2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Didžiąją Britaniją ir Lietuvą vienija bendros vertybės

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II su vyru Edinburgo hercogu Filipu Prezidentūroje iškilmingos vakarienės metu su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkum ir jo žmona Alma

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II su vyru Edinburgo hercogu Filipu spalio 16-18 dienomis lankėsi su valstybiniu vizitu Lietuvoje. Per visą dvišalių santykių istoriją tai buvo pirmasis monarchės vizitas Lietuvoje. Vėliau karališkoji pora lankėsi Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje Vygaudo Ušacko nuomone, karalienės Elžbietos II vizitas yra svarbus tuo, kad simbolizuoja Lietuvos sugrįžimą į tarptautinę bendruomenę. Ambasadoriaus teigimu, karalienės susitikimuose su politikais buvo kalbama apie bendrąsias vertybes, vienijančias Lietuvą ir Jungtinę Karalystę.

„Taikusis“ puolimas

Petras KATINAS

Iš kai kurių mūsų politikų, matyt, nereikia aiškinti iš kokių, netgi po rusų žurnalistės A.Politkovskajos nužudymo ir atviros agresijos prieš mažą Gruziją, pasigirdo gana keistų samprotavimų. Esą Rusija, nors ir sunkiai, vis dėlto žengia demokratijos link. Todėl jokiu būdu nevalia pernelyg kritikuoti Rusijos, o ypač jau Stalino keliu pasukusio Kremliaus valdovo prezidento V.Putino. Viena nuosekliausių Maskvos mylėtojų žemės ūkio ministrė K.Prunskienė nusišnekėjo, jog belieka vos ne padėkoti Maskvai ir „Gazprom“, kad nepakėlė dujų kainos tiek, kiek moka Vokietija, tai yra iki 280 dolerių už 1000 kubinių metrų. Nebūtų nieko nuostabaus, jeigu taip kalbėtų valdžioje tebesėdintys Maskvos ir tuomečio Leningrado partinių mokyklų auklėtiniai, tačiau kai vos ne pagrindiniu Kremliaus advokatu tampa parlamentaras, kuravęs NATO reikalus, darosi visiškai nesuprantama.

Tarp globalizacijos ir globalizmo

Jonas Kazimieras Burdulis

Spalio 5 dieną Vilniuje, Verkių mokslininkų rūmuose, akademinė visuomenė susitiko su Viliumi Bražėnu – iškiliausia asmenybe Lietuvos XX amžiaus žurnalistikos istorijoje. Kažin ar būtų įmanoma surasti kitą lietuvių išeivijos veikėją, kuris būtų tiek daug nuveikęs, siekiant atgauti laisvę mūsų tautai.

V.Bražėnas, kaip ir daugelis to meto jo tautiečių, svajojo apie taikų ir kūrybingą gyvenimą. 1937 metais baigęs karo mokyklą, jis buvo pasirengęs ginti tėvynę nuo galimų priešo pasikėsinimų. Deja, jam teko patirti kartų nusivylimą ir savo vietos gyvenime jau po karo ieškoti kitapus Atlanto – žiniasklaidoje, kur, kaip jis pats prisipažįsta, atsidūrė atsitiktinai ir nežinodamas, kas ten vyksta.

Tautos išlikimas globaliniame ciklone

Vilius BRAŽĖNAS

Aišku, kad tautos išlikimo klausimo visiškai neišnagrinėsime ir neišspęsime net iškart ir su akademinio jaunimo, ir su skaitytojų pagalba. Tačiau tikėkimės, kad tai paskatins kai ką iš autoritetų politikoje, žiniasklaidoje ir visuomenėje pažvelgti į šį opų klausimą daug plačiau ir garsiai prabilti apie sprendimus atsakymų ieškančiai tautos daliai.

Gausus reiškinių, kad pasaulinės „blogio imperijos“ toli siekiančios galios ir jų samdytos smegenys bei pirkti liežuviai bando tautas suklaidinti. Prieš tai geriausias ginklas yra žinojimas ir supratimas, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Nes nežinojimas daugeliui tautų ir pavienių žmonių yra brangiai kainavęs.

Jos Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karalienės Elžbietos II kalba Seime

Karalienė Elžbieta II kalba Seime

Dėkoju Jums už šiltą priėmimą ir galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą. Ką tik apžiūrėta paroda priminė tiek ilgą Lietuvos, kaip Europos valstybės, istoriją, tiek dramatišką Jūsų tautos nepriklausomybės atgavimo procesą, vykusį prieš gerus penkiolika metų. Stovėti čia, kur kovoje už laisvę savo gyvybe rizikavo tiek daug žmonių, yra didžiulė garbė.

Šiandieną Vilniuje princas Filipas ir aš, pažymėdami visų trijų tautų pasiekimus, pradedame savo pirmąjį vizitą Baltijos valstybėse. Jūs iškilote iš po Sovietų sąjungos šešėlio ir suklestėjote kaip nepriklausomos valstybės, užėmėte savo teisėtą vietą tarptautinėje bendruomenėje ir tapote gerbiamomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis. Tai buvo politinė, ekonominė ir socialinė transformacija, Europos istorijoje turinti vos keletą analogų.

Europos Sąjunga ant Kremliaus pavadžio

Lietuvos prezidentas V.Adamkus pasidžiaugė, jog neseniai įvykusiame ES šalių vadovų neformaliame susitikime Suomijoje, Lahčio mieste, Europos Komisijos pirmininkas Žoze Manuelis Barozas ištesėjo savo pažadą ir prie gausiai delikatesais apkrauto vakarienės stalo priminė Rusijos prezidentui V.Putinui, jog negražu naudoti energetiką politiniams tikslams. Ž.M.Barozas turėjo galvoje Rusijos „Družbos“ naftotiečkio „remontą“, sustabdant naftos tiekimą į „Mažeikių naftą“. Pirmiausia Rusijos kaimynės – Baltijos šalys ir Lenkija su dideliu nerimu stebi, kaip Rusija savo energetinę politiką pavertė ne tiek ekonominio, kiek politinio spaudimo priemone, tiksliau sakant – politiniu šantažu.

Rusija nebeslepia, kad naftos tiekimo sutrikimas – politizuotas

Lietuvoje lankęsi Rusijos parlamentarai be užuolankų sakė, kad problemų dėl naftos tiekimo sutrikimų „Mažeikių nafta“ gali patirti ir ateityje. Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vasilijus Kuznecovas, kuris vizito Lietuvoje metu spaudos konferencijoje Seime buvo pristatytas kaip naftininkas, aiškiai pasakė, jog naftos tiekimo sutrikimo problema yra ne naftos tiekėjo, o ta, kad „Mažeikių nafta“ pasirenka partnerius, neturinčius žaliavos. V.Kuznecovo teigimu, „Mažeikių naftos“ gamykla visada gali likti be naftos, nes buvo padaryta vadybos klaida. „Ši įmonė buvo integruota į buvusios Sovietų Sąjungos naftos pramonės sistemą, ir viskas. Žaliavos gavyba, perdirbimas, pardavimas buvo vienoje grandinėje. Kai ji nutrūksta, šis verslas tampa nestabilus“, – pareiškė V.Kuznecovas.

Ar verta minėti Vilniaus dieną

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

1920 m. rugsėjo 30-spalio 7 d. Suvalkuose vyko Lietuvos ir Lenkijos derybos stebint JAV karinės misijos Baltijos kraštuose atstovams ir Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijai. Fronte padėtis keitėsi lenkų nenaudai. Jie derybas visokiais būdais stengėsi vilkinti. Pagaliau spalio 7 dieną buvo pasirašyta sutartis. Lietuva šią sutartį tuojau pat užregistravo Tautų Sąjungoje. Taigi tarptautinės teisės požiūriu Suvalkų sutartis teisėtai vadinama paliaubų sutartimi.

Antikonstitucinis flirtas

Algimantas Zolubas

Lietuvos valstybėje, greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai, todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais ir t.t. Tačiau nedidelė dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (polaki na Litvie). Sakytume – tegul jie vadinasi kaip nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai.

Kas užnėrė kilpą Rusijai

Petras KATINAS

Rusijoje išėjo daug triukšmo ir susidomėjimo sulaukusi žinomo nacionalisto, slavofilo, „deržavos“ ir imperijos bei stačiatikybės liaupsintojo, dabar labai populiaraus ir bene geriausiai mokamo, Rusijos liaudies dailininko vardą turinčio Iljos Glazunovo knyga „Nukryžiuotoji Rusija“ („Raspiataja Rossija“). Beje, dabartinių Kremliaus valdovų ir Stačiatikių Bažnyčios hierarchų labai mėgstamas, vadinamas dvaro dailininku, viename savo didžiulių paveikslų vieną stačiatikių šventąjį pavaizdavo V.Putino veidu. Autorius teigia, kad tai jo ilgamečių tyrinėjimų ir knaisiojimosi Rusijos ir užsienio archyvuose rezultatas. Knygoje yra gana įdomus skyrius apie Laikinosios Rusijos vyriausybės po 1917 metų vasario revoliucijos, kai buvo nuverstas caras Nikolajus II, vadovą Aleksandrą Kerenskį (1881-1970). Skyrius pavadintas gana skambiai: „Saška Kerenskis – fonfaronas ir niekšas“.

Nobelio Taikos premija – kovotojams su skurdu

Bangladešo ekonomistas Muhamadas Junusas šiemet gavo Nobelio taikos premiją Reuters nuotrauka

2006 metų Nobelio taikos premija netikėtai buvo paskirta Bangladešo ekonomistui Muhamadui Junusui ir jo įkurtam bankui „Grameen“, kuris teikia paskolas neturtingiems žmonėms be jokių finansinių garantijų. Kaip sakoma Nobelio komiteto pareiškime, patvari taika nebus įmanoma tol, kol didelės gyventojų grupės neras būdų, kaip išsivaduoti iš skurdo. Mikrokreditai yra viena tokių priemonių. Vystymasis iš apačios taip pat pasitarnauja demokratijai ir žmogaus teisėms. M.Junusas ir bankas „Grameen“ parodė, kad net patys skurdžiausieji, nepaisant kultūros ir civilizacijos skirtumų, gali savo jėgomis laiduoti savo vystymąsi.

JT generalinis sekretorius –
korėjietis Ban Kimunas

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Ban Kimunas išrinktas JTO generaliniu sekretoriumi Reuters nuotrauka

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja naujuoju generaliniu sekretoriumi išrinko Pietų Korėjos užsienio reikalų ministrą Ban Kimuną. Jis pakeis gruodžio 31 dieną antrą kadenciją baigiantį Kofį Ananą.

40 metų diplomatinio darbo patirtį turintį B.Kimuną į generalinio sekretoriaus postą rekomendavo Saugumo Taryba. Vykusiame balsavime jo kandidatūrai bendru pritarimu pritarė ir 192 valstybes vienijanti Generalinė Asamblėja.

„Šalis be sąžinės ir garbės“

Petras KATINAS

Tokiais žodžiais garsus visame pasaulyje rusų dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas, buvusio labai aukšto sovietinio karinio veikėjo sūnus Michailas Šamiakinas, jau ketvirtį amžiaus gyvenantis JAV, pavadino savo tėvynę Rusiją. Tai iš tiesų legendinis žmogus. M.Šamiakinas yra surengęs per 500 savo kūrybos parodų garsiausiose pasaulio galerijose ir kultūros centruose. Jis yra penkių garsiausių pasaulio universitetų garbės daktaras. M.Šamiakino darbų yra daugelyje pasaulio muziejų, tarp jų – Niujorko Metropoliteno muziejuje, Maskvos Tretjakovo galerijoje. Pačioje Rusijoje bene žinomiausias jo darbas yra imperatoriaus Petro I paminklas Petropavlovsko tvirtovėje Sant Peterburge. Neseniai menininkas lankėsi Peterburge, kur Marijos teatre statė spektaklį „Stebuklingas riešutas“ pagal Hofmaną.

Vėl vienų vieni?

Susidaro įspūdis, kad Vakarai mažai ko pasimokė iš istorijos. Pataikavimas Maskvai vėl tampa panašus į paranojinį reiškinį, o Jungtinės Tautos vis labiau panašėja plepių ir tuščių diskusijų klubą. Štai baigdamas kadenciją JT generalinis sekretorius Kofis Ananas savo pranešime apie padėtį Kaukaze įvardijo Gruziją kaip destabilizuojantį faktorių regione bandant sureguliuoti Abchazijos ir Pietų Osetijos konfliktą. Kitaip tariant, K.Ananas beveik žodis žodin pakartojo Kremliaus poziciją. Neatsitiktinai po šio K.Anano pareiškimo iš artimų Kremliui politologų pasigirdo komentarų, jog geresnio momento „atsiimti“ Abchaziją ir būti negali.

Valymai su stalinišku kvapu

Rusijai pradėjus deportuoti ne tik Maskvoje, bet ir Sankt Peterburge bei kituose miestuose gyvenančius gruzinus, šie veiksmai vertinami kaip grubiausias pasityčiojimas iš žmogaus teisių ir labai primenantis sovietinių laikų žmonių deportacijas. Visame pasaulyje nuskambėjus žiniai, kad Maskvos Demodedovo oro uoste staiga mirė vienas deportuojamas gruzinas, prieš tai laikytas kelias dienas Sankt Peterburgo specialiame izoliatoriuje, Tengizas Togonidzė, Vakarų žiniasklaida skelbia, jog Rusija kaip gyvulius deportuoja gruzinus. Gruzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnė pažymėjo, kad gruzinas, vežamas į oro uostą, net kelis kartus prašė vairuotoją sustoti, tačiau niekas į tai nebekreipė jokio dėmesio. Mirusiajam buvo 47 metai ir jis pastaraisiais metais legaliai gyveno ir dirbo Sankt Peterburge. Atsakydamas į priekaištus dėl gruzinų deportacijos Rusijos prezidentas V.Putinas atsakė neįžvelgiąs čia nieko bloga, nes tokiu būdu Rusija saugoja savo piliečius nuo migrantų antplūdžio.

JAV valstybės sekretorės vizitas Azijoje

JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais AFP nuotrauka

JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais praėjusią savaitę vyko oficialaus vizito po Aziją, per kurį bandė padidinti paramą Šiaurės Korėjai skirtoms sankcijoms vykdyti. Kelios regiono vyriausybės nurodė būdus, kuriais jos bus vykdomos. Per trijų dienų vizitą Tokijuje, Seule ir Pekine, K.Rais nepavyko įtikinti Šiaurės Korėjos atnaujinti šešiašales derybas dėl šalies branduolinių ambicijų po to, kai spalio 9 dieną Pchenjanas išbandė atominį ginklą, sukeldamas tarptautinį pasmerkimą ir užsitraukdamas Jungtinių Tautų (JT) sankcijas. Po susitikimo su Kinijos pasiuntiniu, vedusiu derybas su Šiaurės Korėjos lyderiu, K.Rais atsisakė detaliau komentuoti kinų pareigūno misiją, tačiau ji kalbėjo gana pesimistiškai, tvirtindama, kad Šiaurės Korėja vis dar agresyviai nusiteikusi. Ji taip pat norėjo įtikinti Azijos šalis, kad labai svarbu visiškai vykdyti JT sankcijas, dėl kurių vienbalsiai anksčiau nutarė JT Saugumo Taryba.