Ukraina – ne vienintelis Kremliaus taikinys

Vašingtone įsikūrusio fondo “Jamestown Foundation“ bendradarbis Vladimiras Sokoras laikraštyje “Wall Street Journal“ rašo apie, jo žodžiais, akivaizdų Rusijos kišimąsi į postsovietinės erdvės valstybių vidaus reikalus.

Ukrainos atvejis, anot V. Sokoro, tikrai nėra išskirtinis. Kremliaus vadovaujamas puolimas prieš demokratines jėgas Ukrainoje, kurį stebime kelias pastarąsias savaites, kol kas paskutinis ir labiausiai pastebimas dabartinės Maskvos strategijos pavyzdys. Rusija ją vykdo visose Europos Sąjungos (ES) bei NATO kaimyninėse valstybėse ir netgi bando įgyvendinti kai kuriose euroatlantinės bendrijos šalyse. Kremlius stengiasi sutrikdyti šių valstybių rinkimų procesus ir konstitucinę sandarą, tikėdamasis, kad išrinktos vietinės antidemokratinės jėgos padės atgauti buvusią įtaką.

Vienas šios strategijos pavyzdžių galėtų būti praėjusių metų pradžioje vykę Lietuvos prezidento rinkimai. Rusijos žvalgybos tarnybos ir organizuotos nusikaltėlių grupuotės iš pradžių įsiskverbė į kandidato į prezidentus Rolando Pakso rinkimų štabą, o vėliau - ir į išrinktojo prezidento komandą. R. Paksas ir keletas kitų su Rusija siejamų politikų vadovavo populistų kovai su Lietuvos pasirinkta euroatlantinės integracijos strategija, rašo V. Sokoras. Rusija taip pat gilina tautinius ir kalbinius ginčus Estijoje bei Latvijoje, užuot stojusi už vietos rusų bendruomenių integraciją į šias Baltijos šalis ir likusią Europą. Nepaisydama fakto, kad Europos Sąjunga Latvijos ir Estijos pilietybės, kalbos ir švietimo įstatymus laiko suderinamais su bloko kriterijais, Maskva nuolat atakuoja šias Baltijos šalis tarptautiniuose forumuose, reikalaudama minėtuosius įstatymus keisti. Maskva tikisi, kad, jei bus išsaugoti tautiniai skirtumai, atsiras galimybė manipuliuoti Estijos bei Latvijos vidaus politika.

Mažai kas pastebėjo, kad labai panaši drama į Ukrainos įvykius dabar vyksta Abchazijoje. Ten per spalio rinkimus Maskvos remiamas KGB veteranas kandidatas į prezidento postą Raulis Chadžimba pralaimėjo rinkimų kovą ekonomistui Sergejui Bagapšui, kuris Maskvai kelia įtarimų, be kita ko, ir dėl to, jog turi žmoną gruzinę (į kandidatą į Ukrainos prezidento postą Viktorą Juščenką Maskva žvelgia įtariai, nes šis vedęs amerikietę). Nedidele balsų persvara S. Bagapšas laimėjo. Įpykusi Rusijos vyriausybė gruodžio 1 dieną paskelbė ekonominę Abchazijos blokadą.

Euroatlantinės bendrijos šalių kaimynystėje, be kita ko, pavojų kelia terorizmas, nelegali prekyba ginklais ir narkotikais bei masinio naikinimo ginklų platinimas. Tačiau, be šių pavojų, laikas pripažinti ir priešintis naujausiai grėsmei - organizuotai atakai prieš demokratiją.

ELTA

© 2004 "XXI amžius"