Įvaizdis ir tikrovė

Petras KATINAS

Kremlius ryžosi jam visiškai neįprastam žingsniui, kurį galima pavadinti eksperimentu: už didelius pinigus pasamdė žinomą ir solidžią amerikiečių firmą, kuri užsieniui turi pateikti sparčiai besikeičiantį Rusijos žmonių gyvenimą bei jo būdą, ekonominį pakilimą.

Sumanymas gal ir teisingas. Juk ši šalis tampa didžiausia energetine galybe pasaulyje. Ir Vakarams tiesiog privalu išaiškinti, kad Rusija ir rusai yra ne energetiniai imperialistai, o paprasčiausiai siekia naudingai ir civilizuotai prekiauti savo energetiniais resursais. Bet, siekiant civilizuotam pasauliui pateikti savo teigiamą įvaizdį, būtų pravartu susivokti patiems, ar iš tiesų šiandieniniai rusai tokie jau civilizuoti ir nebegyvena netolimos praeities iliuzijomis.

Iš tiesų išoriškai atrodo, kad šalies modernizacija vyksta labai sparčiai. Nepaprastas kai kurių Maskvos bei Sankt Peterburgo bankų ir kazino puošnumas, prabanga, tarsi grybai dygstantys dangoraižiai, brangiausių automobilių srautai minėtų didmiesčių gatvėse, o ką jau kalbėti apie karališkus balius ir vakarėlius dalyvaujant žinomiausioms „popso“ žvaigždėms ir panašiam elitui. Naujieji dvarininkai, bajorai, neturintys nė lašelio „mėlynojo“ kraujo, jau nekalbant apie garbės ir padorumo supratimą, bando įteigti visiems likusiems, kad naujasis elitas, dosniai mokami „popsininkai“ ir yra būsimosios Rusijos ateitis, o ne nuskurdusi ir vargana, kurią savo garsiajame paveiksle „Išeinanti Rusija“ pavaizdavo dailininkas R.Korina. Realybė aiškiai rodo, jog iki šiol egzistuoja dvi visiškai nepanašios Rusijos. Bet daugeliui kur kas patogiau nematyti tos kitos Rusijos. Juk tai pamačius ir pripažinus iškyla paprastas klausimas: kas atsakingas už visiškai suplonėjusias daugelio dirbančiųjų pinigines, kas nuskurdino Rusijos kaimus, kuriuose savo lūšnose liko vien pensininkai ir benamiai? Pagaliau ką turi galvoti dar likę gyvi praėjusio karo veteranai, nugalėtojai, matydami, kaip gyvena jų buvę sąjungininkai ir pralaimėję karą vokiečiai ir japonai? Vis dėlto, žinomo Rusijos publicisto Viačeslavo Rostikovo nuomone, Rusija, kaip nacija, dar nėra griežtai pasidalijusi į dvi dalis. Juk daugelio naujųjų rusų tėvai, giminės ar mokytojai, vos suduriantys galą su galu, dar gyvi, kaip ir jų mokslo draugai, nepasukę „prichvatizacijos“ ar naujųjų gangsterių takais. Todėl norom nenorom retsykiais padeda jiems išgyventi. Tačiau ar ilgam? 2005 metų duomenimis, stambiausių Rusijos kapitalistų turtas per metus išaugo net 75 proc. Kremliaus propagandininkai taip pat skelbia, kad auga ir kitų žmonių pragyvenimo lygis. Tačiau kaip tas lygis keliamas? Ogi labai paprastai – skelbiamas vidutinio gyvenimo lygio ir vidutinių atlyginimų augimas. Tai yra prie to augimo oficialioji statistika priskaičiuoja ir „naujųjų rusų“ milijardus, ir visų kitų dirbančiųjų gaunamus grašius. Štai koks statistinis mikseris, deja, plačiai naudojamas ir kitose pokomunistinėse valstybėse. Tačiau pakanka nuvažiuoti už šimto kilometrų nuo Maskvos, kai šis statistinis rojus subyra į šipulius. Neseniai viena Rusijos televizija, tikriausiai dėl savo viršininkų neapsižiūrėjimo, parodė siužetus apie paprastų žmonių gyvenimą Koriakijoje ir Altajaus krašte. Vaizdai buvo klaikūs. Suzmekusios trobelės, sugriuvusios tvoros, jokių pravažiuojamų kelių, daugelis kaimelių gyventojų gyvena be elektros, nes vagys pavogė laidus. Ir tokių vaizdų – gausu visoje Rusijos provincijoje, kur niekas negriovė „klestinčių“ kolchozų, o jų pirmininkai paprasčiausiai išvogė visą turtą. Bandę kurtis privatūs ūkiai ir fermos labai greitai sunyko, nes vietinės daugumos buvo apšaukti buožėmis, išnaudotojais, jų sodybos deginamos, gyvuliai vagiami. Taigi nuo ko pradėti kurti naująją Rusiją? Dabar tapo labai madinga kalbėti apie Rusijos didybę ir jos klestėjimą. Ypač kai naftos ir dujų doleriai plaukte plaukia. Ir labai pykstama ant europiečių ir amerikiečių, kurie mano, kad rusai vis dar neatsikratė azijietiškumo ir atsilikimo. Pykstama, tačiau nedrįstama pasakyti – Viešpatie, atleisk, patys kalti esame. Tad ar neatėjo metas, anot vieno rusų rašytojo, žmonėms, užuot šluosčiusis nevilties ir skriaudų ašaras, patiems pradėti didįjį kapitalinį Rusijos remontą. Sielų, kūnų, galvų ir sąžinės remontą. Ir tas remontas privalo tapti pagrindine Rusijos valstybine strategija. Deja, deja.

Įvairių apklausų duomenimis, daugelis rusų mano, kad būtina ką nors daryti su svarbiausiomis dabartinės Rusijos bėdomis – alkoholizmu ir šeimų irimu, pagaliau pradėti rūpintis vaikais. Ir vis dažniau reikalaujama rasti būdų ir priemonių apsisaugoti nuo „tvarkos sergėtojų“ – milicininkų, tapusių beveik atvirais plėšikais, savavaliavimo. Visuotinė girtuoklystė jau daugelį metų masiškai griauna šeimas, auga tinginystė, šeimoje nuolatiniai kivirčai. Pažymima, kad Rusijoje dėl masinio girtuokliavimo (oficialiais duomenimis) kasmet įvyksta 20 kartų daugiau vadinamųjų „buitinių“ žmogžudysčių nei Japonijoje. Ką ten buityje! Štai iš vieno prestižinio desantininkų karinio dalinio, į kurį buvo priimta 6000 vadinamųjų kontraktininkų, tai yra tarnaujančių už atlyginimą, per metus už girtuokliavimą ir chuliganizmą pašalinta daugiau kaip 2000. Skurdas, girtuokliavimas, šeimos institucijos nykimas atvedė prie to, kad daugiau kaip 20 milijonų vaikų auga asocialiose šeimose, kurių pragyvenimo lygis daug žemesnis nei pragyvenimo minimumas. Benamių („bezprizornikų“) vaikų ir paauglių skaičius pasiekė per du milijonus, ir jų kasmet padidėja 130-150 tūkst. O kur dar daugiau kaip milijonas sėdinčiųjų kalėjimuose ir lageriuose. Be to, daugiau kaip 4 milijonai tarnauja armijoje, milicijoje, kitose jėgos struktūrose. Be to, niekas nežino, kiek tokių dykaduonių jaunų, tvirčiausių vyrų darbuojasi privačiose apsaugos struktūrose. Tikriausiai – ne mažiau. Taigi iš 20 milijonų darbingų Rusijos gyventojų faktiškai naudingo darbo nedirba pusė iš jų. Kaipgi tada su tokiu karavanu keliauti į ateitį. Ir kokia amerikiečių ar kita firma, pasamdyta už didelius pinigus, gali pakelti Rusijos įvaizdį?

© 2006 „XXI amžius“