„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. gegužės 3 d., Nr. 8 (124)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai

 

Didžiausia visų laikų techninė katastrofa

Černobylio mergaitė

Visas pasaulis prisiminė prieš 20 metų įvykusią branduolinę Černobylio atominės elektrinės katastrofą. Kol kas tai didžiausia techninė katastrofa pasaulio istorijoje. Kai kas lygina šią tragediją su 1945 metais rugpjūčio mėnesį amerikiečių numestomis atominėmis bombomis ant Japonijos Hirosimos miesto. Tačiau tos bombos, pavadintos „Mažylė“ ir „Storulė“, nuo kurių žuvo apie 120 tūkstančių žmonių, buvo tiktai smulkmė, palyginti su Černobylio branduolinio reaktoriaus sprogimu ir to sprogimo pasekmėmis. Tiesa, niekas tiksliai nežino, kiek kainavo Černobylio atominėje elektrinėje 1986 m. balandžio 26-ąją, 1.24 val. nakties, įvykęs sprogimas. Simboliška, kad sprogęs 4-asis reaktorius buvo pavadintas Lenino vardu. Netrukus to paties Lenino bolševikinė imperija ėmė byrėti.


Žaidimas manipuliacijomis

Petras KATINAS

Sunku patikėti, kad XXI a. pradžioje kokia nors buvusi kolonijinė valstybė, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Prancūzija ar kitos, imtų kalbėti, jog atėjo metas susigrąžinti buvusias kolonijas. Deja, dabar tokios kalbos be paliovos sklinda „specifinės demokratijos“ valstybėje. Taip prezidentas V.Putinas pavadino Rusiją, pasiskelbusią Sovietų Sąjungos teisių perėmėja. Aiškiai matyti, kad siekia atkurti subyrėjusią imperiją.


Lietuvą Europoje gerbia, tik nereikia tos pagarbos iššvaistyti

2006 m. balandžio 22 d. Vilniuje įvyko Lietuvos Sąjūdžio konferencija. Į ją atvyko garbingi svečiai – Čečėnijos (Ičkerijos) prezidento Dž. Dudajevo našlė Ala Dudajeva, Čečėnijos atstovė Lietuvoje Aminat Saijeva, Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Europos Sąjungos Parlamento narė dr. Margarita Starkevičiūtė, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.


Auganti ekonomika netampa žmonių gerove

Opozicijos ataskaita apie tikrąją padėtį šalyje 2005 metais

Andrius KUBILIUS

Vyriausybė pateikė ataskaitą apie savo veiklą ir pasiektus rezultatus 2005 metais. Ataskaita spindi pasigyrimais ir pasiekimais. Nėra abejonių, kad pernai Lietuvos ekonomikoje, kultūroje yra pasiekta įspūdingų laimėjimų, kuriais negalime ir mes, būdami opozicijoje, nesidžiaugti. Pavyzdžiui, kaip galime nesidžiaugti tuo, kad dinamiškai ir sparčiai besivystantis verslas, visa ekonomika ir praėjusiais, 2005 metais, vystėsi taip pat sparčiai ir todėl pagal BVP kiekį, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva pasivijo ir pralenkė Lenkiją. Taip pat negalime nesidžiaugti ir tuo, kad dėl įnirtingos konkurencijos tarp Lietuvos mobiliųjų telekomunikacijos įmonių Lietuva praėjusiais metais tapo pirmaujančia šalimi visame pasaulyje pagal mobiliųjų ryšių skverbtį (Lietuvoje – 130 proc.).


Mitai ir tikrovė apie Lietuvą supantį pasaulį

Vilius Bražėnas

Kad lietuviai gali paveikti Lietuvą supantį pasaulį, įrodė partizaninis karas ir Kovo 11-osios bei Sausio 13-osios įvykiai. Kad mus supantis pasaulis, net tolimas, paveikia Lietuvos likimą, aiškiausiai įrodė Molotovo – Ribentropo paktas ir Jaltos sutartis. Vadinasi, bet kuriuo atveju turime stiprėti, ypač dvasiškai, suprasti pasaulio aplinką, kad galėtume priešintis kitų įtakai.


Priebėgos sau patiems

Gražina Trimakaitė

Rašydamas apie dabar veikiantį Lietuvos Sąjūdį Vytautas Radžvilas yra pasakęs, kad jis šiuo metu yra tik priebėga bendraminčiams, o visuomenėje jo vaidmuo yra menkas – didesnio ir nesiekiama. Greičiausiai taip nėra, bet yra pavojus, kad taip gali atsitikti, ir ne tik Sąjūdžiui. Kiekvienai organizacijai, kurioje yra daug vyresnio amžiaus žmonių, gali taip atsitikti. Gali atsitikti ir jauniems, bet ir vyresni žmonės kartais linksta susikoncentruoti ir mažiau dėmesio kreipti į valstybę.


Emanuelis Levinas – žymus mūsų laikų mąstytojas

(1906 01 12-1995 12 25)

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Gegužės 2 dieną Kaune buvo minimos filosofo Emanuelio Levino 100-osios gimimo metinės. Prie Karaliaus Mindaugo prospekte esančio namo Nr. 37 iš Spaustuvininkų gatvės pusės buvo atidengta memorialinė lenta, o vėliau istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune vyko konferencija. Pranešimus skaitė filosofai prof. Arvydas Šliogeris, Tomas Sodeika, Leonidas Donskis. Šis pasaulinio garso filosofas, prieš 100 metų gimęs Kaune ir formavęsis Lietuvoje, buvo paminėtas dar prieš mėnesį Vilniuje ir Kaune.


Mirė garsusis ekonomistas, „Gerovės visuomenės“ autorius Dž.K.Galbraitas

Džonas Kenetas Galbraitas
Reuters nuotrauka

Eidamas 98-uosius metus, mirė įtakingas liberaliosios pakraipos ekonomistas ir veikalo „Gerovės visuomenė“ (The Affluent Society) autorius Džonas Kenetas Galbraitas (John Kenneth Galbraith). Kanadoje gimęs Dž.K.Galbraitas, dirbęs keliuose universitetuose, redagavęs žurnalą „Fortune“, Harvardo universiteto profesorius, prezidentų F.Ruzvelto, Dž.Kenedžio ir L.Džonsono patarėjas, šeštadienį mirė Masačusetso valstijos Kembridžo ligoninėje. Garsiausias Dž.K.Galbraito kūrinys, 1958 metais išleista knyga „Gerovės visuomenė“, tapo bestseleriu. Knygos autorius teigia, kad Jungtinės Valstijos tapo turtingos plačiai vartojamų prekių, bet skurdžios socialinių paslaugų.


JAV užsienio politika: idealizmas ir realizmas

Džordžas Frydmanas

Iranas paskelbė nestokojąs urano. Egipto prezidentas, šalį valdantis nuo 1981 metų, Hosnis Mubarakas kaltina sunitų ir šiitų valstybes išdavus savo šalių idealus. Prancūzija, dar neseniai alinta masinių automobilių padegimo stichijos, vėl atsidūrė politinėje ir ekonominėje aklavietėje. Matydami visus šiuos įvykius, suprantame, jog atėjo laikas kalbėti apie svarbius dalykus, nesustabdomus procesus, kurie bent jau keletui ateinančių metų suskaldė Amerikos politiką. Turime atkreipti dėmesį į JAV politikos idealistų ir realistų dvikovą supervalstybės aktualijų arenoje.


Daina – kaip kulkos švilpimas

Dr. Letas Palmaitis,

Kaukazo dekolonizavimo sąjūdžio atstovas Lietuvoje

Kartą su draugu čečėnu diskutavau dainuojamosios tautosakos klausimais. Jis pareiškė, kad dainuoti – ne vyrų reikalas. Aš nustebau: negi čečėnai neturi dainų? „Mūsų vyrų dainos – tai islamiškos maldos ir panašūs religiniai dalykai“, – atsakė pašnekovas. Vyro daina turi būti tarsi kulkos švilpimas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija