Prelato Mykolo Krupavičiaus archyvas

Algimantas KATILIUS

Kaip prelato Mykolo Krupavičiaus archyvas pateko į Lietuvą, tiksliau, į Lietuvos istorijos institutą (LII)? Iš karto reikia pasakyti, kad į LII pateko tik išeivijoje sukauptas jo archyvas ar tai, kas buvo išsaugota. Vadinasi, turime išlikusią tik vieną dalį prel. M.Krupavičiaus archyvinio palikimo, tačiau neaiškus jo ankstesnio, t. y. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio, asmeninio archyvo likimas, kuris daugeliu atvejų gal būtų ir įdomesnis Lietuvos istorikams.

Apie prel. M.Krupavičiaus archyvą pradėta kalbėti 2002 metų pabaigoje, kai apie tai užsiminė hab. dr. Algirdas Girininkas. Vėliau per žurnalistę Audronę Viktoriją Škiudaitę ryšius užmezgėme su JAV Čikagoje gyvenančiu Pranu Povilaičiu, buvusiu Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos generaliniu sekretoriumi. JAV P.Povilaitis rūpinosi ir dabar rūpinasi, kad išsklaidyti mūsų išeivių, ypač krikščioniškos pakraipos veikėjų, asmeniniai archyvai nebūtų sunaikinti, o būtų pargabenti Lietuvą. Dėl to 2003-iųjų balandį Lietuvos istorijos instituto rankraštyną (LII RS) pasiekė pirmoji siunta su archyviniais dokumentais, prel. M.Krupavičiaus bibliotekos knygomis, ir toks archyvinės medžiagos siuntimas dar nesibaigęs.

Atidarius gautas dėžes ir peržiūrėjus ten esančią medžiagą, paaiškėjo, kad tai ne vien tik prel. M.Krupavičiaus archyvinis palikimas, o apima Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos, VLIK’o ir kitų išeivijoje veikusių organizacijų dokumentus. LII naujai gautam fondui suteiktas 54 numeris ir pavadintas: „Prelato Mykolo Krupavičiaus ir LKDS dokumentai“. Sudarant saugojimo vienetus ir sisteminat medžiagą, buvo stengiamasi taip ją sugrupuoti, kad prel. M.Krupavičiaus archyvinis palikimas atsiskirtų nuo kitos medžiagos. Taip išskirti LKDS veiklos dokumentai, apimantys 1946–2001 metus, VLIK’o dokumentai nuo 1944 iki 1990 metų, Tautos Fondo įvairi dokumentacija nuo 1978 iki 2002-ųjų ir kitų JAV veikusių lietuvių išeivių organizacijų pavieniai dokumentai. Galima paminėti ir tai, kad susikaupė kai kurių retų periodinių leidinių komplektai: ALTO informacijos (1976-1989), ELTOS informacijos (1974-1992), LKDS biuletenis (1959-1994). Anglų kalba: Baltic News (1978-1989), Batun News (1987-1989), ELTA information bulletin (1983-1988). Šiame sudėtiniame fonde pradėjo kauptis ir atskirų asmenų, LKDS veikėjų, asmeniniai archyvai. 2005 metų vasaros pradžioje P.Povilaitis atsiuntė žurnalisto ir visuomenininko Algirdo Kasulaičio (1928-1992) archyvą. Į LKDS veiklą jis įsitraukė dar gyvendamas Vokietijoje, bendradarbiavo su prel. M.Krupavičiumi, 1964-1973 metais buvo LKDS Centro komiteto pirmininkas, redagavo sąjungos periodinius leidinius.

Šiame straipsnyje apsiribosiu prel. M.Krupavičiaus archyvo identifikavimu. Tvarkant archyvą, buvo matyti, kad kai kurie dokumentai ir ypač laiškai yra apdegę. Paslaptis išaiškėjo perskaičius Kazio Šidlausko 1984 m. rugsėjo 10 d. laišką LKDS Centro komiteto pirmininkui Vladui Šoliūnui. Jame rašoma: „Su šiuo laišku prisiunčiu Jums mažą pluoštą laiškų iš a. a. prel. Mykolo Krupavičiaus asmeniškos bylos. Tą velionies bylą aš buvau pasilikęs savo kontoroje (…) kaip vienas iš velionies testamento vykdytojų, kuomet visos kitos jo archyvo bylos buvo perduotos tuometiniam LKDS Centro Komitetui Clevelande. Įvyko nelaimė, kad mano kontoroje kilo gaisras ir a. a. Prelato asmeniška byla buvo gaisro sunaikinta, o iš tos bylos išlikusį pluoštą apdegusių laiškų noriu Jums pasiųsti. Kiek esu pastebėjęs a. a. Prelato laiškai liečia jo susirašinėjimą su savo giminėmis Amerikoje dar prieš Pirmąjį Didįjį Karą“. Pačioje laiško pabaigoje minimas dar vienas dalykas: „Esu radęs ir a. a. Prelato dienoraščio knygą iš 1949 m. pirmo pusmečio, kurią irgi pridedu“. Iš tikrųjų giminių korespondencija ir prel. M.Krupavičiaus dienoraštis pasiekė Vilnių. Šio laiško ištraukoje, be ekstremalių aplinkybių, paminėtas svarbus faktas apie prel. M.Krupavičiaus archyvo likimą, t. y. kad buvo perduotas saugoti LKDS Centro komitetui. Tačiau nieko tikra nėra apie archyvo dydį ir kokie jame buvo dokumentai. Tam tikras pagrindas spręsti apie tai, kas buvo prel. M.Krupavičiaus archyve, yra sudarytas mašinraštinis sąrašas, kuriame aprašytos šešios dėžės su prelato archyviniais dokumentais. Tačiau nėra visai aišku, kas ir kada sudarė šį sąrašą. Gali būti, kad archyvas buvo sudėtas į šešias dėžes ir aprašytas dar prel. M.Krupavičiui gyvam esant arba greitai po jo mirties. Be to, dalis prel. M.Krupavičiaus archyvo išsibarstė pas LKDS veikėjus. Šį teiginį akivaizdžiai paliudija faktas, jog į LII atsiųstoje A.Kasulaičio medžiagoje yra ir prel. M.Krupavičiaus archyvinių dokumentų. Be to, identifikuojant prelato archyvą, dar reikia atsižvelgti į tai, kad dalis šiame fonde saugomų VLIK’o ir LKDS dokumentų turėtų būti iš jo asmeninio archyvo.

