Čečėnų interneto svetainė gujama iš visur

Česlovas IŠkauskas,

Politikos apžvalgininkas

Čečėnų kovotojų proveržis į virtualią erdvę, kaip ir visa kova už nepriklausomybę, ypač paaštrėjusi 1994-aisiais Rusijai pradėjus karą Kaukaze, taip pat nėra lengvas. Rusijos specialiosios tarnybos daro viską, kad jų interneto svetainė www.kavkazcenter.com nerastų pastovios dislokacijos vietos, persekioja serverių savininkus, daro spaudimą tų valstybių teisėsaugos organams, kad vadinamasis „separatistų ir teroristų portalas“ apskritai išnyktų iš nerealiosios erdvės. Tokiu būdu jis „migruoja“ per „artimojo užsienio“ šalis – Lietuvą, Estiją, Suomiją, Švediją...

Stokholmas nusileido Maskvai

Neseniai buvo pranešta, kad Rusijos ambasada Švedijoje kreipėsi į šios šalies vyriausybę kaltindama savo serverius čečėnų portalui suteikusią švedų agentūrą nuolaidžiaujant prievartos kurstymui ir terorizmo propagandai. Gegužės 5-ąją tarptautinio prokuroro Stokholme Haakano Rosvalo sprendimu dalis serverių, aptarnaujančių minėtą čečėnų interneto svetainę, buvo konfiskuota. Prokuroras spręs, ar bylą perduoti Švedijos teismui. Bet kompanijai PRQ jis pareiškė turįs teisę atlikti tokius veiksmus nesikreipiant į teismą, jei kaltinimai yra kriminalinio pobūdžio. Jeigu prokuroras ir nesikreips į teismą, serveriai gali būti konfiskuoti.

Sunku pasakyti, kokie motyvai paskatino Švedijos vyriausybę, garsėjusią nepriklausoma pozicija remiant Čečėnijos kovą už savo nepriklausomybę, nuolaidžiauti Maskvos reikalavimams. Viena aišku – Rusijos specialiosios tarnybos, nuo SSRS laikų kuruojamos buvusio KGB bendradarbio ir dabartinio šalies prezidento, pasiekia tolimiausias šalis, jau nekalbant apie kaimynines, kad bet koks čečėnų kovotojų žodis, kviečiantis priešintis okupantams, būtų užslopintas.

Lietuvoje įsikišo VSD

Tą pačią dieną jų interneto svetainė savo skaitytojus informavo, kad ši informacija prieinama Lietuvoje esančiuose serveriuose adresu www.kavkazcenter.net .

Nėra tikslių duomenų, kada šis portalas pradėjo veikti. Enciklopedinė tarptautinė svetainė „Vikipedia“ praneša, kad „Kavkaz Center“ (http://www.kavkazcenter.com/) yra kontroversiškai pagarsėjusi naujienų svetainė, daugiausia pateikianti informaciją apie Čečėniją ir Rusijos bei čečėnų separatistų konfliktą Kaukaze. Kurį laiką ji buvo transliuojama iš serverio Lietuvoje, tvirtina „Vikipedia“. Tai užtraukė Rusijos nemalonę, nes svetainėje pateikiami faktai, prieštaraujantys Rusijos politikai Kaukazo regione. Galiausiai svetainė buvo uždaryta ir iškelta byla, o serverį paėmė tam įgaliojimų be teismo sprendimo neturėjęs VSD. Kitas skandalas kilo tada, kai svetainę į savo namus Seimo viešbutyje Vilniuje norėjusiam perkelti ir tokiu būdu nuo VSD veiksmų iki teismo sprendimo ją apginti parlamentarui neva buvo nukirptas interneto kabelis.

Svetainės priešininkai kaip argumentu, kodėl ją reikia uždaryti, rėmėsi Rusijos teroristu paskelbto Čečėnų lauko vado Šamilio Basajevo grasinančiu pareiškimu, pateiktu svetainėje, kurio pats faktas neva daro šią svetainę teroristine, taip pat keliomis radikaliomis svetainės forume išsakytomis komentatorių mintimis. Tuo tarpu svetainės šalininkai teigė, kad visos informavimo priemonės skelbia teroristų ir nusikaltėlių žodžius, ir niekas jų už tai niekur, išskyrus Rusiją ir kitas nedemokratines šalis, neuždaro, kad „Kavkazcenter“ tėra naujienų svetainė, kad radikalių minčių apstu daugumoje lietuviškų forumų, bet jos netrinamos ir už jas niekas nieko nepersekioja.

Kas papiktino Kremlių?

Kaip rašė laikraštis „Slaptai“, 2003 metų pradžioje Rusijos specialiosios tarnybos, vadovaujamos tuometinio vyriausiojo Rusijos prezidento propagandininko Sergejaus Jastržembskio, sugebėjo uždaryti čečėnų nepriklausomybininkų Estijoje veikusį internetinį leidinį. Tada oficialusis Kremlius pareiškė griežtą protestą, ir oficialusis Talinas atsitraukė – Estijos specialiosioms tarnyboms buvo duotas įsakymas panaikinti visus čečėnų nepriklausomybininkų portalus. Bet tuomet portalas susirado užutėkį Lietuvoje. Dar po kelių savaičių jis jau veikė savarankiškai.

„Kavkazcenter“ tapo vėl prieinamas skaitytojams 2003 m. gegužės 14-ąją. Jo oficialusis redaktorius – Jusufas Ibrahimas. Gegužės 15-ąją jis davė interviu opoziciniam Ukrainos leidiniui „Novini Ukraini“. Komentuodamas Rusijos prezidento V.Putino pareiškimus dėl „čečėnų smogikams suteikiamos amnestijos“, J.Ibrahimas pareiškė, kad amnestija Čečėnijos teritorijoje neturi jokios galios, be to, čečėnai anksčiau ar vėliau suims patį V.Putiną, kuris, pasak čečėno J.Ibrahimo, „tegul nesitiki pasigailėjimo“. Tai galutinai papiktino Kremlių.

Beje, 2003 m. balandžio 25 d. čečėnų mirtininkų brigados vadas Abdulachas Šamilis Abu Idris perdavė šiam internetiniam leidiniui savo komentarus dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Sergejaus Jušenkovo žmogžudystės. Jis atskleidė nusikaltimo užkulisius, kaip ir papasakojo tragedijos „Nord-Ost“ detales ir pagrindinius kaltininkus. Tokios tiesos negalėjo likti be Rusijos FST dėmesio.

Ilgas teismų maratonas

Išvytas iš Talino čečėnų kovotojų portalas rado užuovėją Suomijoje. 2005 metų gegužę suomių verslininkas Michaelis Sturshe suteikė jam savo serverį ir interneto svetainėje leido įkurti rubriką, kurioje skelbė sąskaitą, į kurią renkamos lėšos čečėnų kovotojams remti. Tačiau Suomijos parlamento konstitucinė komisija nusprendė, kad tokiais veiksmais verslininkas pažeidžia šalies pagrindinį įstatymą, ir po keleto mėnesių bylinėjimosi portalas buvo uždarytas.

Tuomet rugsėjį ta pati svetainės persekiojimo procedūra pasikartojo į Lietuvą persikėlusiam portalui. 2003-iųjų birželį Valstybės saugumo departamentas jį jau buvo uždaręs, tačiau bendrovės „Elneta“ vadovas Rimantas Pašys po ilgo bylinėjimosi laimėjo nedidelę pergalę: teismas neįžvelgė šioje globoje nieko nusikalstama. Tiesa, kita teisminė instancija šituo suabejojo. Tik 2005-ųjų rugsėjo antroje pusėje Konstitucinis Teismas pripažino, kad „Kavkaz-center“ veiklos nutraukimas buvo teisėtas ir įpareigojo Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą priimti atitinkamą galutinį sprendimą.

Ir vis dėlto šią interneto svetainę vėl galima rasti. Tai, kad ją aptarnauja lietuviški serveriai, niekam ne paslaptis. Galbūt ir Lietuvos vadovai supranta, kad Vilnius negali matuoti informacijos skleidimo pagal Maskvos jai parankią kovos su terorizmu matuoklę. Demokratiniame pasaulyje antiteroristinė kova ir kova už nepriklausomybę turi aiškiai suformuluotas savo sampratas. Vadinasi, čečėnų kovotojų skleidžiamas žodis, net jei ir tarp jų atsiranda radikalių raginimų, turi surasti savo viešumo kanalą, nes tai – sudėtinė Čečėnijos išsivaduojamojo judėjimo iš kolonijinės priespaudos dalis. Demokratinės visuomenės tokią kovą be išlygų remia.

© 2006 „XXI amžius“