2002 metai
2003 metai
2004 metai

Tarptautinių teismų įtaka
valstybėms toliau didės

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas akademikas prof. Pranas Kūris Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Didelę tarptautinių teismų įtaką Europos valstybių teisei Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas akademikas prof. Pranas Kūris vadina nauju ir labai reikšmingu fenomenu. Gegužę prof. P. Kūris paliko Strasbūre įsikūrusį Europos žmogaus teisių teismą, kurio teisėju buvo nuo 1994 metų, ir persikėlė į Liuksemburgą. Čia jau trejetą mėnesių jis dirba vienu iš 25 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjų. Prof. P. Kūris atsakė į Eltos klausimus Vilniuje, atvykęs čia pailsėti ir sutvarkyti administracinių reikalų.

Atviromis ir paslėptomis kortomis

Petras KATINAS

Rusijos interneto agentūra „Regnum“ labai dažnai pažeria gana tendencingų komentarų apie Lietuvą, jau nekalbant apie Latviją ir Estiją. Štai neseniai ši agentūra paskelbė straipsnį, jog karinio tranzito per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį problema tampa vis aštresnė, ypač po to, kai liepos 22 dieną Kenos pasienio stotyje buvo išlaipinta dvylika Rusijos piliečių, vykusių į karinę tarnybą Kaliningrade. Esą toks Lietuvos elgesys, kai Vilnius atsisako derėtis su Maskva dėl jos siūlomos ilgalaikės sutarties dėl karinio tranzito, tampa Rusijai „nuolatiniu galvos skausmu“. Cituojamas Rusijos Baltijos karinio laivyno spaudos atstovo interviu Rusijos „Interfakso“ agentūrai, kuriame teigiama, kad Lietuvos pasienio tarnybos pareigūnų veiksmai tranzitu vykstančių rusų kariškių atžvilgiu yra labai abejotini ir neteisėti. Maskva susierzino ir dėl neseniai įvykusio Gruzijos gynybos ministro Georgijaus Baramidzės vizito į Lietuvą. Akcentuojama, kad Vilnius nuolat stiprina karinį bendradarbiavimą su Tbilisiu, kuris ypač domisi nacionaliniu regioniniu oro erdvės kontrolės koordinavimo ir stebėjimo centru Karmėlavoje.

Dirbame siekdami pasinaudoti
Europos Sąjungos privalumais

Sekmadienį, rugpjūčio 8 dieną, Lietuva ir dar devynios Vidurio ir Rytų Europos valstybės minėjo mažą sukaktį - narystės Europos Sąjungoje (ES) šimtadienį. Visateisėmis šios organizacijos narėmis mūsų šalis bei Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Slovakija, Malta ir Kipras tapo šių metų gegužės 1 dieną. Šimtas dienų - nedidelis laiko tarpas dideliems darbams nuveikti, tačiau ir nemenka paskata ateities veiksmams viename galingiausių pasaulio ekonominiame bloke, dabar jungiančiame 25 valstybes ir juose gyvenančius 455 milijonus žmonių.

Jis buvo dovana kitiems

Stanislovas Poniškaitis

Vincas Natkevičius

Žodis didis ne visada reiškia tą patį, ką išgarsėjęs ar įžymus. Didieji žmonės yra savitos asmenybės. Įžymybės aureolė anaiptol nėra vienintelis tikrasis asmens veiklos rodiklis. Taip Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius apibūdino lietuvių išeivijos kultūros ir visuomenės veikėją Vincą Natkevičių (1918-1999), kurio penktųjų mirties metinių proga birželio 22 dieną buvo surengtas atminimo vakaras minėtame institute. Kreipdamasis į Pasaulio lietuvių bendruomenės menę susirinkusius V. Natkevičiaus artimuosius, pažįstamus ir bendraminčius, direktorius pasidžiaugė, kad Lietuvių išeivijos institute formuojasi savotiška bendruomenė, į kurią susitelkę žmonės puoselėja lietuvių egzodo asmenybių atminimą ir išties gerai suvokia, ką per ilgus dešimtmečius lietuvių kultūros labui yra nuveikę svetur atsidūrę mūsų tautiečiai.

Apie Lietuvos užsienio politiką

Vytautas Landsbergis

Sumąstymai, neva buvusioji Lietuvos užsienio politika pasibaigė, - atseit reikia naujos – remiasi klaidingomis prielaidomis.

