Domino principas

Ar gresia globalinė ekonominė krizė?

Pasaulio politikos ir ekonomikos apžvalgininkai tiesiog maudosi niūriausiose prognozėse, kas laukia pasaulio ekonomikos po pragaištingo uragano „Katrina“, kuris tiesiogine to žodžio prasme nuplovė mažiausiai 20 JAV naftos gavimo bokštų Meksikos įlankoje. Todėl būgštaujama, kad „pasaulio ekonomikos indikatoriumi“ pagrįstai vadinamos Jungtinės Valstijos gali susidurti su gana rimtomis energetinėmis problemomis, kurias analitikai įvardija kaip krizę. Bet vis dažniau kalbama, kad energetinė krizė gali ištikti ne tik JAV, bet ir visą pasaulį. Ko gero, JAV reikės gerokai pakoreguoti savo ekonominio augimo tempų skaičius, aišku, mažėjimo link. Pirmiausia todėl, kad augančios benzino kainos neišvengiamai sukelia ir kitų prekių kainų augimą, taip pat gyventojų perkamosios galios mažėjimą. Taigi universaliausia prekių iš viso pasaulio rinka – Jungtinės Valstijos – aiškiai sumažėjo. Visi, netgi JAV niekintojai, puikiai supranta, kad pasaulio ekonomika yra stabili tol, kol JAV sugeba supirkti didžiulį kiekį užsienio šalių prekių. O benzino kaina sparčiai artėja prie pačios didžiausios visoje JAV istorijoje. Paprasti amerikiečiai, stovėdami eilėse (labai retas atvejis) prie degalinių, kad užpildytų savo galingų automobilių kuro bakus, liūdnai kalba, jog uraganas „Katrina“ skaudžiai smogė visam įprastam amerikietiškojo gyvenimo būdui. Baiminamasi, kad netolimoje ateityje JAV gali ištikti neregėtas dalykas – benzino deficitas, ko amerikiečiai neregėjo nuo pat 1973 metų pasaulio naftos krizės. Tai yra, kai daug naftos resursų turinčios arabų valstybės paskelbė embargą. Dabar kai kuriose JAV valstijose bandoma reguliuoti degalų pardavimą. Tačiau tai gali padidinti degalų supirkimą, o tai dar labiau sujauks benzino rinką.

JAV vyriausybei paskelbus, kad dėl uragano padarytų nuostolių bus panaudotos strateginės degalų atsargos, sukėlė netgi jų kainų mažėjimą. Tačiau, specialistų įsitikinimu, tai tik laikinas reiškinys, nes tų atsargų ne per daugiausia. Todėl JAV valdžia leido netgi sumažinti dalinį ekologinių įstatymų ribojimą, kai naftos perdirbimo įmonės, siekdamos išgauti maksimaliai didesnį kiekį benzino ir kitų degalų, gali padidinti oro taršą.

Būtina pažymėti, kad globalioje rinkoje nebūna izoliuotų problemų, todėl degalų kainos pakilo ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. ES šalyse benzino kainos jau išaugo daugiau kaip 10 proc., nors ir iki tol kainos buvo pakankamai aukštos. Niekas nežino ir nesiima prognozuoti, kaip toli nusities ši kainų kilimo grandinė, ir niekas neįsivaizduoja, kiek laiko ir jėgų prireiks likviduoti ne tik uragano „Katrina“, bet ir degalų kainų kilimo pasekmes. Dauguma pasaulio ekonomikos analitikų ir specialistų tvirtai įsitikinę, kad galingiausia ir didžiausia pasaulyje JAV vartojimo rinka neša ant savo pečių viso pasaulio ekonomiką. Vadinasi, energetinė krizė visų pirma palies tas šalis, kurios savo prekėmis užpildo JAV rinką. Pirmiausia, žinoma, vadinamuosius „Azijos tigrus“, tarp kurių – Kinija ir Indija. Ir ne tik jas. Prasidėtų grandininė reakcija, kuri palies visas, be išimties, šalis, kaip tai buvo 1997-1998 metais, kai įvyko didžiulė ekonominė krizė Rusijoje. Dabar Rusijoje dėl naftos kainų šuolio įsivyravo dvi nuomonės. Vieni džiaugiasi ir skaičiuoja šimtus milijonų, įplaukiančių į Rusijos stabilizavimo fondą iš naftos, dolerių. Trina rankas iš pasitenkinimo Rusijos naftos kompanijų magnatai. Tačiau vis daugėja Rusijos analitikų, tokių kaip „Rossijskaja gazeta“ ekonomikos apžvalgininkas Jevgenijus Arsiuchinas, kurie įspėja, kad 1998-ųjų krizė Rusijoje gali pasikartoti kur kas anksčiau nei daugeliui atrodo. Taigi JAV nedraugams piktdžiugiauti, kad ją ištiko nelaimė, nereikėtų. Jeigu JAV rinka užsidarys kitų pasaulio šalių prekėms, tai krizė pirmiausia ištiks jas, o ne visada sugebančias sėkmingai įveikti panašias situacijas Jungtines Amerikos Valstijas.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"