Politinė migla virš Varšuvos

Petras KATINAS

Politinė įtampa Lenkijoje, kilusi sausio pradžioje, kiek atlėgo. Konfliktas tarp valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) ir populistinių, Lenkijoje vadinamų gatvės rėksnių, partijų kilo pradėjus svarstyti Seime valstybės biudžetą. Didžiausią triukšmą sukėlė iš dalies TTP rėmusi Lenkijos šeimų lyga, kurios atstovas Seimo vicemaršalas Marekas Kotlinovskis, nieko nepranešęs valdančiosios TTP lyderiams ir be jų žinios, netikėtai surengė balsavimą ir nusprendė nedelsiant pradėti valstybės biudžeto svarstymą. Seimo maršalas M.Jurekas tokius Seimo veiksmus įvertino vos ne kaip valstybinį perversmą ir net užsiminė, kad susiriejusį tarpusavyje parlamentą reikia paleisti dviejų savaičių atostogų, kad parlamentarų įkaitusios galvos kiek atauštų, ir tik po to imti svarstyti valstybės biudžetą. Sunerimęs Lenkijos Seimo maršalas M.Jurekas netgi atšaukė numatytą vizitą į Lietuvą minint 1991 m. sausio 13-ąją sovietinės armijos surengtų žudynių penkioliktąsias metines. Tačiau opozicinės frakcijos, tarp jų buvusi Teisės ir teisingumo partijos Piliečių platformos (PPP) partnerė prieš praėjusius Seimo rinkimus, nusprendė nesitraukti ir net svarstyti biudžetą be valdančiosios TTP partijos parlamentarų. Todėl valdančioji Teisės ir teisingumo partija pradėjo kalbėti, jog tolesnis tokios neapibrėžtos situacijos buvimas, kai nėra tvirtos valdančiosios daugumos, negalimas, ir užsiminė apie galimus pirmalaikius parlamento rinkimus. Tuo pačiu, kaip pranešė Lenkijos žiniasklaida, prasidėjo TTP derybos su populistais. Pirmiausia su populistinės „Savigynos“ lyderiu, buvusiu sovietinio ūkio vadovu ir zootechnikų mokyklos auklėtiniu Andžejumi Leperiu, beje, ne kartą teistu skandalistu, kelių blokadų organizatoriumi. A.Leperis netgi pasigyrė, kad TTP lyderis Jaroslavas Kačynskis pats pasiūlęs jam derėtis dėl koalicijos, ir ėmė reklamuotis, kad jis netrukus tapsiąs net vicepremjeru, o jo „Savigynos“ aktyvistai gausią net kelis ministrų portfelius. Valstiečių partijos, turinčios tik 25 vietas Seime, pirmininkas Valdemaras Pavlekas irgi pareiškė gavęs pasiūlymą deryboms su TTP dėl būsimosios koalicijos. Visi tie Teisės ir teisingumo partijos manevrai su populistais sukėlė didelį ne tik Piliečių platformos, bet ir daugumos didžiausių laikraščių nuostabą ir nepasitenkinimą. Piliečių platformos lyderis ir buvęs kandidatas į Lenkijos prezidentus Donaldas Tuskas pareiškė, kad Teisės ir teisingumo partija bei jos lyderis J.Kačynskis juos apgavo jau trečią kartą. D.Tuskas turėjo galvoje tai, jog prieš Seimo rinkimus TTP ir Piliečių platforma buvo susitarusios kurti bendrą dešiniojo centro vyriausybę, o sausio pradžioje J.Kačynskis, teigiamai vertinęs sąjungą su Piliečių platforma, ėmė slapta derėtis su populistais.

Politikos apžvalgininkų nuomone, Teisės ir teisingumo partijoje yra labai įtakingų jėgų, kurios net norėtų sukelti politinę krizę ir surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Mat visų apklausų duomenys rodo šios partijos didėjantį populiarumą visuomenėje. Tą populiarumą, anot dienraščio „Gazeta Wyborcza“, lemia ne tik partijos reiškiamas nacionalizmas, bet ir jos pasiryžimas pagaliau išardyti visas Lenkijos valdžios struktūras, kariuomenę ir policiją nuo buvusios partinės nomenklatūros ir saugumiečių. Dar daugiau, pasipylė kaltinimai naujajam Lenkijos prezidentui Lechui Kačynskiui, kuris esą tapo uolus savo brolio dvynio Teisės ir teisingumo partijos lyderio J.Kačynskio pastumdėlis, nors žadėjo būti labai aktyvus prezidentas, ypač spendžiant svarbiausius valstybės klausimus. Tokia prezidento kritika aiškiai per ankstyva. Juk L.Kačynskis pradėjo eiti prezidento pareigas tiktai prieš pat Kalėdas ir net norėdamas vargu ar galėjo imtis svarbių sprendimų. Nors neabejojama, kad prezidentas L.Kačynskis visais klausimais pirmiausia tariasi su savo broliu Jaroslavu. Juk vos tik paskelbus pirminius prezidento rinkimų rezultatus L.Kačynskis raportavo savo broliui: „Užduotis įvykdyta!“.

Pagaliau įsisiūbavus parlamentinei krizei ir parlamento paleidimo galimybei bei po nepaprastai įtemptų debatų laimėjus balsavimą dėl valstybės biudžeto, Teisės ir teisingumo partijos vadovai paskelbė, jog tėra vienintelis būdas išvengti pirmalaikių Seimo rinkimų – tai susitarti su verslą remiančia Piliečių platforma. Apie tai pranešė pats Teisės ir teisingumo lyderis J.Kačynskis. Jis taip pat atmetė koalicijos su radikaliosioms partijomis „Savigyna“, Valstiečių partija ir Lenkijos šeimų lyga galimybę. Tačiau visa bėda, ar brolių Kačynskių partijai pavyks susitarti su liberalia Piliečių platforma, kurios nuostatos ir ideologija smarkiai skiriasi nuo Teisės ir teisingumo partijos deklaruojamų idėjų, kuriose netrūksta ir vadinamojo euroskepticizmo. Todėl neatsitiktinai J.Kačynskis buvo pareiškęs, jog, nepavykus išspręsti visų su biudžetu susijusių klausimų iki vasario 1-osios, prezidentui L.Kačynskiui neliks kitos išeities, kaip paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rinkimus. J.Kačynskiui vis dėlto pavyko susitarti su „Savigynos“ ir PPP atstovais, nors jiems postų vyriausybėje ir nepažadėta.

Taigi politinės krizės debesys kiek prasisklaidė, tačiau tikros prošvaistės dar nėra. Gerai nors tiek, kad Teisės ir teisingumo lyderiai suvokė, jog sąjunga su populistiniais radikalais nieko gero neduos valstybei.

© 2006 „XXI amžius“