|
Ateitis skęsta miglose
Europos politikus, jeigu kalbėtume medicinos terminais,
ištiko depresija, netgi šokas, po referendumo Prancūzijoje dėl Europos
Sąjungos Konstitucijos. Aišku, buvo labai mažai tokių, kurie tikėjo,
jog birželio 1-ąją Olandijoje gali įvykti stebuklas, ir olandai
nepaseks prancūzų pavyzdžiu. Taip ir atsitiko. Olandai dargi pralenkė
prancūzus balsuodami prieš ES Konstituciją. Prieš ją pasisakė net
62 proc. dalyvavusiųjų balsavime, ir tik 38 proc. balsavo už. Kaip
ir Prancūzijoje, pagrindiniai balsavusiųjų prieš argumentai buvo
panašūs. Tai yra ne per geriausia ekonominė situacija, nepasitenkinimas
bendra Europos valiuta euru, migracijos, ypač musulmonų, grėsmė,
taip pat baimė prarasti nacionalinį identitetą, prarasti balsą formuojant
politiką. Beje, referendumo rezultatai nėra privalomi Nyderlandų
vyriausybei, tačiau niekas neabejoja, kad vyriausybė bus priversta
atsižvelgti į balsavimo rezultatus.
Tuo labiau, kad pagal galiojančius įstatymus,
piliečių valią, jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 30 proc.
balso teisę turinčių rinkėjų, vyriausybė privalo vykdyti. Tuo labiau
po šio referendumo, kai jame dalyvavo 63 proc. rinkėjų, kas Nyderlanduose
yra retas reiškinys. Be to, šis nacionalinis referendumas buvo išvis
pirmasis šalies istorijoje. Olandijai toks rinkėjų aktyvumas buvo
labai didelis. Juk, pavyzdžiui, renkant deputatus į Europos Parlamentą
dalyvavo tik 38 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.
Taigi Olandija tapo antrąja valstybe po Prancūzijos,
irgi stovėjusios prie ES ištakų, kuri pasisakė prieš ES Konstituciją.
Aišku, tarp balsavusiųjų prieš buvo ne tik piliečiai, kurie baiminasi
musulmonų imigrantų antplūdžio, Turkijos tapimo ES nare bei nori
išsaugoti nacionalinį savitumą. Labai aktyviai prieš ES Konstituciją
pasisakė vietiniai homoseksualai, vadinamųjų lengvųjų narkotikų
vartotojai, abortų laisvės šalininkai. Šios visuomenės grupės atstovai
išvystė plačią propagandinę kampaniją teigdami, kad, patvirtinus
ES Konstituciją, Briuselis uždraus gėjų santuokas, narkotikų vartojimo
laisvę ir apskritai uždės apynasrį tradiciniam olandų liberalizmui.
Kita vertus, Olandijoje gana daug imigracijos besibaiminančių žmonių,
nepaisant to, kad Olandijos įstatymai tuo klausimu gana griežti
ir, skirtingai nuo, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos ar Airijos,
žmonėms, atvykusiems iš kitų, netgi ES šalių, nemokant olandų kalbos,
įsidarbinti nėra beveik jokių galimybių. Tą atvykėlių baimę prieš
kelerius metus labai išpūtė populistas, prieš imigraciją kategoriškai
pasisakęs ultradešinysis politikas, dažnai lygintas su Prancūzijos
ultrapatriotu Le Penu, Pimas Forteinas. Jis nelabai aiškiomis
aplinkybėmis buvo nužudytas 2002 metais, bet jo šalininkai niekur
nedingo. Po P.Forteino nužudymo šalyje buvo kilęs didelis sąmyšis,
vos neperaugęs į politinę suirutę.
Tad jau dvi valstybės iš šešių, kūrusių Europos
Sąjungą, pasisakė prieš ES Konstituciją ir tai, be abejo, nepaisant
Briuselio biurokratų optimizmo, jog nieko tragiško neatsitiko ir
reikia tęsti ratifikavimo procesą kitose valstybėse, neišvengiamai
sukels krizę Europos Sąjungos viduje. Aišku, pirmiausia triumfuoja
tie, kurie nepritaria Konstitucijos nuostatoms, jog, priėmus šį
istorinį dokumentą, bus apribotos išsiplėtusios Bendrijos narių
teisės. Mat, pagal ES Konstitucijos projektą, ją priėmus, siekiant
užtikrinti didesnį Bendrijos darbo ir sprendimų priėmimo efektyvumą,
nebereikėtų visų 25 ES valstybių pritarimo ir pakaktų kvalifikuotos
balsų daugumos. Vadinasi, vienbalsiškumo principas nustos galios.
Taip pat Konstitucijos priešininkams nepatinka, kad, įvedus ES užsienio
reikalų ministro pareigybę, bus labai apribotos suverenios ES valstybių
teisės vykdant savarankišką užsienio politiką. Taigi ir Konstitucijos
šalininkai, ir priešininkai turi daugybę savų argumentų, kokiu keliu
turėtų pasukti vieningoji Europa. Deja, ta vienybė jau pradėjo pastebimai
braškėti.
Po Olandijos referendumo, šios šalies vyriausybė
susidurs su nemažomis problemomis, nors ministras pirmininkas, aktyvus
ES Konstitucijos priėmimo šalininkas, Janas Peteris Balkenendė iškart
pareiškė, jog nepaseks Prancūzijos kolegos Ž.P.Rafareno pavyzdžiu
ir neatsistatydins. Aišku, Olandijos premjerui jokia interpeliacija
parlamente negresia, nes parlamento dauguma, taip pat pagrindinės
dešiniosios ir kairiosios Olandijos partijos pasisako už Konstituciją.
Bet tai mažai paguodžiantis faktas. Vargu ar Olandijos parlamentas
po referendumo drįstų ratifikuoti ES Konstituciją, nors po tokių
referendumų ir turi tam įstatyminę teisę.
Europos lyderiai ne juokais išsigando referendumams
dėl ES Konstitucijos pralaimėjus Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas skubiai atvyko į Berlyną susitikti
su Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu. Abu vadovai paragino
kitas ES valstybes, dar neratifikavusias ES Konstitucijos projekto,
nepulti į paniką ir tęsti ratifikavimo procesą. Bet nei Ž.Širakas,
nei G.Šrioderis aiškiai nežino, ko imtis toliau. Po kelių dienų
abu Europos stumbrai vėl susitiks Paryžiuje ir, aišku, bandys
suderinti savo pozicijas birželio 16-17 dienomis Briuselyje įvyksiančiame
ES šalių aukščiausiojo lygio susitikime.
Tuo tarpu Didžioji Britanija, sprendžiant š premjero
Tonio Bleiro kalbų, jau atideda liepą numatytą referendumą dėl ES
Konstitucijos projekto laukdama geresnių laikų. Aišku, T.Bleiras
nenori patirti tokio pralaimėjimo, kokį patyrė Prancūzijos ir Nyderlandų
vadovai. Kaip skelbia visuomenės apklausos, net 72 proc. britų balsuotų
prieš ES Konstituciją. Londono pavyzdžiu atidėti numatytus referendumus
ketina pasekti Portugalija ir Danija. Apskritai Londonas pakliuvo
į gana keblią situaciją, nes nuo liepos 1-osios Didžioji Britanija
perims iš Liuksemburgo pirmininkavimą Europos Sąjungai. Taigi ES
Konstitucijos likimas pakibo ant plauko ir jau visiškai aišku, kad
2006 metų lapkritį, kaip buvo planuota, ši Konstitucija tikrai neįsigalios.
Taigi ES Konstitucija ir Bendrijos ateitis atsidūrė
didelėje nežinomybėje. Kokie bus tolesni ES žingsniai, niekas nesiima
prognozuoti. Yra vilčių, kad tolesni Bendrijos veiksmai gali paaiškėti
birželio 16-17 dienomis, kai įvyks ES šalių viršūnių susitikimas.
Bet į šį susitikimą Briuselio kuluaruose nededama pernelyg daug
vilčių. Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai labai sujaukė visus Europos,
kaip vieningos ir galingos politinės bei ekonominės pasaulio jėgos,
planus. O jeigu vieningos valiutos euro kursas JAV dolerio atžvilgiu
ir toliau kris, tai gali sukelti tik dar didesnių problemų.
Dviejų valstybių iš šešių, kurios įsteigė ES,
nepritarimas yra stiprus smūgis dokumentui, kuriuo buvo kuriama
ES Konstitucija siekiant patobulinti pernai nuo 15 iki 25 narių
išaugusio bloko valdymą. Sutartį jau yra ratifikavusios Lietuva,
Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija, Vokietija,
Latvija ir Austrija bei patvirtinęs Europos Parlamentas. Konstitucija
įsigalios 2006 m. lapkričio 1 d., jei iki to laiko ją ratifikuos
visos organizacijos narės. Jei bent viena valstybė nespės per numatytą
terminą ratifikuoti Konstitucijos, ji įsigalios tada, kai reikiamus
dokumentus deponuos paskutinė ES narė.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|
