"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. liepos 14 d., Nr. 13 (82)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Keliaklupsčiavimas

Petras KATINAS

Kažkodėl Premjeras ir valdančiosios partijos lyderis A.Brazauskas bei kiti socialdemokratų veikėjai labai supyksta, kai kas nors drįsta priminti, jog jie vykdo prorusišką politiką. Atsigynimui kartojami seni trafaretiniais tapę argumentai, esą Rusija jau nebe ta Sovietų Sąjunga, negalima sieti ekonomikos su politika ir t.t. Nežinia, kodėl taip meluojama. Negi manoma, kad visi Lietuvos žmonės jau tapo visiškais „runkeliais“, nesidomi tuo, kas vyksta Maskvoje, neskaito Rusijos spaudos ir nežiūri televizijos, pagaliau negirdi, ką kalba Kremliaus valdovai. Štai Rusijos prezidento V.Putino laiške Federaliniam susirinkimui tiesiai rašoma, kad Rusijos prekyba su Europa per Baltijos jūrą yra vienas pagrindinių Rusijos valstybės uždavinių per visą jos istorijos laikotarpį. Todėl V.Putinas nedviprasmiškai pabrėžia būtinybę kontroliuoti Pabaltijo uostus.

Pernai, kovo 17 dieną, grupė įtakingų Rusijos politikos analitikų paskelbė specialų memorandumą: „Ar efektyviai Rusijos vyriausybė gina nacionalinius interesus? Būtinybė ir aktyvių veiksmų potencialas Pabaltijyje“. Memorandume pabrėžiama, kad Rusijos tranzitas per Latvijos, Estijos ir Lietuvos uostus – jau vakarykštis dalykas ir dar tebėra šiek tiek aktualus tik dėl Kaliningrado. Toliau memorandumo autoriai nurodo: „Rusijos strateginė kontrolė visam Baltijos jūros regionui yra būtina siekiant išlaikyti Rusijos, kaip pagrindinės Baltijos valstybės, statusą“. Dar daugiau, minimos ir istorinės paralelės, aiškiai rodančios, kad Maskvos imperinė politika nesikeičia. „Vystant istorines paraleles, galima aiškiai įžvelgti dabartinės situacijos panašumus dėl Rusijos tranzito į Europą su caro Ivano Rūsčiojo valdymo pirmąja puse iki Livonijos karo pradžios. Kaip ir tada, geografiškai labiausiai naudingi Rusijai buvo Baltijos Ventspilio, Talino, Rygos ir Klaipėdos uostai, kurie dabar yra ES kontrolėje (tuo laikotarpiu – Hanzos sąjungos). Šių uostų saugumą dabar užtikrina tarptautinė karinė organizacija – viduramžių riterių ordinus pakeitė NATO. Muitinės ir mokesčių sąlygas nustato vietinė valdžia, anksčiau tai būdavo miestų municipalitetai. O šiandien – nacionalinės vyriausybės. Kaip žinoma, Latvijos ir Estijos vyriausybės daugiau nei nedraugiškai nusiteikusios Rusijos ir rusų atžvilgiu. Todėl būtina pasiekti, kad Baltijos uostai taptų Rusijos tranzito į Europą vartais. Rusija privalo užimti labai aktyvią poziciją ginant Rusijos transporto politiką visame Baltijos regione. Turint galvoje dabartinę ekonominę ir politinę padėtį ES, energonešėjų rinkoje, ekonomikos globalizaciją, būtinai reikia derėtis dėl tranzito klausimų ne su Baltijos valstybėmis, o perkelti į tarptautinį lygį – ES-Rusija. Tokiu būdu Rusija dėl savo gyvybiškai svarbių nacionalinių interesų, suderinant juos su energetikos resursų vartotojais, turi sudaryti su Europa naują paktą dėl Pabaltijo tranzitinio komplekso kontrolės“, - teigiama memorandume.

