2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Klaidžiojimas be kompaso

Petras KATINAS

Premjeras G.Kirkilas, mažumėlę atitrūkęs nuo rinkimų batalijų, išmąstė, jog Baltijos valstybėms vertėtų vienu metu įsivesti eurą. Mat, pasak Premjero, pirmiausia todėl, kad visų trijų Baltijos šalių ekonominė padėtis yra panaši. Tokiam pasiūlymui pritaria ir Estijos premjeras Andrusas Ansipas. Tačiau ekonomikos ekspertai gana skeptiškai vertina tokį Premjero pareiškimą. Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis sakė, jog Europos Sąjunga nuolat primena, kad euro zonos plėtra yra ne politinis, o ekonominis projektas ir valstybės vertinamos pagal objektyvius, kiekvienai atskirus kriterijus. Todėl panašaus pobūdžio politiniai susitarimai prieštarauja pačiai „euro klubo“ dvasiai.

Varšuva ir Praha nepabūgo Maskvos grūmojimų

Rusijos prezidentas V.Putinas, kalbėdama Miuncheno konferencijoje, skirtoje tarptautinio saugumo klausimams, užsipuolė JAV dėl jos vykdomos politikos ir tiesiogiai grasino Lenkijai ir Čekijai, jeigu jos savo šalyse sutiks dislokuoti Amerikos priešraketinės gynybos sistemos elementus. Rusijos prezidentas pažadėjo, kad tokiu atveju į Lenkiją ir Čekiją bus nukreiptos Rusijos vidutinio ir mažo nuotolio raketos. O Rusijos armijos generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis savo ruožtu papildė V.Putino grūmojimus, pareikšdamas, jog tokiu atveju, jeigu Amerika dislokuos Centrinėje Europoje savo kosminio priešraketinio skydo elementus, tai Rusija nutrauks galiojančią JAV ir Rusijos sutartį dėl mažo nuotolio raketų likvidavimo. Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida tiesiog svaido žaibus Varšuvos ir Prahos adresu, kaltindama Lenkiją ir Čekiją vos ne Rusijos išdavyste, netgi kažkokiu nedėkingumu! Už ką gi privalo būti dėkingi Maskvai lenkai ir čekai? Už ilgus dešimtmečius trukusią okupaciją, primestus klusnius marionetinius komunistinius režimus, už geriausių lenkų ir čekų tautų atstovų sunaikinimą?

Lietuva pasaulinės krizės akivaizdoje

Vilius BRAŽĖNAS

Pats svarbiausias veiksnys, sukėlęs ir keliąs šių dienų pasaulinę krizę, yra Rytų ir Vakarų, dažnai bendraująs, globalizmas – pasaulinės valdžios siekiąs judėjimas, – ne tik nesireklamuojantis, bet ir besislapstąs nuo pat savo ištakų. Pasirodo, tais klausimais yra net keturios knygos vien lietuvių kalba, ir tuzinas anglų kalba vien mano lentynose. Nežiūrint to, globalizmo klausimas dar vis pilnai neišryškintas. Visos jo užkulisių paslaptys, daugybė garsių ir tylių konfliktų, dviejų pasaulinių karų ir revoliucijų užkulisių manevrai tikriausiai liks paslaptyje.

Tautinės valstybės atsisakymas – „Aktyvių piliečių Europa“

Algirdas ENDRIUKAITIS

Gerai prisimename sovietmetį, kai komunistų partija ir KGB mokė, kad nereikia ignoruoti tautinių klausimų, bet nereikia jų ir sureikšminti. Tai reiškė, kad vyks rusinimas ir tai bus vadinama tautų draugystė. Lygiai dabar tokią pat politiką vykdo ES. Jos tikslas – superliberalizmo pagrindu, kuriam nesvarbi praeitis ir ateitis, o rūpi beširdė, veidmaininga tik šios dienos pinigų laisvės lavina, dvasingumo sąskaita lengvinti biznio sąlygas. Tautinė valstybė, tautos bendrumas tam yra kliūtys ir jų naikinimas vyksta demagogijos ir gražbylystės priemonėmis. Lietuvoje tai primena dažną patiklumą šiandieniniams telefoniniams sukčiams.

Politinės tylos mados

Vilius BRAŽĖNAS

Tenka pripažinti, kad žmonės apskritai yra stipriai valdomi madų. Moterims įtaką daro kieno nors iš kažkur nurodomos aprangos ir kitokios mados. Tačiau stebėtina, kad politinę ir visuomeninę galvoseną, veiklą kartais paveikia nežinia kieno, o kartais – norintiems žinoti – žinomi valstybinių „naujos pasaulio tvarkos“ galvosenos madų kūrėjai. Amerikoje per aukštąsias mokyklas ir globalistų kontroliuojamą žiniasklaidą sudaroma viešoji nuomonė, kad be įsakymų yra „nemadinga“ inteligentų susibūrimuose kalbėti apie kurią nors nemalonią „politiką“.

Ginčas dėl paminklo Estijoje

Prieš porą savaičių Estijos parlamentas – Riigikogu – priėmė įstatymą „Dėl uždraustų statinių“. Pagal pirminį jo projektą buvo numatyta uždrausti statinius ar skulptūras, kuriomis garbinamos Estiją Antrojo pasaulinio karo metu okupavusios nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Tačiau per antrąjį svarstymą parlamento nariai priėmė pataisą, kuria konkrečiai numatė įpareigojimą per 30 dienų demontuoti garsiausią Estijoje esantį sovietinio režimo paminklą – bronzinį karį. Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas iš karto pareiškė, kad nepasirašys šio įstatymo, kuris esą prieštarauja keliems Konstitucijos punktams, tačiau jis taip pat pasmerkė visus bandymus karo aukų pretekstu pateisinti Estiją okupavusią Sovietų Sąjungą, o Rusijos politikų pareiškimus, neva šalyje garbinamas fašizmas, pavadino esančiais be jokio pagrindo.

Išsiskyrė nuomonės dėl misijos Irake

Praėjusią savaitę netikėtai iškilo vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado – prezidento Valdo Adamkaus ir krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ginčas dėl pusšimčio karių būrio misijos Pietų Irake. J.Olekas patvirtino, kad Lietuva ketina mažinti karių skaičių Irake. „Mūsų partneriai britai nutarė mažinti karių skaičių Pietų Irake, todėl tokią galimybę svarsto ir Lietuva“, – sakė ministras ir pridūrė, kad karių Irake galbūt jau nebus šį rugpjūtį. Taip jis esą reagavo į tai, kad praėjusią savaitę Didžioji Britanija paskelbė apie savo pajėgų Pietų Irake mažinimą, o Danija – apie kontingento, kuriame tarnauja ir Lietuvos kariai, visišką išvedimą iki vasaros pabaigos. Ministras J.Olekas pareiškė, kad svarstoma galimybė nebesiųsti pamainos rugpjūčio mėnesį misiją baigiančiam būriui „LITCON-9“, Irake paliekant tik mokymo misijoje ir sąjungininkų štabuose tarnaujančius karius. Ministro nuomone, kariuomenės išteklius būtina sutelkti į Lietuvos prisiimtų didelių įsipareigojimų NATO misijoje Afganistane vykdymą.

Grįžkit į tėvynę, grįžkit pas savus!

Algimantas ZOLUBAS

Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus,

Ten pradžiugs krūtinė, atgaivins jausmus.

Svetima padangė nemaloni, ne;

Tėviškėlę brangią vis regiu sapne.

Taip dainavo tremtiniai, kai kelias į Tėvynę buvo užtvertas, o ji pati pavergta. Dabar ir keliai atverti, ir Tėvynė laisva. Tačiau...

Po nepriklausomybės atkūrimo, be negausių išvykstančių iš Lietuvos kitataučių, iš Lietuvos į užsienius, daugiausia į Vakarus, išvyko daugybė lietuvių. Išvykusiųjų skaičius nėra užfiksuotas, tačiau spėjama, kad jis artėja prie pusės milijono. Išvykimo motyvai įvairūs, bet dažniausiai vardijami bėgimas nuo nedarbo, nuo socialinio saugumo stokos, siekimas kokybiškesnio išsilavinimo, uždarbio verslo startui ar kitokiam tikslui.

Dvi ylos – iš maišo

Pranciška Regina Liubertaitė

Po ginčų dėl užsienietiškų pavardžių autentiškos rašybos visada iškyla klausimas: ar esame savarankiška tauta su sava kalba, ar tik kokia kitų kalbų įkaitė? Kam reikia autentiškos rašybos lietuviškuose tekstuose, jeigu lietuvių kalba yra nuo nieko nepriklausanti, savarankiška kalba?

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas Brazilijoje

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimo Brazilijoje dalyviai San Paule

Pietų Amerikos lietuvių jaunimo (PALJ) suvažiavimas įvyko sausio 5-14 dienomis San Paulo mieste, Brazilijoje. Jame dalyvavo daugiau nei 60 atstovų iš Argentinos, Urugvajaus, Kanados, JAV, Lietuvos, Vokietijos ir Brazilijos.