Pirmoji jų ta, kad NATO ir Europos Sąjunga buvo tartum tikslai, kurie jau pasiekti. Iš tikrųjų tai ne tikslai, o pagrindinės priemonės, kurių lyg pasiekėme, kad toliau sėkmingiau dirbtume žmonių labui ir efektyviau vykdytume Lietuvos politiką. Ten tikslai.

Kita klaidinga prielaida, neva dabar jau kiti mus apsaugos, dėdė mumis rūpinsis. Arba Josvainių grafas.

Varšuvos sukilimas: nepadėjo
nei Rytai, nei Vakarai…

Česlovas IŠKAUSKAS,

politikos apžvalgininkas

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis rodo specialų medalį, kuriuo apdovanojo Varšuvos sukilimo dalyvius EPA-ELTA nuotraukos

Rugpjūčio 1-ąją Lenkijoje paminėtos 60-osios Varšuvos sukilimo prieš vokiečių okupantus metinės. Per 1944 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjusį ir spalio 2 dieną užgniaužtą, tai yra 63 dienas trukusį, Varšuvos sukilimą žuvo apie 200 tūkst. žmonių, daugiausia taikių gyventojų.

Palikti likimo valiai…

Sukilimo kodinis pavadinimas buvo „Audra“. Visiškai slaptai jį organizavo Lenkijos emigracinė vyriausybė, kuri tuo metu bazavosi Londone. Sukilėliai, kurie sukilimo planą parengė Varšuvos gete, prieš metus nesėkmingai pakėlusiame žydus maištui, daug vilčių dėjo į „Armija krajova“ ir „Armija liudova“. Tačiau jų vadai ne iš karto įsijungė į pasipriešinimą, nes abejojo jo sėkme. Jų vienybę trikdė ir sovietinė žvalgyba, kuri J.Stalinui perdavė pranešimus, esą sukilėliai šitaip nori užbėgti už akių jau iš Rytų artėjančiai SSRS kariuomenei ir paimti valdžią į savo rankas dar iki išvadavimo.

Legendinis dinastijos atstovas iškeliavo

JAV mirė visame pasaulyje žinomas ir turtuolių simboliu tapusios Rokfelerių giminės atstovas Lorensas Rokfeleris. Jam buvo 94 metai. L.Rokfeleris pirmiausia pagarsėjo ne tiek tiesioginiais giminystės ryšiais su legendiniu Džonu Rokfeleriu vyresniuoju, pačiu turtingiausiu XX a. pradžios pasaulio žmogumi. Jis buvo trečiosios kartos Rokfelerių dinastijos atstovas ir jo turtas siekia tik pusantro milijardo dolerių. Jo senelio Dž. Rokfelerio sukurtos pramonės ir finansų imperijos kapitalas ir pajamos 1913 metais viršijo JAV federalinio biudžeto pajamas. O jo naftos kompanija „Standard Oil“, pagrindinis Rokfelerio vyresniojo pasiekimas, kontroliavo daugiau nei 90 proc. JAV naftos gavybos. Tuo tarpu vaikaitis L.Rokfeleris labiausiai išgarsino giminės vardą kaip filantropas ir aplinkos apsaugos gynėjas.

Rusijos penktoji kolona Europoje

Neseniai Čekijos sostinėje Prahoje buvo priimta rezoliucija dėl Europos Sąjungos rusų partijos įkūrimo. Be Latvijos ir Estijos „interfrontininkų“, žinomų Latvijos ir Estijos nepriklausomybės priešų, tarp šių partijos kūrėjų yra ir Lietuvos rusų sąjungos atstovai. Be abejonės, šios partijos kūrimo iniciatyva priklausė ne Latvijos bolševikei Tatjanai Ždanok, kuri nepraleidžia nė vienos progos iškoneveikti Latvijos valdžią, suniekinti prezidentę ir apskritai kalbėti, kad Latvija nuo seno nebuvo valstybė, o tik Rusijos provincija. Rusijos specialiosios tarnybos puikiai supranta, kad tokie ES Rusų partijos kūrėjai kaip T.Ždanok ir į ją panašūs Baltijos šalių „penktųjų kolonų“ veikėjai gali būti nepriimtini kaip agresyvūs radikalai, ir nusprendė pasinaudoti kitų Europos šalių tikrais ar nupirktais Maskvos mylėtojais. Vienas jų – Prahos radijo rusų laidų vedėjas Liboras Kukalas. Interviu su juo išspausdino Maskvos dienraštis „Izvestija“ bei kiti Rusijos laikraščiai.