Visgi pats autentiškiausias faktas apie prel. M.Krupavičiaus palikimą yra fiksuotas jo paties testamente. Tiesa, į LII patekusioje medžiagoje nėra jo testamento originalo, bet yra kopijos lietuvių ir anglų kalbomis. 1968 m. spalio 1 d. datuotame testamente rašoma: „Knygas su spintomis atiduoti L. B. Archyvui. Iš jų pasilieka sau tas knygas, kurios tiesiogiai reikalingos kr. demokratų istorijai rašyti (…) Visas archyvas paliekamas kr. demokratų sąjungos C. K.“. Testamento vykdytojų – Antano Repšio, kun. Vytauto Bagdanavičiaus, MIC, Kazio Šidlausko – susirašinėjime yra konkretesnių duomenų, kas buvo archyve. Viename jų parengtame rašte skaitome: „Tvarkant prelato archyvą, surasta rankraščių, kurie yra beveik paruošti spaudai. Čia beveik 400 puslapių prelato autobiografija, apimanti jo gyvenimą nuo vaikystės iki 1918 metų. Šalia to yra keletas dienoraščio tarpsnių, kurie irgi beveik paruošti spaudai. Jie yra iš 1949, 1954 ir 1956 metų. Šalia to yra paties prelato paruoštas spaudai veikalas: Mąstymai kunigams. Taip pat yra paruošta spaudai dviejų: Mažasis liturginis katekizmas. (Kiek jis tinka pasikeitusiomis sąlygomis, dar reikėtų pažiūrėti.) Pats prelatas yra surinkęs ir sutvarkęs tris dalis savo straipsnių, pavadintų: Krikščioniškoji sociologija. Šalia šių, beveik paruoštų darbų, prelato palikime yra apsčiai medžiagos bent trims studijoms apie jo veiklą: 1. 1919–1926 metų veikla Lietuvos atstatyme. 2. Jo veikla nuo 1926 iki okupacijų ir 3. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto veikla, velioniui esant jo pirmininku. Ši medžiaga galėtų būti tinkamai sunaudota tik pavedus kompetentingiems istorikams paruošti prelato veiklos studijas“. Citatoje minimus tris paskutinius punktus reikia suprasti ne kaip atskirų studijų kokius nors rankraščius, o kaip tris temas, kuriomis prel. M.Krupavičius kaupė istorinę medžiagą. Autobiografija – tai prelato išspausdinti atsiminimai, bet šių atsiminimų rankraščio ar mašinraščio archyve nėra. Be to, reikia paminėti, kad jo archyvinės medžiagos pateko į Pasaulio lietuvių archyvą Čikagoje.

Galima priminti, kad išsklaidyta ir prel. M.Krupavičiaus asmeninė biblioteka. Archyve yra 1971 m. sausio 21 d. sudarytas 37 lapų mašinraštinis sąrašas, kuriame išvardytos prelato knygos, patekusios į Pasaulio lietuvių archyvą. Dalis jo bibliotekos su archyvu pargabentos į LII. Be to, teko pastebėti, kad ir iš Romos į Vilnių atvežtoje Lietuvių katalikų mokslo akademijos bibliotekoje yra knygų su prel. M.Krupavičiaus parašu, t.y. jo nuosavybės ženklu.

Keletas žodžių apie prel. M.Krupavičiaus archyvinio palikimo mokslinį panaudojimą. 2004 metais Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas išleido Astos Petraitytės parengtą knygą „VLIK’as ir Lietuvos diplomatinė tarnyba išeivijoje. Berno ir Paryžiaus konferencijų protokolai“. Leidinio įvade nurodoma, kad „Tomas Remeikis, politologas ir visuomenės veikėjas, instituto archyviniams fondams padovanojo dviejų konferencijų protokolų kopijas, kurias jis gavo iš Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo komiteto pirmininko Mykolo Krupavičiaus archyvo“. Tačiau nenurodoma, kada ši kopija padaryta ir kur tada prel. M.Krupavičiaus archyvas buvo saugomas. Dabar šių dokumentų pavadinimais: „Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto atstovų ir Lietuvos pasiuntinių užsienyje konferencijos, įvykusios Berne 1946 m. liepos m. 21-26 d. protokolai“ ir „Lietuvių tautos reikalams vadovaujančiu veiksniu. Antrosios konferencijos posėdžių protokolai“ po du egzempliorius parvežta į LII. Prel. M.Krupavičiaus archyve esančiuose egzemplioriuose yra daugiau medžiagos nei paskelbta minėtoje knygoje. Jau iš į Vilnių parvežto archyvo „LKMA metraščio“ 24 tome buvo paskelbtas 1949 m. sausio 23-birželio 3 d. M. Krupavičiaus dienoraštis, kai jis lankėsi JAV. Reikia paminėti, kad ir šioje konferencijoje kai kurių pranešimų autoriai naudojosi prel. M.Krupavičiaus ir LKDS archyvo dokumentais.

© 2005 "XXI amžius"