Suvažiavimas prasidėjo „Atidarymo baliumi“ Brazilijos lietuvių sąjungos patalpose. Kitą dieną prasidėjo darbas – Studijų dienos, kurių metu prelegentas Brazilijos lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkas Jorgė Prokopas papasakojo apie Brazilijos lietuvių bendruomenės situaciją. Menininkai Dalia Uzdila ir Rolandas Boravskis pristatė šių metų kultūrinę suvažiavimo temą – „Užgavėnės“. Jau trečius metus jie aplanko mus ir moko lietuviškų tradicijų.

Doleris visame pasaulyje yra doleris

Iš JAV valiutos atsiradimo istorijos

Nepaisant to, kad visą laiką laikomai stipriausia pasaulio valiutai – amerikietiškam doleriui metė iššūkį atsiradęs euras, doleris daugelyje pasaulio šalių laikomas pinigu be konkurencijos. Daugelyje šalių dolerio pavadinimas „baksas“ atsirado jau labai seniai. Žodis „baksas“ kilo iš angliško žodžio „buck“ – elnias. Mat elnio ragai ir oda kažkada buvo pinigų ekvivalentu Didžiojoje Britanijoje.

Viltys ir realybė

Didžiosios Britanijos laikraštis „The Financial Times“ paskelbė savo apžvalgininko Marko Medišo straipsnį apie Rusijoje labai anksti prasidėjusį naująjį politinį sezoną rengiantis 2008 metų kovo mėnesį įvyksiantiems prezidento rinkimams. Straipsnio autorius primena, jog prezidento V.Putino ne kartą skelbti pareiškimai, kad jis nesieksiąs būti išrinktas trečiajai kadencijai bei neketinąs keisti konstitucijos ar rengti referendumą šiuo klausimu, dar nieko nesako. Ir Kremliuje, ir visuomenėje yra labai daug įtakingų jėgų, siekiančių, kad V.Putinas ir toliau vadovautų Rusijai, nes esą kiti politikai iki jo dar „nepriaugo“.

Vieniems genijus, kitiems – Stalino pakalikas

JAV prezidento Franklino Ruzvelto 125-osioms gimimo metinėms

Stalinas, Ruzveltas ir Čerčilis Teherane 1943 metais

Į Jungtinių Amerikos Valstijų istoriją prezidentas Franklinas Delanas Ruzveltas įeis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai buvo prezidentas, pirmą kartą JAV istorijoje išrinktas ne tik trečiajai, bet ir ketvirtajai kadencijai. Antra, jis sugebėjo sustabdyti Amerikoje ir pasaulyje didžiąją depresiją – ekonominę krizę, siautusią praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje ir ketvirtojo pradžioje. Trečia, jam vadovaujant po Antrojo pasaulinio karo JAV tapo galingiausia pasaulio valstybe. Tiesa, šiuo klausimu daugelis istorikų ir politikos specialistų nesutaria. Jie teigia, kad tik F.D.Ruzvelto dėka Kremliaus vadovas J.Stalinas užgrobė pusę Europos ir ilgus dešimtmečius Maskva terorizavo visą pasaulį, taip pat ir JAV.

Islamistai rengiasi atakuoti Europą

Ne tik JAV, bet ir kitų šalių politikos analitikai bei žvalgybos institucijos skelbia pavojaus signalus, kad šį pavasarį Afganistano talibai pradės labai plataus masto karinę ir teroristinę operaciją Afganistane. Ir ne tik. Talibano islamistiniai radikalai paskelbė apie savo „kovos doktrinos“ papildymus, pateisinančius teroro aktus, nukreiptus prieš taikius ne tik savo šalies, bet ir kitų valstybių gyventojus.

Rusijos paradoksai

Petras KATINAS

Po atvirai agresyvios Rusijos prezidento V.Putino kalbos Miuncheno tarptautinėje konferencijoje saugumo klausimais, kurią pasaulio žiniasklaida įvardijo kaip naujojo „šaltojo karo“ epochos pradžios deklaraciją, daugelis politikos specialistų ir politologų vėl ėmė rimtais veidais svarstyti, kokiu keliu eina Rusija. Tačiau, kam reikia gaišti laiką ir sukti galvas: Rusijos kelias suformuotas ir juo einama dar nuo Ivano Rūsčiojo, Petro I ir Jekaterinos II laikų, tą kursą sėkmingai vykdė bei tuo keliu ėjo ir bolševikai – Leninas su Stalinu.