Be garbės ir valstybingumo

Petras KATINAS

Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Michailas Margelovas nepraleidžia progos pašiepti ir apjuodinti pirmiausia buvusių pokomunistinių šalių, ES naujokių, politiką. Štai ką jis šiomis dienomis išmąstė: „Žinote, kada žmogui amputuoja ranką, jis vis tiek jaučia skausmą toje vietoje. Tai yra vadinamasis fantominis skausmas. Štai ir Rytų Europos šalys serga ta fantomine liga. Sovietų Sąjungos jau seniai nebėra, o jos vis tiek bijomasi. Ši baimė – tai psichikos susirgimas. Tai ką mums daryti? Pirmiausia ramiai kaip psichiatrams stebėti šiuos procesus. Žinoma, kol šios šalys išgis nuo tos ligos, prireiks kelių kartų. Todėl šių šalių vystymasis gerokai sulėtės. Bet juk tai ne mūsų problemos, o pirmiausia tos pačios Europos Sąjungos. Jeigu ir prireiks mūsų atsakymo, tai jis privalo būti atsargus, kaip ir subtilus neurochirurginis įsikišimas. Pabaltijo ir kai kurios kitos Rytų Europos šalys Rusijos keliamu pavojumi bando gąsdinti „senąją“ Europą. Tai – kvailystė. Vakarų europiečiai jau užmezgė tvirtus ryšius su Rusija, ir jie pyktis su mumis nė neketina“.

Aišku, tokie pamokymai „pribaltams“, lenkams ir kitoms pokomunistinėms šalims sklinda ne tiktai iš Maskvos. Jų galima išgirsti ir Briuselyje, ir Paryžiuje bei kitose „senosios“ Europos sostinėse. Aptingę ir aptukę Vakarų Europos politikai dedasi pamiršę neseną istoriją, apsimeta nematantys ir negirdintys, ką kalba ir daro aukščiausieji Kremliaus vadovai. Pirmiausia apie „teisėtus“ geopolitinius Rusijos interesus posovietinėje erdvėje.

Deja, Lietuvoje netrūksta politinių veikėjų, kai aiškiai vyksta manipuliavimas iš šalies, vis dažniau kritikuojama Lietuvos užsienio politika, kuri esą orientuojasi į Jungtines Amerikos Valstijas, o ne į Europos Sąjungą ir artimiausius kaimynus. Štai šiomis dienomis savo išmintį per „Žinių radiją“ dėstęs „tautos pažangietis“, dabar besitrainiojantis apie R.Paksą, buvęs Seimo narys R.Paulauskas išdėstė, kad JAV jau išgyvena savo saulėlydį, ir džiaugiasi, jog Pietų Amerikos šalys tampa ne JAV sąjungininkės, o priešės. Šis „pažangietis“, matyt, turėjo galvoje komunistinių dogmų pripumpuotą Venesuelos prezidentą Hugo Čavesą ir į jį panašius.

Kalbant apie raginimą draugauti su kaimynais, konkrečiai, su Rusija, tai R.Paulauskas privalėtų žinoti, kad Maskvai visiškai nereikalinga jokia draugystė. Jai priimtinas tiktai aklas paklusnumas. O kurie bando nepaklusti, tai bemat apšaukiami ne tik priešais, bet ir griebiamasi ekonominių sankcijų ir šantažo. Pavyzdžių – kiek tiktai nori. Štai kaimyninei Lenkijai dar nepriėmus sprendimo dėl JAV Priešraketinio skydo elementų dislokavimo savo teritorijoje, pasipylė tokie grūmojimai Lenkijos adresu, kokių nedrįsdavo daryti net SSKP gensekai. Ir grūmoja ne kažkokie žirinovskiai ar rogozinai, o pats prezidentas V.Putinas bei aukščiausieji Rusijos armijos vadai. Neseniai Rusijos vyriausiosios karinių oro pajėgų strateginės paskirties vadovybės atstovas generolas-leitenantas Igoris Chvorovas pareiškė, kad tie amerikiečių priešraketinės sistemos elementai yra silpnai apsaugoti, todėl ir be jokio vargo bus „fiziškai sunaikinti“. O kitas generolas, buvęs karinių oro pajėgų vadas, armijos generolas Piotras Deinekinas pareiškė: „Dabar reikia laukti, kada JAV savo operatyvines-taktines raketas išdėstys buvusių Varšuvos bloko šalių teritorijoje ir netgi Pabaltijyje. Esant tokiai situacijai mūsų generalinis štabas turi imtis adekvačių priemonių ne tik užkirsti kelią pavojui, bet ir sunaikinti tas raketas, kai tik jos atsiras mūsų pašonėje. Tam reikės panaudoti strateginius raketų nešėjus. Mes jų turime apie 30 (tai TU-160 ir TU-95). Jie apginkluoti raketomis, kurios pajėgios sunaikinti taikinius iš teritorijos, kurių nepasiekia priešraketinė gynyba. Tą įrodė pernai vykę mokymai, kai mūsų raketa pataikė į už daugelio kilometrų esančio pastato langą“.

