Vieniems genijus, kitiems – Stalino pakalikas

JAV prezidento Franklino Ruzvelto 125-osioms gimimo metinėms

Stalinas, Ruzveltas ir Čerčilis Teherane 1943 metais

Į Jungtinių Amerikos Valstijų istoriją prezidentas Franklinas Delanas Ruzveltas įeis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai buvo prezidentas, pirmą kartą JAV istorijoje išrinktas ne tik trečiajai, bet ir ketvirtajai kadencijai. Antra, jis sugebėjo sustabdyti Amerikoje ir pasaulyje didžiąją depresiją – ekonominę krizę, siautusią praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje ir ketvirtojo pradžioje. Trečia, jam vadovaujant po Antrojo pasaulinio karo JAV tapo galingiausia pasaulio valstybe. Tiesa, šiuo klausimu daugelis istorikų ir politikos specialistų nesutaria. Jie teigia, kad tik F.D.Ruzvelto dėka Kremliaus vadovas J.Stalinas užgrobė pusę Europos ir ilgus dešimtmečius Maskva terorizavo visą pasaulį, taip pat ir JAV.

Vienintelis keturis kartus išrinktas JAV prezidentas Franklinas Delano Ruzveltas gimė 1882 m. sausio 30 d. Haid Parko dvare Niujorko valstijoje, pirmųjų atvykėlių į Amerikos žemyną palikuonių turtingoje šeimoje. Jo tėvas Džeimsas Ruzveltas buvo kelių stambių JAV korporacijų viceprezidentas. F.Ruzvelto motina Sara Delano buvo antroji Džeimso Ruzvelto žmona ir jaunesnė už jį 26 metais. Dėl motinos vardo – Sara – nacistinės Vokietijos ideologai dažnai šaipėsi ir vadino Ruzveltą žydiška pravarde – Rozenfeldu. (Taip rašė vienas iš nacistinės Vokietijos ideologų Alfredas Rozenbergas savo knygoje „XX amžiaus mitas“, kuri vokiečių okupacijos metais buvo išleista ir lietuvių kalba.)

Vaikystėje Franklinas turėjo net kelias guvernantes ir namų mokytojus. 1896 metais jis įstojo į prestižinę Endikoto Pibodi mokyklą, vėliau mokėsi Harvardo ir Kolumbijos universitetų juridiniuose fakultetuose. Nuo 1907-ųjų dirbo prestižinėje Niujorko advokatų firmoje. 1921 metų rugpjūtį F.Ruzveltą dėl poliomelito ligos ištiko paralyžius. Šešerius metus jis grūmėsi su šia liga, kol 1928-aisiais pagaliau galėjo važinėti invalido vežimėliu. Tais pačiais metais, nepaisant nesutarimų tarp frakcijų Demokratų partijoje, buvo išrinktas Niujorko valstijos gubernatoriumi, o 1932-aisiais laimėjo JAV prezidento rinkimus. Pagrindine jo problema tapo kova su didžiąja depresija ir didžiuliu masiniu nedarbu, apėmusiu Ameriką. F.Ruzveltas griežtai pareikalavo ir gavo Kongreso sutikimą imtis nepaprastų veiksmų bei įgaliojimų tuo klausimu. Per pirmąsias vienuolika savo prezidentavimo dienų jis inicijavo daugiau įstatymų nei bet koks JAV prezidentas ir Kongresas priėmė per paskutiniuosius 70 metų! Po šimto dienų buvimo Baltuosiuose rūmuose, F.Ruzveltas paskelbė ir pradėjo energingai vykdyti „Naujojo kurso“ radikalių reformų programą. Pirmiausia organizavo visuomenės darbus likviduojant masinį nedarbą. Jam taip pat pavyko greitai sukurti socialinio draudimo sistemą. 1937 metais jis buvo perrinktas JAV prezidentu trečiajai kadencijai. Beje, F.Ruzveltui reikalaujant, JAV Kongresas ir Senatas 1933 metais pripažino SSRS. JAV buvo paskutinioji iš didžiųjų pasaulio valstybių, žengusių šį žingsnį. 1939-aisiais savo metiniame pranešime „Apie padėtį šalyje“ F.Ruzveltas Italiją, Vokietiją ir Japoniją pavadino „agresorių nacijomis“. 1939 metų kovo mėnesį Vokietijos įvykdytą Čekijos okupaciją F.Ruzveltas įvertino kaip tiesioginį pavojų JAV nacionaliniam saugumui. 1939 m. rugsėjo 3 d. F.Ruzveltas paskelbė apie JAV neutralitetą, tačiau drauge pasiekė, kad JAV galėtų parduoti ginkluotę Anglijai ir Prancūzijai. 1940 m. birželio 10 d., kai Vokietija jau baigė Prancūzijos sutriuškinimą, F.Ruzveltas faktiškai atsisakė JAV neutraliteto ir paskelbė, kad JAV besąlygiškai palaiko Angliją jos kovoje su hitlerine Vokietija. Tais pačiais metais jis pradėjo pasirengimus JAV įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą (Anglijos pusėje). Po Paryžiaus žlugimo 1940 metų birželį F.Ruzveltas išnuomojo Anglijai kreiserius ir kitus karo laivus britų laivų konvojų apsaugai mainais už britų karinių bazių nuomą Britanijos valdose Karibų jūroje.

