Tibeto paslapčių pėdsakais

Pasaulio ašies paieška

Petras KATINAS

Tibeto Dalai Lama buvo tik septynerių metų, kai 1948 metais Lhasoje susipažino su pasaulio ašies ieškoti atvykusios ekspedicijos vadovu, austrų alpinistu Henriku Hareriu

Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Vokietija paskelbė, kad kai kurie slaptieji Trečiojo reicho (hitlerinės Vokietijos) archyvai bus išslaptinti tiktai 2044 metais. Tai yra praėjus beveik šimtui metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tačiau kai kuriems hitlerinės Vokietijos archyvams dar ilgai galios įslaptinimas. Apie išslaptinimo terminus net neskelbiama. Tarp tokių yra labai slapta penkių Vokietijos SS karininkų ekspedicija į Tibetą. Ekspedicija pagal slaptą SS vadovo Himlerio įsakymą Tibete ieškojo mistinės Šambalos šalies, kurioje, pagal padavimus, yra žemės ašis.

Kaip paaiškėjo ir be archyvų išslaptinimo, 1942 m. lapkričio 28 d., po Vokietijos armijos pralaimėjimo prie Staliningrado ir vermachto divizijų sutriuškinimo Afrikoje, Himleris aplankė Hitlerį ir atnešė jam net dviejų tūkstančių puslapių pranešimą. Kaip teigia savo atsiminimuose amžininkai, Hitleris su Himleriu po to užsidarę kalbėjosi daugiau nei šešias valandas. Himlerio pranešime, kurio ištraukos Vokietijos ir kitų šalių spaudoje pasirodė tik 1990 metais, Hitleriui buvo pateiktas sensacingas pasiūlymas – nedelsiant pasiųsti į Tibetą specialų dalinį iš patyrusių alpinistų ir mokslininkų, kurie surastų kažkur Tibeto kalnų urvuose esančią Šambalą. Himleris buvo mistikas, anot vieno buvusio jo bendradarbio, „iki kaulų smegenų“. Jis buvo įsitikinęs, kad jeigu Šambaloje esančią pasaulio ašį pasuktų atgal, tai Vokietija galėtų sugrįžti į 1939 metus ir, padariusi išvadas iš savo klaidų, galėtų pradėti karą iš naujo ir jį laimėti. Prie projekto buvo pridėtas žemėlapis, kuriame nurodytos vietos Tibete, kur gali būti paslaptingoji Šambala. Tą žemėlapį sudarė pirmosios vokiečių ekspedicijos į Tibetą 1938 metais dalyviai. Jų filmuota medžiaga po karo buvo atrasta vienoje Vokietijos masonų ložėje, bet gana greitai paslaptingo gaisro metu sudegė Kelne. Kaip teigiama, toje filmuotoje medžiagoje esą buvo nufilmuotas įėjimas į vieną Tibeto kalnų tarpeklį, kur neva esanti Šambala, taip pat ten esančios pasaulio ašies brėžiniai.

Yra dar vienas įdomus dokumentas, rastas Rusijos NKVD-KGB archyvuose. Jame pranešama, kad NKVD karininkai, tyrinėję pusiau sugriautą reicho kanceliariją, buvo labai nustebę tarp kitų lavonų radę nužudytų trijų Tibeto lamų kūnus. Britų istorikas Viktoras Praudfutas teigia, kad Trečiasis reichas ir jo vadovai labai domėjosi okultiniais mokslais. Todėl, pasak V.Praudfuto, Hitleris iki pat paskutinės savo gyvenimo minutės tikėjo, kad Šambala bus surasta.

1943-iųjų sausį labai slaptai iš Berlyno į Tibetą išvyko penki asmenys, vadovaujami alpinisto profesionalo iš Austrijos Henriko Harerio ir Himlerio patikėtinio Peterio Aufšnaiterio. Tačiau jau gegužės mėnesį ši grupė areštuota Britanijos valdomoje Indijoje ir pasodinta į kalėjimą. Nežinoma, kaip vokiečiams pavyko pabėgti, bet jau 1943 metų pabaigoje specialioji grupė atvyko į Tibetą. Kas jiems vėliau atsitiko, niekas iki šiol nežino.

Neseniai pasaulio spaudoje vėl pasirodžius pranešimams apie tą paslaptingą vokiečių ekspediciją, vieno Rusijos savaitraščio žurnalistui pavyko pasikalbėti tuo klausimu su Italijos Dcharmsalos mieste gyvenančiu Tibeto Dalai Lama. Štai ką jis pasakė: „Kai į Tibetą atvyko H.Harerio ekspedicija, man buvo septyneri metai ir aš puikiai prisimenu, kaip jau 1948 metais susipažinau su H.Hareriu, kuris atvyko į Tibeto sostinę Lhasą. Pasirodė, kad jis klajojo po Tibetą ieškodamas Šambalos ištisus penkerius metus. Ir tik iš vieno indų prekeivio, sutikto kalnuose, atsitiktinai sužinojo, kad karas baigėsi, Vokietija kapituliavo. 1948 metais iš ekspedicijos dalyvių, be Harerio, buvo likęs tiktai Aufšnaiteris“, - sakė Dalai Lama.

Tai ką veikė ekspedicijos dalyviai per tuos metus? Kai kurie istorikai mano, kad Hareris iš tiesų surado tą mistinę pasaulio ašį, tačiau nesugebėjo atsukti jos atgal. Taip pat neaišku, kur dingo kiti trys jo draugai. Legendose apie paslaptingąją Šambalą ir ten esančią žemės ašį pasakojama, jog joje yra sukaupta didžiulė energija ir ne taip paprasta prie jos prisiartinti. Kaip tik todėl mitologijoje Šambala laikoma centru, iš kurio valdomas pasaulis. Kas prie jos prisiliečia, gali ne tiktai kontroliuoti laiką, bet ir įgauna magiškų savybių: mokėjimą naudotis ne tik biopolių apsauga, bet ir pasiųsti iš dangaus ugnį į žemę. Dar daugiau, legendos tvirtina, kad Šambalos energija suteikia nemirtingumą. Himleris, tvirtai tikėjęs tokiomis legendomis, visai rimtai svarstė galimybę pasiųsti į Tibetą kelis tūkstančius desantininkų ir iš jų suformuoti nenugalimą „nemirtingųjų legioną“.

Pirmieji oficialūs pranešimai apie Himlerio „Tibeto projektą“ pasirodė tiktai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Iki tol smalsūs istorikai tenkinosi tik įvairiais gandais. Po darbo dalailamos būstinėje (jis mokė jaunąjį dalailamą anglų kalbos), Hareris 1951-aisiais paliko Lhasą ir grįžo į Austriją atsiveždamas didžiulį archyvą ir daug filmuotos medžiagos. Tačiau archyvą bemat konfiskavo anglų žvalgyba. Vėliau alpinistas Hareris paskelbė savo memuarų knygą „Septyneri metai Tibete“, kuri tapo žinoma visame pasaulyje, kai Holivude pagal ją buvo sukurtas filmas, kuriame vaidino Holivudo žvaigždė kino aktorius Bredas Pitas. Tuo pat metu į žurnalistų rankas pakliuvo ir jau minėto Himlerio pranešimo Hitleriui dalis. Bet Hareris jau buvo miręs, o SS ekspedicijos archyvą, kurį jis atsivežė, Britanijos valdžia išslaptinti iki šiol griežtai atsisako. Yra tiktai spėliojimų, jog jame esą nufilmuotas piktųjų jėgų iššaukimas iš vietinių senojo kulto, egzistavusio dar iki budizmo, šamanų pranašystės, kuriose nurodoma žemės ašies buvimo vieta. Rusijos savaitraščio „Argumenty i fakty“ žurnalistui Georgijui Zotovui Dalai Lama sakė: „Jau vėliau aš ne kartą aiškinau europiečiams: Šambala egzistuoja, bet tik ne tokia, kaip jie įsitikinę. Į Šambalą negalima taip paprastai ateiti ir paliesti ją rankomis. Šambala yra kitame lygmenyje, o pamatyti pasaulio ašį gali tiktai tie, kurie yra pasiekę aukščiausią sąmonės lygį“.

Beje, 1920 ir 1924 metais Anglija irgi siuntė dvi ekspedicijas ieškoti paslaptingosios Šambalos. Joms vadovavo profesoriai Laftevas ir Kensingtonas. Abi ekspedicijos iš Tibeto nesugrįžo ir iki šiol niekas nežino, kas joms atsitiko. 1997 metais Kapano budistų vienuolyno, esančio Nepale, vyriausiasis lama interviu BBC radijui pareiškė: „Pakliūti į Šambalą ir pamatyti pasaulio ašį galima, bet sugrįžti iš ten gali toli gražu ne kiekvienas“.

Kilus susidomėjimui dėl Himlerio organizuotos ekspedicijos į Tibetą ieškant paslaptingosios Šambalos, kažkodėl niekas neatkreipė dėmesio, jog Rusijos bolševikai kur kas anksčiau už Himlerį ir Hitlerį ėmė domėtis Tibetu ir paslaptingąja Šambala. Ir ne vien dėl pasaulinio bolševizmo viešpatavimo pagreitinimo. Vos pasibaigus pilietiniam karui, nepaisant, kad šalyje siautė visuotinis badas, Rusijos čekistai negailėjo didžiulių pinigų skverbimuisi į Tibetą ir Himalajus. Tam reikalui buvo užverbuotas netgi iki šiol daugelio dievinamas rusų dailininkas ir mistikas Nikolajus Rerichas. Bet apie tai – kitame straipsnyje.

© 2004 "XXI amžius"