Tačiau šiuo metu Kremliui dar neatėjo metas tiesioginiam įsiveržimui. Pokomunistinėse šalyse, ypač tose, kur valdžioje iki šiol buvę komunistai, yra daugybė kitų priemonių tvarkytis jose kaip savo kolonijose. Tam panaudojamos pačios įvairiausios priemonės ir būdai. Kalbant apie Lietuvoje kilusį skandalą dėl VSD veiklos ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir dėl išslaptintos VSD veiklos tyrimo dalies, aiškiausiai pamatėme, kokiais būdais galima įtvirtinti Rusijos įtaką ir sukelti politinę krizę. Susidariusi situacija nacionalinio saugumo srityje apima visą politinę sistemą. VSD šefas, Seimo daugumos ir aukščiausių valstybės vadovų pastangomis išlikęs savo kėdėje, pateikęs tariamus faktus apie kažkokią savo pavaldinių korupcinę veiklą, iš tikrųjų nepateikė nė vieno fakto, o tiktai savo interpeliacijas. Tai buvo pats tikriausias šantažas. Bet kodėl gi NSGK paskelbta VSD veiklos tyrimo dalis sukėlė tokį didžiulį socdemų ir jų uoliausiais sąjungininkais tapusių liberalcentristų (kai kurių) įtūžį?

Pakanka pateikti tik kelias pateiktos medžiagos citatas ir daug kas tampa labai aišku. Išaiškėjo labai rimti kėslai mūsų valstybės nenaudai, kai Seimo pavasario sesijoje buvo gana įtemptai svarstytas geležinkelio privatizavimas. Tai buvo pateikta kaip „liberalizavimas“. Iš tiesų po tuo pasiūlymu slėpėsi tikslai galutinai sunaikinti Klaipėdos uostą ir praktiškai, „privatizuojant“ geležinkelio atšaką į Kaliningradą, atiduoti ją į Rusijos rankas. „Taip įsteigta panaši įmonė, kaip dabar „Dujotekana“, kuri yra rusiško kapitalo įmonė ir negali į savo rankas perimti viso šio tranzito klausimo ir krovinių gabenimo bei viso pelno“.Todėl visiškai aišku, kodėl buvo „nuimtas“ ankstesnis susisiekimo ministras P.Čėsna, kuris atsisakė pasiduoti tokiam spaudimui. Nepagailėta netgi savojo partiečio. Štai kita buvusių VSD darbuotojų parodymų NSGK citata: „Aktyviai dirbdami nustatėme labai aiškų dalyką: uždaroji akcinė bendrovė „Dujotekana“ buvo įkurta padedant Rusijos specialiosioms tarnyboms. Mes turime dokumentą, kuriame yra kreipimasis į Putiną dėl tokios įmonės Lietuvoje atidarymo, kaip tarpininkės, kad ji gautų kvotą ir gerą pelną. Ten buvo parašyta, kad tas pelnas buvo panaudotas rusų diasporai palaikyti, visuomeninėms organizacijoms, kurios yra lojalios, kad jis sudarys sąlygas kai kurioms Rusijos institucijoms siekti savo interesų Lietuvoje“.

Taigi Rusija per ekonomiką ir spec. tarnybų įkurtas priedangos organizacijas, kurios sukaupė didžiulį kapitalą, siekia už jį nupirkti atskirus valdžios žmones bei aukštus valdininkus, politines partijas. Paskelbtoje medžiagoje akivaizdu, kad „Dujotekanos“ bosas R.Stonys, „juodasis kardinolas“ A.Januška buvo nepatenkinti netgi pačiu A.Brazausku, kad tas „atidavė“ „Mažeikių naftą“ lenkams. Taigi susidaro įspūdis, kad G.Kirkilo Vyriausybė ir buvo suformuota pagal „Dujotekanos“ šefo ir jo Maskvos draugų įsakymą.

Dabar paskelbus ir išplatinus Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimo medžiagą, pakankamai akivaizdu, kad liudijimai apie A.Pocių, A.Janušką ir „Dujotekaną“ atskleidžia ne tik aukštų valstybės pareigūnų korupcinius ryšius, o kur kas pavojingesnius dalykus. Neatsitiktinai taip suskubta atimti iš NSGK pirmininko A.Matulevičiaus galimybę dirbti su slapta informacija. Tiesą sakant, to siekiama gana grubiai ir primityviai. Paskelbtas kovo 12 dieną rašytas kadrinio KGB karininko R.Potapo liudijimas, neva patvirtinantis A.Matulevičiaus bendradarbiavimą su KGB. Galima pažymėti, kad tas R.Potapas KGB dirbo iki pat paskutinės dienos, kai visi kiti jau buvo išsilakstę. Kokie gi ryšiai sieja dabartinę VSD vadovybę su šiuo Dzeržinskio anūku?

Pagaliau pats Premjeras ir užsienio reikalų ministras pripažino, jog užsienio diplomatai, reziduojantys Lietuvoje, jau nebesuvokia, kas gi čia darosi, kai svetimos valstybės įkurtos firmos ir organizacijos tvarkosi kaip namuose – NATO ir ES valstybėje. Neramu dėl valstybės, kurioje sąžiningi VSD pareigūnai kontržvalgybininkai, dabar be jokių kompensacijų išvyti iš darbo, negali jaustis saugūs. Valstybė negali būti saugi, kaip ir bet kokia politinė partija, jeigu ji neįtinka valdančiajam klanui. Vargu ar kas nors gali pasitikėti tokia VSD ir už jos stovinčių kompromituojama valstybe.

Grįžęs iš Berlyno, iš ES 50-mečio minėjimo, prezidentas V.Adamkus, be abejo, dar kartą labai sureikšmins savo vaidmenį – juk iškilmingame pobūvyje jis buvo pasodintas prie vieno stalo su tokiais Europos politikos galiūnais kaip Vokietijos kanclerė A.Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeras T.Bleiras. Išties ne juokas! Jis jau pareiškė, kad Berlyno deklaracijoje buvo atsižvelgta į daugelį Lietuvos teiktų pasiūlymų. Tačiau toje deklaracijoje nėra nieko konkretaus, be to, ir vėl neužsiminta apie krikščioniškas Europos šaknis.

Prezidentas privalo žinoti ir kitką – ką rašo ir skelbia Europos žiniasklaida apie Lietuvą krečiantį VSD skandalą. Pavyzdžiui, įtakingas Šveicarijos laikraštis „Neue Züricher Zeitung“ stebisi, kad ES ir NATO priklausančios šalies saugumo tarnybai vadovauja KGB rezervininkas. Šveicarų laikraštis taip pat rašo, kad sunku suvokti, kodėl aukščiausieji Lietuvos vadovai – Prezidentas ir Premjeras – palaiko tokį VSD vadovą. Panašių publikacijų pilna ir kaimyninės Lenkijos spaudoje. Be to, užsienyje neprasmuko negirdomis, kaip čia atsitiko, kad aukštu Lietuvos ordinu, nežinia, už kokius nuopelnus, buvo apdovanotas buvęs aukštas Rusijos KGB karininkas Jakuninas. O apdovanojimui jį rekomendavo buvęs Lietuvos URM sekretorius, vėliau labai įtakingas V.Adamkaus patarėjas A.Januška, dabar patarinėjantis premjerui G.Kirkilui. Argi kas girdėjo, kad kurioje nors Europos Sąjungos ir NATO šalyje „už nuopelnus“ ordinu būtų apdovanojami „STASI“ ar Rumunijos „Securitate“ generolai? Jau nekalbant apie KGB. Be to, giriantis, kad Berlyno deklaracijoje neva atsižvelgta į daugelį Lietuvos pasiūlymų, vertėtų susimąstyti, ar tik Lietuva, tiksliau, jos vadovai, deklaruojantys energetinio saugumo nuo Rusijos svarbą, neseka Vengrijos kairiosios vyriausybės pavyzdžiu. Juk buvęs komunistas, dabar socialistas Vengrijos premjeras Ferencas Diurčianis spjovė į ES deklaracijas dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos sumažinimo ir, pasidavęs prezidento V.Putino planams dėl dujotiekio „Žaliasis krantas“ tiesimo, sugriovė ES energetinę strategiją. Kaip ir kitos kairiųjų valdomos ES šalies Graikijos premjeras Karamanlis.

Lietuvoje susidarė ypač pavojinga situacija: faktiškai išvaikytas VSD kontržvalgybos padalinys ir jo vadovai, tikri Lietuvos patriotai – Vilmantas Bieliauskas, Vytautas Damulis ir kiti. Tai jie tyrė kitų valstybių, pirmiausia Rusijos, įtaką politiniams ir ekonominiams procesams Lietuvoje. O Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba dedasi viso to nematanti. Tad kas gi valdo Lietuvą: „Gazprom“ vietininkas Lietuvoje „Dujotekanos“ bosas R.Stonys ar, anot Premjero, „puikus specialistas“ A.Januška? O gal aukšto Lietuvos ordino kavalierius KGB generolas Jakuninas?

© 2007 „XXI amžius“