1941-ųjų kovo mėnesį F.Ruzvelto iniciatyva priimtas garsusis lend-lizo įstatymas, pagal kurį prezidentas gavo teisę savo nuožiūra parduoti ar nuomoti bet kokius gaminius ir medžiagas, turinčius karinės reikšmės, bet kokiai valstybei, kurios gynimas buvo svarbus gyvybiniams JAV interesams. 1941 m. birželio 24 d., vos prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, F.Ruzveltas paskelbė skubiai svarstantis galimybę padėti Maskvai. O 1941 metų liepą, kai Japonija okupavo Prancūzijos valdomą Indokiniją, jis nutraukė JAV prekybos sutartį su Japonija ir uždraudė strateginių medžiagų eksportą į Japoniją. Taip pat palaikė Olandijos vyriausybę, emigracijoje uždraudusią naftos eksportą iš jos valdomų užjūrio teritorijų į Japoniją. O atsakydama į Japonijos 1941 m. gruodžio 7 d. įvykdytą JAV karinio jūrų laivyno bazės Perl Harboro užpuolimą, per kurį buvo sunaikinti aštuoni JAV linkorai, kreiseriai bei kiti karo laivai ir Japonija faktiškai ėmė šeimininkauti Ramiajame vandenyne, JAV 1941 m. gruodžio 11 d. paskelbė karą šiai šaliai. Sausį įvykusiame F.Ruzvelto ir Didžiosios Britanijos premjero V.Čerčilio susitikime Kasablankoje abu politikai paskelbė sąlygas dėl besąlyginės Vokietijos, Italijos ir Japonijos kapituliacijos. Tais pačiais metais Teherane F.Ruzveltas pirmą kartą susitiko su Stalinu, ir sovietų diktatorius jam padarė labai teigiamą įspūdį. JAV prezidentas pareiškė, kad po pergalės prieš Vokietiją pasaulis bus „sąžiningai“ padalytas į įtakos sferas. Tokiam F.Ruzvelto nuolaidžiavimui priešinosi V.Čerčilis, siekdamas neleisti atiduoti pusę Europos Stalinui. Savo memuaruose 1945 metų pradžioje, kai Sovietų Sąjungos užmojai užgrobti didelę Europos dalį buvo jau visiškai akivaizdūs, V.Čerčilis rašė, jog Sovietų Rusija tampa mirtina grėsme visam pasauliui.

1943-iųjų pabaigoje, kaip rašė savo atsiminimuose Pietų Afrikos Sąjungos ministras pirmininkas Smetsas, vienas stambiausių britų imperijos politinių veikėjų, V.Čerčilis su kartėliu pripažino, kad Britanija – maža šalis. „Man iš vienos pusės, susikryžiavęs letenas, sėdėjo rusų lokys, o iš kitos – didžiulis amerikiečių bizonas. O tarp jų sėdėjau aš, mažas anglų asilas, ir tiktai jis vienas žinojo, koks tikrasis kelias į namus“. Nobelio literatūros premijos laureatas Aleksandras Solženicynas 1980 metais rašė, kad Stalinas žaidė su Ruzveltu kaip kokiu žaisliuku ir lengvai išsireikalavo iš jo Rytų Europą.

1945 metų sausį savo inauguracinėje kalboje, išrinkus jį JAV prezidentu ketvirtą kartą, F.Ruzveltas pasiūlė įkurti Jungtinių Tautų Organizaciją, o tais pačiais metais įvykusioje Jaltos konferencijoje „didysis trejetas“ – Stalinas, Ruzveltas ir Čerčilis – patvirtino Deklaraciją dėl išlaisvintos Europos likimo. F.Ruzveltas nesulaukė oficialios Vokietijos kapituliacijos. Jis mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis 1945 m. balandžio 12 d. Vorm Springse, Džordžijos valstijoje. Tenka pripažinti, kad F.Ruzvelto dėka JAV tapo pati galingiausia pasaulio ekonomine ir karine valstybe. Tam ilgus dešimtmečius bandė priešintis tiktai Sovietų Sąjunga.

Taigi F.Ruzveltas, nepaisant jo didelių nuopelnų Amerikai, Antrojo pasaulinio karo metu iš esmės pataikaudamas ir padėdamas Stalinui, daugelį Europos tautų ilgiems dešimtmečiams atidavė Maskvos vergystei.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“