Tačiau ir to dar maža. Vienas iš Rusijos premjero M.Fradkovo aplinkos žmonių atvirai ragino plečiant Maskvos įtaką ir jos interesų gynimą pasinaudoti Baltijos valstybių rusakalbiais gyventojais. Pažymima, jog, pavyzdžiui, Estijos uostuose Sillamiae ir Paldiski gyvena tik 10 proc. estų, o Taline – mažiau nei 50 proc. Todėl raginama, kad Rusijos vyriausybė tiesiog privalo pasinaudoti ta „penktąja kolona“. Panaši palanki padėtis ir Ventspilio bei Liepojos uostuose. Primenama, jog ir Klaipėdoje rusai sudaro didelę gyventojų dalį. Memorandumo autoriai, tarp kurių ne tik Kremliui artimi politologai bei biznieriai, bet ir prezidento V.Putino patarėjai, apgailestauja dėl esą nepakankamai ryžtingų Rusijos veiksmų spaudžiant Baltijos šalis. „Kaip ir Ivano Rūsčiojo laikais rusų pirkliams, dabar verslo vadovams reikia priversti Rusijos valdžią imtis radikalių veiksmų sprendžiant Baltijos uostų problemas. Nors labai abejotina, ar dabartinė Rusijos valdžia spręs tuos klausimus, kaip tai darė Ivanas Rūstusis, Petras Didysis ir Stalinas. Dar neatėjo laikas. Todėl dabartinėje situacijoje geriausia būtų konsoliduoti vyriausybės, diplomatijos ir verslo veiksmus ir pasiekti tokių rezultatų, kurių pasiekė Leninas, kuris, suteikdamas Estijai nepriklausomybę, nepamiršo išsireikalauti bemuitinio ir neapmokestinamo tranzito per svarbiausius Estijos uostus, kurie pagal 1920 metų Tartu pasirašytą Rusijos ir Estijos taikos sutartį praktiškai buvo eksteritoriniai vienetai ir buvo valdomi rusų, vėliau sovietinių specialistų“. Aiškiau nepasakysi.

Kai kas gali bandyti aiškinti, kad minėtas Rusijos politologų ir verslininkų memorandumas neatspindi oficialios Kremliaus politikos. Tačiau pakanka tik paklausyti, ką kalba Rusijos diplomatai su ES pareigūnais Briuselyje ir Maskvoje. Pagaliau kaip pats prezidentas V.Putinas vertino birželio 16 dieną, dalyvaujant aukščiausiems Kremliaus pareigūnams, naftos kompanijos „Lukoil“ eksporto komplekso atidarymą Vysocko uoste, Leningrado srityje. Jo žodžiai beveik žodis žodin sutapo su vadinamojo Projektinio komiteto memorandume išsakytomis mintimis.

Paskutinieji įvykiai Lietuvoje, Prezidento rinkimų kampanija, paksininkų prorusiškų radikalų nepaprastas suaktyvėjimas, V.Uspaskich partijos atsiradimas ir skverbimasis į visuomenę (netgi kai kurie kunigai vienuoliai aktyviai dalyvauja šio oligarcho kontroliuojamoje spaudoje) akivaizdžiai rodo, kad Rusija imasi visų įmanomų priemonių demokratiniu keliu atvesti į valdžią paklusnią marionetinę Vyriausybę. Kaip padaryta Moldovoje, Šiaurės Osetijoje, jau nekalbant apie Baltarusiją.

Deja, nei Premjeras, nei jo partija neįžiūri jokios grėsmės iš Ivano Rūsčiojo, Lenino ir Stalino politikos tęsėjų. Štai A.Brazauskas, kalbėdamas apie galimą Rusijos (tiksliau, tarptautinės) naftos kampanijos „Jukos“ bankrotą, tiesiai pareiškė nematąs nieko bloga, jeigu „Mažeikių nafta“ atiteks valstybinei Rusijos „Gazprom“ kompanijai, tai yra Rusijos valstybei. Juk jau ir taip „Gazprom“ kontroliuoja didesnę dalį Lietuvos ekonomikos. Pasak A.Brazausko, čia nėra nieko bloga, mat tas jo numylėtas „Gazprom“ - vos ne Lietuvos geradarys, nes tiekia Lietuvai dujas, kurių kaina netgi mažėja… „O jei reikės, sėsime į lėktuvą ir keliausime į Maskvą derėtis“, - sakė Premjeras ir labai supyko ant vieno žurnalisto, išdrįsusio paklausti, ar jam nekelia susirūpinimo, kai Rusijos ekonomika galutinai perims visą Lietuvos ūkį. Na, o dėl pasirengimo „bemat sėsti į lėktuvą“ ir skristi į Maskvą, tai irgi nieko nauja. Nuo jaunystės jam įprastas maršrutas. Be to, dar yra užsilikę Maskvoje daugybė buvusių bičiulių, trečiaeilių Kremliaus klerkų, su kuriais bendrauta ir puotauta ne kartą ir ne du.

Aišku, tikėtis, kad Lietuvos socialdemokratai siektų bent kiek atsiplėšti nuo Maskvos, būtų naivu. Tačiau „senoji gvardija“ Kremliaus jau netenkina, todėl surandami nauji kadrai, kurie, kaip sakydavo Stalinas, „lemia viską“. Tai pirmiausia R.Paksas ir V.Uspaskich. Pastarasis, beje, vienoje televizijos laidoje pareiškė, kad jis neatsisako savo, kaip SSRS piliečio, statuso… Neatsitiktinai V.Uspaskich, R.Paksas, K.Prunskienė tapo visų nepriklausomybės priešų, įvairaus plauko jedinstveninkų vienytojais. Kaip pažymėjo Nepriklausomybės Akto signataras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Bronislovas Genzelis, jį labiausiai nustebino, kad kandidatai į prezidentus ieškojo V.Uspaskich paramos. Prof. B.Genzelis priminė tuos laikus, kai senąją Rusiją buvo okupavę totoriai mongolai. Tada Aukso Ordos vietininkas turėjo laiminti kiekvieną, norintį tapti kunigaikščiu. O tokiu savo elgesiu V.Uspaskich mums parodo, kas yra tikrasis Lietuvos valdovas ir kiek mes galime smukti.

Būtina atkreipti dėmesį į Generalinės prokuratūros ir STT sukeltą dirbtinį skandalą dėl kai kurių Seimo narių, tariamai ėmusių pinigus iš vienos bendrovės už palankių jai įstatymų priėmimą. Aišku, kad ši audra stiklinėje yra politinė provokacija, surengta nukreipti dėmesį nuo kur kas svarbesnių dalykų. Tai kelio prorusiškiems radikalams R.Paksui ir V.Uspaskich pravalymas į valdžią. Kažkodėl prokurorai ir STT, pagaliau Valstybės saugumo departamentas, sugebantys įžiūrėti, kai Seimo nariai paėmė, o gal ir ne, po keliasdešimt tūkstančių litų, nesugeba atsekti, kokiais kanalais į Lietuvą plaukia ir kam atitenka pinigai iš Maskvos. Aišku, tie milijonai didžiulei Rusijai nedaug ką reiškia, o Lietuvoje gali kardinaliai pakeisti politinę situaciją.

Sovietinė imperija žlugo, bet niekur nedingo KGB, dabar virtęs FSB. Vertinant dabartinę Lietuvos politinę situaciją, tenka sutikti su prof. B.Genzeliu, kuris pareiškė manąs, jog kai kurie Lietuvos politikai, gal ir nepasirašę „sutarčių su velniu“, gali būti tų Rusijos specialiųjų tarnybų įrankiu ir jų manipuliuojami. Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad jedinstveninkai, vietiniai rusai ir vadinamieji lenkai, kurie anksčiau nebalsavo, nes neturėjo už ką, dabar plūsta prie balsadėžių. Na, o V.Uspaskich, neatsižadėjęs nebeegzistuojančios SSRS pilietybės, tiesiog naudojasi susidariusia niša ir, dėdamasis paprastų žmonių gynėju, parazituoja.

Bet dėl jo dar klonuojamo rūpesčio paprastais žmonėmis, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pats rusų oligarchas pasigyrė, kad jo partijoje yra 800 milijonierių. Kas gi kada nors girdėjo, kad tokie turtuoliai gintų „žmones iš gatvės“?!

Bet šiuo metu ne tai svarbiausia. Maskva, jau nebeslepianti savo imperinių ambicijų, puikiai naudojasi vykstančiais Lietuvoje procesais ir juos inscenizuoja. Tai ir nusipelniusio partiečio V.Greičiūno komisijos išvados dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo, kuri, vieno žinomo politologo nuomone, yra pati juodžiausia rinkimų technologija. O iš esmės tos išvados paskelbtos vien todėl, kad dešinieji atkūrė valstybę, dėl to ir yra kalčiausi. Todėl V.Uspaskich ir išrėžė, jog lietuviai nesugeba valdyti valstybės. Ir vien to pakako, kad jo statytiniai laimėtų Europarlamento rinkimus.

O apskritai Rusijos planas vykdomas pirmiausia naikinant Lietuvoje vakarietišką parlamentarizmo sistemą ir siekiant įvesti rusišką tvarką. Jeigu Generalinėje prokuratūroje ir STT ta tvarka jau įvesta, tai belieka tiktai pasodinti į valdžią V.Putino kišeninės partijos „Jedinaja Rossija“ analogą – V.Uspaskich Darbo partiją, o „Rodina“ vaidmenį atliks R.Paksas su K.Prunskiene. Tai bus padaryta dar šį rudenį, jeigu ir toliau Prezidentas, Premjeras ir Seimo Pirmininkas tik bejėgiškai skėsčios rankomis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija