2002 metai
2003 metai
2004 metai

Referendumas dėl Konstitucijos Europai nereikalingas

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Pasirašyti sutarties dėl Konstitucijos Europai netrukus į Romą vyksiantis prezidentas Valdas Adamkus mano, kad ratifikuoti šią sutartį turi Seimas, o skelbti dėl jos Lietuvoje referendumo nevertėtų.

Ar sutarties dėl Konstitucijos Europai pasirašymas leidžia tikėtis kokybiškai naujo ES raidos etapo? Kokie iššūkiai šiame etape lauks Lietuvos?

Manau, pirmiausia pats faktas, kad ES valstybės susitarė dėl Konstitucijos, yra savotiškas įsipareigojimas ir visos ES raidos patvirtinimas. Antra vertus, tai - savotiškas įsitvirtinimas bendroje pasaulio politinėje arenoje. Europos žemyno balsas tampa vis svarbesnis, spendžiant viso pasaulio problemas. Šiuo atžvilgiu Europos susijungimas vainikuoja ilgametį raidos kelią, kuriame ES idėja gimė, brendo, kėlė abejonių. Galiausiai Europa tampa vienalytė, turinti aiškią savo poziciją.

Bėda viena nevaikšto

Petras KATINAS

Prieš pat antrąjį rinkimų ratą keli neišsižadėję principų Lietuvos bolševikai, kokių nedaug jau teliko net pačioje Rusijoje, savo bičiulių pakviesti, buvo nugabenti stebėti Baltarusijos parlamento „rinkimų ir referendumo“. Vienas jų, buvęs Seimo narys, Šiauliuose vis dar sėkmingai profesoriaujantis Mindaugas Stakvilevičius (sakoma, kad jo ten visi klauso – ir studentai, ir dėstytojai, ir net vadovybė) kartu su kitais brangiais svečiais iš užsienio buvo pakviestas net į susitikimą su pačiu „tėtušiu“ Aleksandru Grigorjevičiumi Lukašenka. Liliputinės Lietuvos socialistų partijos pirmininkas pasidžiaugė, jog esą Lietuvoje, kitose Europos Sąjungos ir NATO valstybėse nuomonės apie Baltarusiją pastebimai keičiasi į gerąją pusę. Dar daugiau, draugas Stakvilevičius vos ne su ašaromis akyse tiesiog maldavo, kad reikia visomis išgalėmis remti A.Lukašenką ir jo autoritarinį bei feodalinį režimą, nes, pasirodo, šis kolchozo pirmininkas ir sovietų armijos politrukas nieko daugiau ir nedaro, o tiktai „tarnauja žmogui“.

Ne visi Europos Komisijos komisarai įtinka kairiesiems europarlamentarams

Kandidatas į Europos Sąjungos teisingumo ir saugumo politikos komisaro postą italas Rokas Butiljonė

Šiandien, spalio 27-ąją, Europos Parlamentas tvirtins naująją Europos Komisiją. Tačiau jau prieš dvi savaites buvo sukeltas triukšmas prieš kai kuriuos paskirtus komisarus. Tas triukšmas ypač keliamas prieš į teisingumo, pilietinių laisvių ir saugumo komisaro postą paskirto italo Roko Butilijonės kandidatūrą. Socialistų frakcijai priklausantys EP deputatai (apie 200 iš 731 vietos parlamente) jau pareiškė pasinaudosiantys veto teise ir nepritarsiantys naujos Komisijos patvirtinimui, jei R. Butiljonė išliks kandidatu į Europos komisarus. Pagal ES įstatymus, Europos Parlamentas negali atmesti tik vieną ar kelias komisarų kandidatūras: Parlamente balsuojama už visos Europos Komisijos patvirtinimą arba atmetimą. Šiuos nesusipratimus praėjusią savaitę sprendė naujasis Europos Komisijos prezidentas Žozė Manuelis Barozas, sudaręs naująją Europos Komisiją.

