„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. spalio 26 d., Nr. 19 (112)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Jei Lietuva nesusiims, ji nebesugebės įsisavinti visos skirtos ES paramos

Europos Sąjungos (ES) biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad išsilaikius dabartinėms tendencijoms dėl stringančių aplinkosaugos projektų Lietuva nuo 2006-ųjų gali nebesugebėti panaudoti visos jai skiriamos ES paramos.

„Lietuvai reikia atkreipti dėmesį, kad jau 2007-aisiais lėšų srautai gerokai padidės. Jei jau dabar ES paramos įsisavinimo tendencijos lėtėja, aš nelabai galiu įsivaizduoti, kad Lietuva gebės pasiimti visas lėšas nuo 2007-ųjų metų, jei nebus radikalių pakeitimų projektų valdyme“, – po susitikimo su Premjeru Algirdu Brazausku tvirtino D.Grybauskaitė.

Didžiausia Lietuvos problema – prastai įsisavinamos lėšos aplinkosaugai. Pagal šį rodiklį Lietuva yra paskutinė tarp naujųjų ES šalių. Šios lėšos dar neprarastos, sakė D. Grybauskaitė, bet esamos tendencijos kelia nerimą.

„Tendencijos rodo, kad ES paramos įsisavinimo Lietuvoje tempai pradeda lėtėti, jau 2005-ųjų rodikliai gali būti ne tokie geri, kaip 2004-aisiais. Jei tokia tendencija išliks, 2006-aisiais jau gali būti ir problemų. Vyriausybei būtina imtis priemonių, kad ta tendencija būtų pakreipta priešinga kryptimi“, – po susitikimo su finansų ministru Zigmantu Balčyčiu sakė eurokomisarė.

Anot D. Grybauskaitės, jei Lietuvai toliau nesiseks įsisavinti lėšų gamtosaugai, kurios sudaro apie pusę Sanglaudos fondų paramos, ji rizikuoja, kad sumažės visas Sanglaudos fondų finansavimas. Tokiu atveju kentės ir iš Sanglaudos fondų remiami transporto projektai, nors ši sritis yra įsisavinama gerai.

„Tai yra rimtas klausimas, ir signalas labai rimtas. Be abejo, reikia išeliminuoti, užsiimsime kaip reikia šita žinyba Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su savivaldybėmis“, – žadėjo A.Brazauskas.

Z. Balčytis minėjo, kad netrukus Vyriausybė turėtų tvirtinti ES paramos įsisavinimo grafiką iki 2008 metų. Pasak Z. Balčyčio, ES paramos panaudojimas stringa dėl techninių priežasčių – aplinkosaugos projektai dideli, kai kurios savivaldybių tarybos nesugebėjo laiku pasitvirtinti paskolų limitų kofinansavimui.

A. Brazauskas vardijo, jog aplinkos apsaugos projektus stabdo prastas veiklos koordinavimas tarp Aplinkos ministerijos ir savivaldybių, didelius projektus rengti galinčių specialistų trūkumas, taip pat ilgai trunkantis projektų vertinimas, kurį atlieka ne Lietuvos, o kitų ES šalių bendrovės.

Tuo tarpu D. Grybauskaitė tvirtino, jog su tokiomis subjektyviomis priežastimis susiduria ne tik Lietuva, bet ir visos ES šalys. Jei ES šalys patvirtins 2007-2013 metų ES biudžeto perspektyvą, Lietuva tuo laikotarpiu kasmet gautų vidutiniškai keturis kartus daugiau paramos nei 2004-2006 metais.

Anksčiau skelbta, jog aplinkos ministras Arūnas Kundrotas žadėjo nuo 2007-ųjų pakeisti Sanglaudos fondų projektų vertinimo sistemą, kad ji būtų greitesnė. Lėtai veikiančios dabartinės sistemos ministerija nekeičia, nes baiminasi, kad vėlyva pertvarka išvis sustabdys paramos įsisavinimą.

Lietuvai 2004-2006 metų ES biudžeto perspektyvoje yra numatyta 2,85 mlrd. litų (825 mln. eurų) Sanglaudos fondų paramos, kurią ji turi panaudoti iki 2008-ųjų pabaigos. Šiuos pinigus per pusę dalijasi aplinkos bei transporto projektai.

Rugsėjo 30 dieną Lietuvoje buvo patvirtinta aplinkos projektų už 936 mln. litų (65,72 proc. skirtos Sanglaudos fondų sumos), jų rangovams išmokėta 63 mln. litų (4,42 proc. skirtos sumos). Transporto projektų buvo patvirtinta už 1,2 mlrd. litų (84,85 proc.), jų rangovams išmokėta 326 mln. litų (22,89 proc.).

Pagal Eltą

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija