Kad Lietuva neliktų Europos pakraštyje

Ona Juknevičienė,

Europos Parlamento narė

Visi žinome, kad jau antri metai Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Tačiau drįstu teigti, kad politiškai Lietuva dar sunkiai identifikuojasi Europos Sąjungos sudėtyje. Tai nėra mano vienos nuomonė, tai yra mano įspūdis iš bendravimo su kitų šalių parlamentarais, įvairiuose susitikimuose su kitų valstybių atstovais. Paklausite kodėl?

Yra keletas rimtų priežasčių, kurias, manau, visi turėtume labai detaliai apsvarstyti. Pirma, dažnai sakoma, kad Lietuva beveik nedalyvauja arba yra gana pasyvi stebėtoja svarbiausiose bendraeuropinėse iniciatyvose ir konkrečiose strateginėse programose.

Dėl vykdomos Lietuvos užsienio politikos, taip pat, beje, ir Ukrainoje, Gruzijoje bei Moldovoje, gana dažnai pasigirsta iš kai kurių, ypač senbuvių Europos Sąjungos šalių, kad Lietuva vertinama kaip propoguojanti proamerikietišką politiką, bet ne Europos pozicijos atstovavimą. Vis labiau ekonomiškai, todėl ir politiškai, esame priklausomi nuo Rytų didžiosios kaimynės Rusijos. Ir dėl šios priežasties labai dažnai esame įvardijami prorusiškais ir vykdantys tokią politiką. Tai rodo ir užsienio šalių investicijų mažėjimas mūsų šalyje, užsieniečiai vis mažiau pasitiki, turiu galvoje Vakarų užsieniečius, Lietuvos situacija. Žinoma, kad džiaugiamės, jog Lietuvos Seimas pirmasis ratifikavo Europos Sąjungos Konstituciją. Tačiau tuomet aš asmeniškai Parlamente išgirdau ne vieną pašaipą: „Sveikiname, kad pirmi, tikimės, kad būsit ne vieninteliai“.

Diskusijos, beje su Lietuvos visuomene apie Konstituciją nebuvo, nes, anot vieno Lietuvos politiko, „seimūnai patys nelabai suprato, apie ką ta Konstitucija, ką jau čia paprastas žmogus supras“. Svarbu, kad būtume pirmi. Kažin ar dabar turi prasmę valdžios organizuota studentų rikiuotė su plakatais, cituojančiais Europos Konstituciją, kad žmonės susipažintų.

Panašu, kad taip pat elgiamės, deja, ir su euro įvedimu. Manau, kad ypač svarbu, jog euro įvedimas būtų politiškai, bet svarbiausia ekonomiškai pagrįstas, ir labai argumentuotai ir objektyviai paaiškintas Lietuvos žmonėms. Tie argumentai, kurie yra naudojami dabar, kad tai paskatins Lietuvos ekonominį stabilumą, kad paskatins iniciatyvas investuoti, nemanau, kad yra pakankami euro įvedimui paaiškinti. Lietuvoje dauguma žmonių pritaria narystei Europos Sąjungoje. Tačiau, jeigu paklaustumėte kodėl, jie greičiausiai atsakytų: „Dėl to, kad galėsime laisvai išvažiuoti ir dirbti į užsienį, arba kiti sako, kad būdami Europos Sąjungoje gausime didelę finansinę paramą, ir tikimės dėl to gyventi Lietuvoje geriau. Tai tiesa. Bet tai yra labai siaurai suprantama Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Deja, šitaip naudą būti Europos Sąjungoje aiškina valdžios atstovai, žiniasklaidos priemonės. Būtent todėl Lietuvos žmonės beveik, arba drįsčiau sakyti, visai nediskutavo ir nediskutuoja Europos Sąjungos Konstitucijos, Turkijos įstojimo į Europos Sąjungą klausimo, apie ką labai aktyviai kalba prancūzai, vokiečiai, italai ir kiti Europos Sąjungos piliečiai.

Europos Parlamente šiuo metu labai aktyviai diskutuojama dėl glaudaus ryšio su žmonėmis ir ypač aptariant svarbiausius Europos Sąjungos klausimus. Atvirai prisipažinome, kad tai yra viena didžiausių problemų, kuri trukdo ne tik Europos Sąjungos įtvirtinimui, tačiau ir plėtrai. Komisija pasiūlė veiklos planą, tam skiriamos lėšos. Tas planas ir jo įgyvendinimas padėtų užmegzti dialogą tarp visuomenės, politikų, valdžios atstovų. Mums gi reikėtų tik pasinaudoti ta iniciatyva ir ją įgyvendinti. Akivaizdu, kad visi privalome suprasti, jog Europos Sąjunga tik tada taps tikru politiniu ir ekonominiu susivienijimu, jeigu tam pritars dauguma jos piliečių.

Norint tai pasiekti, reikia ryžtingų ir koordinuotų, konkrečių mūsų visų, Lietuvos vadovų, politikų veiksmų programos. Lietuvos vaidmuo dabartinėje politinėje erdvėje, mano manymu, turėtų vis dažniau remtis ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų bei NATO interesų atstovavimu, tačiau ir bendra Europos Sąjungos pozicija, derinant ypač su didžiausiomis Europos Sąjungos valstybėmis. Atsakingos Lietuvos institucijos privalo padaryti viską, kad Lietuva taptų visateise nare svarbiausiose Europos Sąjungos saugumo užtikrinimo bei ūkio vystymo programos. Čia turiu visiškai konkretų pasiūlymą, apie kurį jau pradėjau kalbėti nuo vasaros, tai yra Lietuvos dalyvavimas visateise nare Europos kosmoso ir Galilėjo programose.

Dėl šios programos kreipiausi laišku į Premjerą, bet atsakymo dar negavau. Naudodamasi proga kreipiuosi į jus visus. Kreipiuosi į Prezidentą, kreipiuosi į Seimo Pirmininką, į visus Seimo narius, kad dar ne vėlu. Agentūra, kuri strategiškai svarbi bus ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje, turi būti įsteigta vienoje iš dešimt naujų narių. Nė viena iš naujų narių nesikreipė dėl tos agentūros steigimo. Todėl manau, Lietuva turi tam didžiulę galimybę, ir ypač didžiulį potencialą. Kviečiu sutelkti visas jėgas ir pasiekti, kad Lietuva neliktų pakraštyje, prisišliejusi prie Rusijos maža valstybėle, bet kad Lietuva užimtų strategiškai svarbią poziciją ir taptų lygiaverte Europos Sąjungos partnere.

Iš pranešimo „Žvilgsnis iš Europos Parlamento“ LR Seime spalio 20 d.

© 2005 "XXI amžius"