Maskvos ir Briuselio žaidimai

Petras KATINAS

Faktiškai tapusi labai panaši į Baltarusijos „parlamentą“ Rusijos Valstybės Dūma 325 balsais (88 balsavus prieš ir vienam susilaikius) ratifikavo balandžio 27 dieną pasirašytą Bendradarbiavimo ir partnerystės su Europos Sąjunga susitarimo protokolą. Prieš balsavo daugiausia atvirai imperiškai mąstantys Dūmos deputatai. Be to, vaizduojama, kad Rusijos Dūma nėra tik kišeninis prezidento V.Putino instrumentas. Kartu su ratifikacija buvo priimtas Valstybės Dūmos pareiškimas, kuriame reiškiamas nepasitenkinimas esą neišspręstomis Rusijos ir Europos Sąjungos santykių problemomis. Tarp tų tariamai neišspręstų problemų Dūmos pareiškime pirmiausia nurodoma žmonių ir krovinių tranzito į Kaliningrado sritį ir iš jos per Lietuvos teritoriją problema.

Apie naująjį „Lietuvos tiltą“

Rusijos politiniai analitikai, skiriantys mums vis daugiau propagandinio dėmesio, sveikina naujosios Darbo partijos programinį tikslą - paversti Lietuvą „tiltu tarp Rytų ir Vakarų“. Tai ne naujos formulės, ir kairiojoje lietuviško spektro pusėje jų nuolat pasigirsdavo, Rusijai pritariant. Kodėl? Todėl, kad „tiltas“ - tai nei Rytai, nei Vakarai, nors Lietuvos tikslas buvo vėl tapti integralia Vakarų dalimi. Tuomet Baltarusija galėtų ieškoti savo istorinės progos tapti kokia nors jungtimi, gal ir tiltu tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.

Lietuvos gyventojai pritaria Lietuvos narystei ES, tačiau abejoja ES paramos skaidrumu

Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" rugsėjo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai - 76 proc. - Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų mano, kad Lietuvai buvo naudingas įstojimas į Europos Sąjungą (ES). Kiek daugiau nei dešimtadalis - 13 proc. - mano, kad Lietuvai narystė ES nenaudinga. Kas dešimtas apklaustasis neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu.

Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą įvertintas geriausiai, tačiau ir ji neatitinka narystės euro zonoje kriterijų

Pretendentės į euro zoną turės atlikti sunkius namų darbus, kad galėtų atsisakyti savo nacionalinės valiutos. Kol kas iš visų naujų ES narių geriausiai įvertintas Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą. Lietuva tikisi įsivesti eurą jau 2006-ųjų pabaigoje arba 2007 metų pradžioje - kai tam bus teorinės galimybės.

Tačiau gera šalies reputacija gali lengvai subliūkšti, jei ginčų dėl biudžeto įkaitinti politikai pasiduotų pagundai išlaidauti. Lietuva perspėjama apie galimą 3 proc. biudžeto deficito viršijimą, o tai lemti gali ir neapgalvoti valdžios sprendimai. Tokiu atveju šalis negalėtų įsivesti euro bei sulauktų sankcijų. „Aš tikiuosi, kad ir kuri Vyriausybė ateitų, ji supras, jog mes jokiu būdu negalime viršyti numatyto deficito lygio“, - „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Per 1990-2000 metus iš Lietuvos kasmet vidutiniškai emigravo po 25 tūkst. žmonių

Praėjusią savaitę patvirtintoje Nacionalinėje demografinės (gyventojų) politikos strategijoje užsibrėžta mažinti negrįžtamos migracijos apimtis ir švelninti emigracijos sukeliamų neigiamų pasekmių poveikį. „Masinės nelegalios darbo migracijos tikimybė, bent netolimoje ateityje, išlieka. Laikina darbo migracija, praradus saitus su Lietuva, gali peraugti į nuolatinę", - apie galimas grėsmes įspėjama strategijoje.

Europos Sąjungą ir NATO lietuviai vertina kur kas palankiau nei latviai ar estai

Pasaulinės viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Gallup International” atlikto tyrimo “Žmonių balsas 2004” duomenimis, teigiamai ES įvaizdį vertina 64 proc. lietuvių, 49 proc. estų ir vos 37 proc. latvių. Neigiamą nuomonę apie ES įvaizdį pareiškė tik 5 proc. Lietuvos, 13 proc. Estijos ir net 16 proc. Latvijos gyventojų. Neutralios nuomonės šiuo klausimu laikosi 27 proc. lietuvių, 33 estų ir 43 proc. latvių.

XXI amžiaus maras

Petras KATINAS

Ne tik politikai ir politologai, bet ir mokslininkai, tyrinėjantys musulmoniškojo pasaulio ir islamo problemas, labai susirūpinę radikaliojo islamizmo stiprėjimu, nesibaigiančiais teroro išpuoliais. Pastaruoju metu ši problema palietė ir Rusiją. Žinoma, Maskvai pirmiausia rūpi ne tiek islamiškasis terorizmas, kiek grėsmė prarasti savo įtaką Kaukaze ir buvusioje sovietinėje Vidurinėje Azijoje. Iš tiesų Kremliaus valdovams labai pikta ir sunku suvokti, kad ištikimiausi komunizmo ir SSRS išsaugojimo gynėjai staiga pasuko į kitą pusę. Pakanka tik prisiminti M.Gorbačiovo „perestrojkos“ SSRS Aukščiausiosios tarybos laikus, kai Vidurinės Azijos sovietinių respublikų vadovai ir deputatai koneveikė „fašistus pribaltiečius“ užsimaniusius nepriklausomybės. Tada Rusijos demokratai pavadino juos „totorių-mongolų dauguma“.

Pabėgėlių sulaikymo stovyklos - vieta tikrosioms problemoms slėpti

„The New York Times" redakcijos straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungai ypač aktuali pabėgėlių tema. Laikraštis pastebi, kad ES būtina sukurti aiškią imigracijos strategiją, o ne slėpti iš ekonomiškai silpnų valstybių atvykstančius žmones pabėgėlių sulaikymo stovyklose kažkur už bloko ribų.

Kenkia antiamerikietiškos nuotaikos

"Senojoje Europoje" smunka garsiausių JAV įmonių pardavimai. Tai verčia pagalvoti, ar prie vietinių sunkumų, kuriuos lemia lėtas ekonomikos augimas, neprisideda ir antiamerikietiškos nuotaikos, rašo verslo dienraštis "Financial Times".

"Coca-Cola", "McDonald's", "Marlboro" ir "General Motors" paskelbė apie sunkumus Vokietijoje ir Prancūzijoje. Sunkumų jau patyrė "Disney", "Wal-Mart" ir "Gap".

Kova už tautą dviem frontais

Istorija mūsų tautą pastatė prieš dvi antitautines įtakas: prieš Rusijos globalinį mesianizmą kaimynystėje ir prieš Vakarų globalistinį kosmopolitizmą Europos Sąjungoje (ES). Priversti bėgti nuo Vakarų parama užaugintos rusiškos meškos įlindome į socialistinių kosmopolitinių ES vilkų olą. Blogiausia, kad meškos naguose dar yra pasilikę komunistinės okupacijos metų nuskurdinti ir supurvinti tautinio rūbo skvernai. Tų skvernų įsikabinęs Lietuvon „Gazprom“ dujų vamzdžiais įšliaužė Archangelsko rusas su užmoju ją valdyti.

Teroro aktai nukreipiami prieš žmones

Petras KATINAS

Elizabet Emanuela Bambino Musu išvežama iš Indonezijos sostinės Džakartos ligoninės į Singapūrą; jos mama žuvo sprogus bombai prie Australijos ambasados Džakartoje

Islamiškojo terorizmo aktai nesibaigia ne tik Irake ir Afganistane. Jie jau kelia labai rimtą pavojų visai krikščioniškajai civilizacijai. Pasaulio sostinėse svarstoma, ką daryti su šiuo XXI amžiaus maru, užtvindžiusiu pasaulį. Tiesa, istorijoje žinomi faktai, jog terorizmo apraiškų buvo net senovės Graikijoje. Beje, visos pastangos susidoroti su terorizmu tiek tada, tiek dabar nedavė vaisių. Taip pat istorija žino vieną išimtį, kai mongolų užkariautojai ugnimi ir kardu sunaikino tada egzistavusią izmailitų teroristinę organizaciją. Bet kartu su ja nušlavė nuo žemės paviršiaus dar kelias niekuo dėtas valstybes. Tačiau izmailitų judėjimas po kurio laiko vėl atgimė, skirtingai nuo tų valstybių, kurias sunaikino mongolai. Jos liko tik istorikų metraščiuose.

Pakrikusi armija

Petras KATINAS

Rusijos karinės prokuratūros atstovai pranešė, jog per 2004 metų sausį Rusijos armijoje žuvo 420 žmonių. Į šį skaičių neįeina žuvusieji, tarnaujantys vidaus reikalų kariuomenėje, kur, specialistų teigimu, žuvusiųjų yra kelis kartus daugiau. Beje, žuvusiųjų dėl įvykdytų nusikaltimų Rusijos ginkluotosiose pajėgose padaugėjo 16 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pranešime sakoma, kad 25 kariai žuvo dėl nestatutinių santykių, dvylika – dėl viršininkų savivalės. Pastebimas savižudybių daugėjimas Rusijos armijoje. Per pirmąjį šių metų pusmetį savižudžių padaugėjo 38 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Priešprieša

Neseniai „XXI amžius“ jau rašė, kad dėl nesutarimų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano NATO buvo priverstas atšaukti numatytas karines pratybas Azerbaidžano teritorijoje pagal „Partnerystės vardan taikos“ programą. Azerbaidžano valdžia nesutiko įsileisti stebėti manevrų grupės kaimyninės Armėnijos karininkų. Tai, aišku, nieko nauja. Įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, prasidėjusi dar prieš Sovietų Sąjungos žlugimą dėl Kalnų Karabacho, tebesitęsia iki šiol. Todėl abi šios NVS valstybės gynybai ir ginklavimusi skiria labai daug dėmesio ir lėšų.

Kinijos komunistai bijo prarasti valdžią dėl išsikerojusios korupcijos

Kinijos komunistų partijos vadovybė įspėjo partijos narius, kad menka kompetencija ir išsikerojusi korupcija kelia grėsmę komunistų išlikimui valdžioje. Todėl partijos vadovai paragino skubiai gerinti valdymą ir kovoti su kyšininkavimu, rašo verslo dienraštis „Financial Times“.

Korupcijos suvokimas Lietuvoje toks pat, kaip Kuveite ir Pietų Afrikos Respublikoje

Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje šiemet nusmuko iki 4,6 balo ir yra žemiausias per pastaruosius ketverius metus. Tai rodo paskelbti Korupcijos suvokimo indekso (KSI) rezultatai, kuriuos pateikia tarptautinės organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyrius (TIKS).

Naujausias pasaulio atlasas atspindi vis sparčiau kintantį pasaulį

Naujais vietovių vardais, besitraukiančiomis jūromis, teroro išpuoliais, interneto plėtra ir kitais dalykais naujausias Pasaulio atlasas rodo, kad pasaulis kinta gerokai sparčiau negu ankstesniais dešimtmečiais.

Azija ginkluojasi

JAV laikraštis „New Yourk Times“ paskelbė kai kuriuos duomenis apie tarptautinę ginklų prekybą. Kaip ir anksčiau, 2003 metais šioje ginklų rinkoje dominavo Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tačiau pažymima, kad jau trečius metus ginklų pardavimo ir pirkimo apimtys mažėja. Laikraštis remiasi Jungtinių Valstijų Kongreso pateikta naujausia tyrimo informacija. JAV kol kas išsaugojo pirmavimą pasaulinėje ginklų prekyboje ir pernai sudarė sutartis parduoti ginklų už 14,5 mlrd. dolerių. Tai yra 56,7 proc. visų pasaulinių ginklų prekybos kontraktų. 2002 metais JAV pardavė ginklų už 13,6 mlrd. dolerių. Rusija užima antrąją vietą, pernai sudariusi ginklų pardavimo kontraktų už 4,3 mlrd. dolerių. Pažymėtina, kad 2002 metais Rusija pardavė ginklų už šešis milijardus dolerių. Trečiąja didžiausia ginklų pardavėja 2003 metais tapo Vokietija, pardavusi ginklų už 1,4 mlrd. dolerių.