Imperininkų planai
ir pavojingos užmačios

Buvęs Rusijos prezidento V.Putino ypatingasis įgaliotinis Kaliningrado sričiai Dmitrijus Rogozinas vėl jau kelintą kartą paskelbė savo šovinistines ir imperines ambicijas.

Dabar D.Rogozinas vadovauja Valstybės Dūmos frakcijai „Rodina“, o šiomis dienomis tapo vienvaldžiu to paties pavadinimo partijos pirmininku, savotišku fiureriu. Įvykusiame partijos „Rodina“ suvažiavime paskelbta, jog pagrindinis partijos uždavinys – užtikrintai laimėti 2007 metų Valstybės Dūmos rinkimus. Pagrindinėmis partijos nuostatomis paskelbti du dalykai: negailestinga kova su oligarchais ir sugrąžinimas „liaudžiai“ viso Rusijos turto. Partijos manifeste, kurį paskelbė visa didžioji Rusijos žiniasklaida, suformuluota ir pagrindinė „Rodina“ ideologinė formulė: „patriotinės ir tėvynės gynybos sintezė bei socialinio teisingumo atkūrimas“.

Praradę realybės jausmą

Kremliaus elitą apėmė tikra euforija dėl kylančių naftos kainų pasaulyje. Didėjančio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose akivaizdoje patys aukščiausi Rusijos politikai vis dažniau ima kalbėti apie augantį Rusijos vaidmenį tarptautinėje politikoje ir atvirai demonstruoja savo „naftos raumenis“. Tačiau daugelis specialistų ir analitikų, netgi pačioje Rusijoje, pataria Kremliui taip beatodairiškai nesielgti ir gerai pagalvoti, kokį iš tiesų vaidmenį gali suvaidinti Rusija šiame visą pasaulį drebinančiame naftos kainų kilime.

„Vilties“ komanda?

Petras KATINAS

Senatoriai Džonas Keris ir Džonas Edvardsas - JAV Demokratų partijos kandidatai į prezidento ir viceprezidento postus.

Bostone pasibaigė JAV Demokratų partijos suvažiavimas, kuriame formaliai buvo patvirtinti šios partijos kandidatai į prezidento ir viceprezidento postą. Nors demokratų kandidatas Džonas Keris laikomas labai rimtu dabartiniu prezidento Džordžo Bušo varžovu, tačiau jo netikėtas sprendimas pasirinkti į viceprezidento postą Pietų Karolinos valstijos senatorių Džoną Edvardsą sukėlė JAV spaudoje didžiulę komentarų bangą. Kai kuriuose įtakinguose dienraščiuose iškart pasirodė karikatūrų, kuriose pavaizduotas iki ausų besišypsantis guliveris Edvardsas, laikantis savo delne mažytį, kojelėmis makaluojantį liliputą – galbūt būsimąjį galingiausios pasaulio valstybės prezidentą Dž.Kerį. Šis piešinys gana gerai atspindi pikantišką situaciją.

„Juodasis auksas“ ir pasaulis.
Mintys degalinėje

„Degalų kainos žymiai šoktelėjo ir jų kritimas artimiausiu metu nenumatomas“ –visada malonu klausyti naftos versle besisukinėjančiųjų komentarų televizijoje. Ne dėl to, kad jie daug gera žadantys, bet tiesiog taip supranti esąs įsivėlęs į pasaulio reikalus.

Degalų kainos – bene labiausiai pastebimas rodiklis, įrodantis Lietuvos buvimą pasaulio rinkoje. Juk niekada visiems nebus iki galo aišku, kaip gaunami kiti skelbiami koeficientai, rinkos rodikliai ir panašūs skaičiavimai. Tai specialistų reikalas. Tuo tarpu skaičiai pakelės degalinėje vis primena – esi pasaulio pilietis.

Gibraltaras paminėjo
britų valdymo 300 metų

Gibraltaro berniukas, laikydamas rankoje šios britų kolonijos vėliavą, stovi žmonių grandinėje, juosiančioje Gibraltaro uolą, minint Gibraltaro priklausymo Didžiajai Britanijai 300 metų

Tūkstančiai Gibraltaro gyventojų rugpjūčio 4-ąją, minėdami britų valdymo 300 metų jubiliejų, žmonių grandine apjuosė garsiąją uolą; tuo tarpu Ispanijoje buvo piktinamasi, kad šventėje dalyvauja Didžiosios Britanijos ministras. Apie dvylika tūkstančių žmonių, apsirengusių Gibraltaro vėliavos spalvų - raudonos ir baltos, – drabužiais, iškėlę Didžiosios Britanijos vėliavą „Union Jack“, susiėmę rankomis juosė uolą ir taip išreiškė savo vienybę. Būtent rugpjūčio 4-oji buvo pagrindinė jubiliejinių reginių diena - prieš 300 metų, 1704-aisiais, anglų ir olandų pajėgos okupavo Gibraltarą, Ispanijos pietinėje pakrantėje esančią britų koloniją, kurios teritoriją Ispanija visą laiką norėjo ir tebenori susigrąžinti.

Žemės žmonės žengė į Mėnulį

Erdvėlaivio “Apollo 11” įgula 1969 metų gegužę prieš kelionę į Mėnulį (iš kairės): Nylas Armstrongas, Maiklas Kolinzas ir Edvinas Oldrinas

Prieš 35 metus, 1969 m. liepos 20 d. žmogus pirmą kartą išsilaipino Mėnulyje ir paliko plieninę plokštę su išgraviruotu užrašu: „Čia pirmą kartą Žemės žmonės žengė į Mėnulį. 1969 metų po Kristaus liepos mėnuo. Mes atėjome su taika nuo visos žmonijos“. Žemėje, NASA skrydžių valdymo centre Hiustone, girdėjo astronauto kvėpavimą, paskui atsklido jo balsas: „Aš stoviu ant žemutinės pakopos. Mėnulio kabinos atramos įsmigusios Mėnulio grunte 1 – 2 colius. Mėnulio paviršius, iš arčiau pažiūrėjus, susideda iš labai smulkių granulių. Jos beveik kaip milteliai. Dabar stosiu ant paviršiaus. Tai mažas žmogaus žingsnis, bet gigantiškas visos žmonijos šuolis “, – ištarė “Apollo 11” vadas Nylas Armstrongas ir kaire koja nuo tos žemutinės Mėnulio kabinos pakopos žengė ant Mėnulio. Netrukus ir jo bendražygis Edvinas Oldrinas pasekė jo pavyzdžiu. Trečiasis astronautas - Maiklas Kolinzas liko pilotuoti pagrindinės kapsulės, skriejusios apie Mėnulį.

Mirė DNR struktūros atradėjas

DNR struktūros atradėjas Fransis Haris Komptonas Krikas EPA-ELTA nuotrauka

Sulaukęs 88 metų mirė Fransis Haris Komptonas Krikas, kuris padėjo atrasti DNR dvigubos spiralės formą. F.Krikas mirė Torntono ligoninėje San Diege po ilgos kovos su gaubtinės žarnos vėžiu.

Didžiojoje Britanijoje gimęs F.Krikas 1962 metais gavo Nobelio premiją už darbą aiškinantis DNR struktūrą, kurią jis atrado 1953-iaisiais Kembridžo universitete kartu su Džeimsu Vatsonu. Šią premiją F. Krikas pasidalijo su Dž. Vatsonu ir trečiu kolega, Mauricu Vilkinsu.

Dėl Lenkijos ir Lietuvos geros
kaimynystės santykių plėtotės

Greta iš tikrųjų pozityvių Lietuvos ir Lenkijos santykių pokyčių, abipusiai naudingo bendradarbiavimo Lenkija, nepaisydama pariteto principų, kelia nepamatuotus, prasilenkiančius su teisingumu, tarptautine teise ir Lietuvos Konstitucija reikalavimus (iškreiptų istorijos faktų pripažinimas teisėtais, lenkiškų rašmenų bei dvikalbystės įvedimas, lenkiškų, turinčių politinį atspalvį, organizacijų įteisinimas Lietuvoje).