Pasaulio šeimininkai ar…?

Pasibaigus Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimui Sankt Peterburge, Maskvos savaitraštis „Argumenty i fakty“ pirmajame puslapyje išspausdino įdomų fotomontažą. Jame Rusijos prezidentas V.Putinas iš aukšto šeimininko žvilgsniu žvelgia į tris nuolankius savo partnerius, tarsi į kokius vargšus pavargėlius, - JAV prezidentą Džordžą Bušą, Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Bleirą ir Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką. Fotomontažas lydimas prierašu: „Su tokiomis pajamomis Rusija turi visai kitą svorį“. Ir pateikiama lentelė apie vadinamajame stabilizacijos fonde sukauptas lėšas. Skaičiai išties įspūdingi. Jeigu 2004 metais tame fonde buvo 647 mlrd. rublių, tai 2005 m. – 1500 mlrd., o 2006-aisiais numatoma 2400 milijardų rublių.

Dauguma apžvalgininkų šį Didžiojo aštuoneto susitikimą vertina kaip didelį asmeninį V.Putino laimėjimą ne tiek užsienyje, kiek šalies viduje.

Galima priminti, kad pirmasis tokio lygio vedančiųjų pasaulio valstybių lyderių susitikimas įvyko Prancūzijos prezidento Žiskaro d’ Esteno iniciatyva netoli Paryžiaus 1975 metais. Taip gimė iš pradžių Didysis šešetas, vėliau Didysis septynetas.

Iš esmės tai buvo savotiškas uždaras galingųjų klubas, svarstęs pirmiausia Vakarų pasaulio finansines-ekonomines problemas. Ir štai, pasibaigus Sankt Peterburgo susitikimui, Rusijos mokslų akademijos, JAV ir Kanados tarptautinių tyrimų centro direktorius Anatolijus Utkinas paskelbė įdomų komentarą apie Rusijos tapimą Didžiojo aštuoneto nare. Rusijai tokio lygio susitikimuose vieną kartą atstovavo M.Gorbačiovas, septynis kartus – B.Jelcinas, vieną kartą – buvęs premjeras V.Černomyrdinas ir septynis kartus – V.Putinas. Pradedant 1997 metais, Rusija dalyvauja šiame forume svarstant visus politinius klausimus.

Štai ką rašo A.Utkinas: „Pirmuoju buvo pakviestas M.Gorbačiovas 1991 metų vasarą. Ir ne kaip visateisis forumo dalyvis, bet kaip svečias. Pasaulio spauda tada rašė, kad M.Gorbačiovas atvyko į Londono Didžiojo septyneto pasitarimą su ištiesta skrybėle prašydamas Vakarų pagalbos griūvančiai SSRS. Tai atrodė ypač žeminančiai, žinant, kiek nuolaidų buvo padaryta dėl „istorinio suartėjimo“ su Vakarais. Šių nuolaidų sąrašas išties įspūdingas. Pirmiausia Varšuvos bloko paleidimas, atvėręs kelią buvusiems sąjungininkams į NATO. Ir dabar iš buvusios mūsų bazės Lietuvoje kiekvieną vakarą pakyla lėktuvas – šnipas, skenuojantis mūsų teritoriją iki Maskvos ir Sankt Peterburgo. SSRS vienašališkai sunaikino 40 tūkstančių savo lėktuvų ir tankų. Buvo sunaikintos geriausios SS-20 raketos. Sumažintas sunkiųjų SS-18 raketų skaičius. Gorbačiovas leido suvienyti Vokietiją. Gorbačiovas, o vėliau Jelcinas bandė kompensuoti savo praradimus šalies viduje. Jiems labai patiko bendrauti su maloniais ir mandagiais Vakarų džentelmenais ir pasaulio spaudos dėmesys jiems. Tačiau tas dėmesys ne visada buvo palankus Rusijai. Bet aš nemanau, kad Sankt Peterburgo G-8 susitikime Vakarai ką nors išlošė bandę kritikuoti V.Putiną dėl autoritarizmo. Ką gi gautų Vakarai dėl tokios kritikos? Ogi Rusijos suartėjimą su Kinija, ko Vakaruose niekas nenori. Ten puikiai supranta, kad Rusijoje susikaupė daug nepasitenkinimo Vakarų vykdoma politika. Pirmiausia Vakarų pažadais priimti į NATO Ukrainą ir Gruziją. Pagaliau kokia NATO egzistavimo prasmė? Juk 80 mlrd. dolerių skirta vien tik naujosios kartos naikintuvams sukurti“.

Tuo tarpu įtakingas Londono „Financial Times“ rašo, kad Didysis aštuonetas atgyveno savo ir nebesugeba spręsti svarbiausių pasaulio ekonominių-finansinių, jau nekalbant apie kitas, problemų. Pasak „Financial Times“, pasaulio problemas galėtų sėkmingai spręsti naujas darinys – Didysis ketvertas: tai JAV, Europos Sąjunga, Kinija ir Rusija. Kai dėl ES, tai iš tiesų Maskva jau šokdina Briuselį kaip išmano. Kremlius tiesiog trykšta iš pasitenkinimo, kai labai aukšti ES politikai paniekinamai kalba apie euroatlantines struktūras, t.y. NATO, kritikuoja Vašingtono pastangas stiprinti jas, pirmiausia JAV ir Europos bendradarbiavimą. Negalima nepaminėti ir to, kad pradėjusi pirmininkauti ES Suomija atsidūrė Maskvos satelitės vaidmenyje. Tad G-8 lyderių susitikimas iš esmės nieko gera nežada, ypač Rusijos kaimynams. Todėl nereikia smerkti dabartinės Lenkijos vadovų brolių L. ir J.Kačynskių, kurie gana skeptiškai vertina Briuselio biurokratų viražus.

P.K.

© 2006 „XXI amžius“