Maskva-Teheranas-Kijevas

Petras KATINAS

Rusijai ir Kinijai beveik atvirai remiant karingojo Irano režimo ir jo vadovo prezidento Mahmudo Achmadinedžado branduolinę „taikaus atomo“ ir urano sodrinimo programą, ėmė keistis Vašingtono pozicija dėl Ukrainos pakvietimo tapti NATO nare. Vašingtonas su nerimu stebi Irane prasidėjusį teroristų mirtininkų, vadinamų šachidais, verbavimą. Kaip praneša Londono laikraštis „The Sunday Times“, jeigu Vakarų valstybės vis dėlto smogs Irano branduoliniams objektams, tai Teherenas jau yra parengęs „adekvatų atsaką“. Tai yra 40 tūkstančių apnuodytų mirtininkų, kurie atakuos amerikiečių, Izraelio ir Didžiosios Britanijos numatytus taikinius. Skelbiama, kad tokių taikinių jau yra 29. Teroristai savižudžiai priklauso nuo Irano ginkluotųjų pajėgų vadovybės nepriklausomam Islamo revoliucijos sargybinių korpusui, kuris turi ne tik savo sausumos pajėgas, bet ir aviaciją bei karo laivyną. Šiuo metu Teherane veikia keliolika savižudžių teroristų verbavimo punktų, į kuriuos gali kreiptis savanoriai. Priėmimas į savižudžius labai paprastas. Pakanka tik nurodyti pavardę ir vardą patvirtinantį gimimo liudijimą ir gyvenamąją vietą. Be to, „šachidas“ pats pasirenka vieną iš 29 numatomų sunaikinti taikinių Amerikoje ir Europoje. Beje, per kovo mėnesį įvykusį karinį paradą Teherane žygiavo ir kolona mirtininkų, apsijuosusių sprogmenų prikimštais diržais, kurie vadinami „šachidų diržais“.

Tad kodėl gi Maskva ir Pekinas faktiškai palaiko su tarptautine bendruomene visiškai nesiskaitantį Irano ajatolų režimą? Pirmiausia todėl, kad ir Rusija, ir Kinija tebesivadovauja senomis komunistinių laikų tradicijomis – remti vadinamuosius pažangius režimus visuose žemynuose. Pradedant Baltarusija, baigiant Zimbabve. Pakanka pažvelgti, su kokia simpatija Kremlius sutiko Bolivijos „revoliucionieriaus“ prezidento Evo Moraleso bei Venesuelos kairiojo radikalo Ugo Čaveso pergales. Abu „pažangieji“ prezidentai jau paskelbė apie naftos, gamtinių dujų, kalnakasybos pramonės, miškų, žemės plotų nacionalizavimą. Be to, nuolat skelbia antiamerikietiškus pareiškimus, nesiskiriančius nuo tų, kuriuos daro minėtų prezidentų didžiausiais draugais paskelbti Kubos diktatorius F.Kastro bei Irano prezidentas M.Achmadinedžadas. Tokie pareiškimai bemat susilaukia labai teigiamo Maskvos įvertinimo.

Kaip pranešė įtakingas Londono laikraštis „Financial Times“, remdamasis labai aukšto rango diplomatu, dirbančiu NATO būstinėje, JAV prezidentas Džordžas Bušas jau apsisprendė dėti visas pastangas, kad iki jo kadencijos pabaigos 2008 metais Ukrainos klausimas dėl įstojimo į NATO, be abejo, išspręstas. Ir tai yra savotiškas Baltųjų rūmų atsakas Kremliui dėl jo koketavimo su Irano režimu. Be to, Vašingtonas pastebimai susirūpinęs vis agresyvėjančia Maskvos politika ir ne tik energetine ekspansija. Štai ką neseniai rašė žinomas JAV politologas Martimeras Cukermanas leidinyje „US News“: „Rusija stebina vis daugiau žmonių. Ji iš tiesų panaši į garsiąją „matriošką“: viduje į dideles lėles sukištos mažesnės lėlės. Didžioji lėlė mūsų atveju – tai totalitarinė valstybė, kurią valdo slaptoji policija ir jėgos struktūros. Tai tie žmonės, kurie užima trečdalį aukščiausiųjų valstybinių postų ir daugiau kaip pusę vadovaujančių pareigų ministerijose, valdybose ir valstybinėse kompanijose. Septyni žmonės iš artimiausios V.Putino aplinkos, įskaitant ir jo administracijos vadovą, valdo devynias svarbiausias valstybės kontroliuojamas kompanijas, kurių aktyvai sudaro per 40 proc. bendrojo vidaus produkto“.

Esant tokiai padėčiai, savaime suprantama, keičiasi ir Baltųjų rūmų iki šiol buvusi gana atsargi pozicija dėl Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos ir jo aplinkos siekių tapti Šiaurės Atlanto Aljanso nare. Apie tai aiškiai dar kartą pabrėžė gegužės 4-5 dienomis įvykusiame Vilniaus forume Ukrainos prezidentas V.Juščenka. Labai palankų Vašingtono požiūrį į Ukrainos tokius ketinimus išreiškė ir Vilniaus forume kalbėjęs JAV viceprezidentas Dikas Čeinis, kurio įtaka Amerikos politikai neabejotinai labai didelė. Tai ir yra savotiškas Vašingtono atsakas į Maskvos flirtą su Teherano ajatolomis. Tuo labiau kad Kremlius visiškai nereagavo į Izraelio karinės žvalgybos vadovo informaciją, kad Iranas pirmą kartą iš stalinistinės Šiaurės Korėjos gavo raketų, kurios gali pasiekti Europą. JAV prezidento Džordžo Bušo pareiškimas dėl pritarimo priimti Ukrainą į NATO Maskvoje įvertintas kaip tolesnio Rusijos „apsupimo“ eskalavimas. Todėl Rusijos URM ir Gynybos ministerijos atstovai pareiškė, kad jie imsis visų įmanomų priemonių, jog to neįvyktų.

© 2006 „XXI amžius“