"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. balandžio 13 d., Nr. 7 (100)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Globalizacijos eros Popiežius

Jonas Paulius II buvo
globalizacijos eros Popiežius
EPA-ELTA nuotrauka

JAV laikraštis „Wall Street Journal“ rašo, kad Popiežiaus gedėti ir jį prisiminti reikia dėl daugelio dalykų. „Pasaulis ilgai prisimins dramą, lydėjusią paskutiniąsias Jono Pauliaus II dienas. Tačiau jis nepamirš ir jo pasiekimų: Popiežiaus institucijos transformacijos iš Bažnyčios valdymo būstinės į gerosios naujienos šauklio sostą; gilaus teologinio darbo, palietusio beveik kiekvieną tikinčiųjų gyvenimo aspektą; sugebėjimo į Bažnyčią pritraukti tiek daug jaunų žmonių; pasiekto esminio posūkio santykiuose su judaizmu; atkaklios kovos už tikėjimo laisvę ir žmogaus teises. Kai kas jo darbus doktrinos ir moralės klausimais įvardija kaip beviltiškai „konservatyvius“, tačiau jie nenurodo jokio kelio, kuris leistų religines ir moralines tiesas išreikšti liberaliomis ar konservatyviomis tezėmis. Jonas Paulius II – asmuo, kurį yra matę daugiau žmonių nei bet kurią kitą iškilią žmonijos asmenybę. Nuostabiausia, jog žmonės, dauguma kurių Popiežių regėjo tik iš tolo, jausis tarsi praradę gerą draugą. Laimingieji, kurie turėjo galimybę šiek tiek geriau susipažinti su pontifiku, liūdės jo kaip artimojo, nugyvenusio nepaprastą, išskirtinį ir dorą gyvenimą, – rašo „Wall Street Journal“. – Jono Pauliaus II galima gedėti dėl daugelio priežasčių, tačiau visada reikia prisiminti, kad mirė žmogus, turėjęs nepaprastą sugebėjimą suvokti aplinkinį pasaulį, galėjęs kurti istoriją ir nepaliaujamai stebinti aplinkinius“. „Wall Street Journal“ kaip svarbiausią Jono Pauliaus II pasiekimą įvardija sėkmingą kovą su komunizmu. „Istorija prisimins daug neseniai mus palikusio Katalikų Bažnyčios vadovo nuopelnų, tačiau pirmiausia jis bus atsimenamas kaip Popiežius, kuris Lenkijoje ir likusioje Rytų Europos dalyje uždegė laisvės žiburį. Žmonės jį atrado ypač sunkiu visam laisvajam pasauliui metu. Sunku prisiminti, kokios juodos tada buvo dienos. Sovietų imperijos ekspansija buvo pasiekusi viršūnę, o Vakarai dar negalėjo atsigauti po Vietnamo tragedijos. Svarbiausia Jono Pauliaus II misija buvo grąžinti gimtąją Rytų Europą į civilizacijos glėbį. Pontifiko kova prasidėjo nuo kelionės į Lenkiją. Milijonai žmonių, susirinkusių jo išklausyti ir jam nusilenkti, pajuto savo jėgą ir atrado Bažnyčią kaip instituciją, aplink kurią galėjo vienytis. Neatsitiktinai „Solidarumas“ gimė praėjus vos metams po pirmojo Popiežiaus vizito. Jonas Paulius II, naudodamas talentingai subtilią diplomatiją, niekada atvirai nesipriešino sovietų imperijai, tačiau išnaudojo kiekvieną galimybę paremti jos priešininkus. Pontifikas sugebėjo tapti viena svarbiausių jėgų, išjudinusių revoliucijas Rytų Europoje. Nepaprastai gili Popiežiaus tikėjimo galia padėjo išlaisvinti pusę žemyno. Labai sunkiais metais Jonas Paulius II sugebėjo grąžinti gyvybingumą vakarietiškai laisvės ir lygybės idėjai“.

Jei praėjusią savaitę įdėmiai sekėte televizijos laidas ir skaitėte spaudą, jūs tiesiog privalėjote pamanyti, jog Popiežius Jonas Paulius II padėjo „nugalėti“ komunizmą, rašo JAV dienraštis „Washington Post“, plačiau apžvelgdamas mirusio pontifiko vaidmenį kovoje su komunizmu. „Laikraščių antraštės skelbė, kad Popiežius pradėjo komunizmo griūtį, kiti dienraščiai pontifikui priskyrė tik dalinius nuopelnus, skelbdami, jog jis su Ronaldu Reiganu kartu įveikė komunizmą. Iš kai kurių laikraščių galima susidaryti vaizdą, kad jis pats stovėjo prie barikadų“, – rašo laikraščio korespondentė. Daugeliu atveju Popiežiaus vaidmuo apibūdinamas labai miglotomis frazėmis. Dienraščio teigimu, tą parodo faktas, kad žurnalistai skambino buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui ir klausė jo apie slaptas derybas su pontifiku. Iš tikrųjų Popiežiaus veikla, prisidėjusi prie komunizmo žlugimo, buvo ne tokia konspiracinė, tačiau ne mažiau svarbi, teigia „Washington Post“. Bažnyčia Lenkijoje, o vėliau ir kitose valstybėse pasiūlė žmonėms galimybę žvelgti į pasaulį kitaip. „Kai aš gyvenau Lenkijoje devintojo dešimtmečio pabaigoje, man buvo pasakyta, kad jei noriu sužinoti, kas iš tiesų dedasi, turiu kiekvieną savaitę eiti į bažnyčią ir ten pasiimti pogrindinį laikraštį. Kunigai neleido spaudos, netapė paveikslų ir neorganizavo meno pasirodymų, o tiesiog suteikė bažnyčios patalpas tai organizuojantiems žmonėms. Kurdami pilietinę visuomenę dvasininkai sekė Popiežiaus pavyzdžiu, kuris slapta studijavo kunigų seminarijoje ir buvo įsteigęs pogrindinį teatrą“, – teigia dienraštis. Popiežiaus Jono Pauliaus II viešai ir privačiai išreikštos tikėjimo idėjos, ypač Lenkijoje, kartu su nuorodomis į kultūrą ir istoriją, sudavė itin skaudų smūgį režimams, kurie bandė kontroliuoti kultūrą ir istoriją. Jam nereikėjo pačiam stovėti prie barikadų, nes Bažnyčios vadovas žmonėms parodė, jog jie patys gali jas įveikti, teigiama „Washington Post“ straipsnyje.

Ispanijos dienraštis „El Mundo“ rašo apie globalizacijos eros Popiežių: „Dar niekada nebuvo liūdima jokio kito žmogaus, kaip Jono Pauliaus II. „Supervalstybės vadovas“ Džordžas Bušas, komunistinis diktatorius Fidelis Kastro, net fundamentalistinis Talibanas – beveik visi pasaulio galingieji neseniai mus palikusį Popiežių mini pačiais geriausiais žodžiais“.

„Žinoma, kiekvienas turi savų motyvų taip elgtis. Bet krenta į akis, jog reakcijos sulaukiame iš viso pasaulio. Taigi susidūrėme su išties globaliu fenomenu. Jonas Paulius II buvo globalizacijos eros Popiežius“.

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija