Lietuva yra Europos sėkmė

Žozė Manuelis Barozas,

Europos Komisijos Pirmininkas

Europos Komisijos Pirmininkas Žozė Manuelis Barozas

Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Lietuvos parlamento nariai, nedrįstu versti… Bijau, jog jau šiandien visas savo lietuvių kalbos žinias išdėsčiau, bet aš tikrai pažadu po truputėlį žengti į priekį.

Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji parlamento nariai, aš labai dėkoju už galimybę kreiptis į jus čia, šiandieną jūsų demokratijos rūmuose kaip tik tokių iššūkių kupiname etape ir Europai, ir Lietuvai. Lietuva yra Europos sėkmė daugeliu prasmių ir man didelė garbė, kad aš galiu atvykti į šiuos rūmus, kuriuose prieš 17 metų jūs visam pasauliui paskelbėte, kad jūs esate vėl laisva tauta. Tik pažvelkite, kur dabar esate ir kur buvote tada. Jūs turėtumėte didžiuotis savimi. Per mažiau kaip du dešimtmečius jūs tapote klestinčia demokratija, labai gyvai besivystančia ekonomika ir jūs daugeliu sričių esate puikus pavyzdys kitiems.

Jūsų šalies sostinė Vilnius bus Europos kultūros sostinė greičiau nei po dvejų metų. Ir aš manau, kad labai simboliška tai, kad tai kaip tik sutaps su jūsų valstybės tūkstantmečiu. Aš manau, kad, žvelgdami į savo nuostabią istoriją, jūs būtinai turite didžiuotis pastaraisiais 17 savo gyvenimo metų. Aš dabar norėčiau paklausti jūsų, ar tai yra geriausi metai jūsų ilgoje istorijoje?

Na, o dabar apie Europą… Mes dabar švenčiame 50-ąsias Europos Sąjungos pirmųjų dokumentų metines. Mes neabejotinai didžiuodamiesi žvelgiame į praeitį ir su pasitikėjimu į ateitį, užkirsdami kelią karams.

O karų, jūs žinote, Europoje buvo daug, taigi tik taikos tikėjosi Europos Sąjungos krikštatėviai. Vyko Europos Sąjungos plėtra, ir tai ne tik politinė, bet ir moralinė sėkmė. Ir mes viso to pasiekėme. Europa sugebėjo grąžinti demokratiją į visas… į didžiąją dalį Europos valstybių. Ir mums tikrai pasisekė padaryti ko norėjome. Europa sugebėjo užtikrinti aukštesnį pragyvenimo lygį savo žmonėms. Norėjome ir padarėme. Dabar yra naujų iššūkių globaliame pasaulyje. Yra ir puikios galimybės, bet yra ir iššūkių, konkrečių, pavyzdžiui, energetikos saugumas, klimato kaita, masiniai migracijos srautai, saugumui kylanti rizika, įskaitant ir teroristų veiklą, ir t.t. Mes ją vadiname darbotvarke piliečiams. Tai yra praeitų metų mano iniciatyva. Mes pasiūlėme naują idėją, t.y. idėją naujos politinės strategijos. Mes norime pasiekti naujų rezultatų, kurie pasitarnautų Europos piliečiams. Europiečiui ši nauja strategija neabejotinai reiškia, jog atsiranda nauja politika. Mes norime pateikti naujus principus, kurie turėtų būti išreikšti konkrečioje deklaracijoje. Pirmiausia, žinoma, dirbame globalizuotame pasaulyje. Europa turi būti konkurencingesnė. Konkurencija nuolat didėja iš kitų pasaulio šalių. Ir mes pabrėžiame, kad penki principai turėtų būti patys svarbiausi. Pirmiausia – solidarumas. Mums reikia solidarumo. Jeigu esame sąjunga, mes turime rodyti politinį solidarumą, žinoma, ekonominį ir socialinį solidarumą taip pat, nes be socialinio ir ekonominio matmens ir apskritai be solidarumo mes gi nebūsime sąjunga. Antras yra tvarumas. Tai nebuvo akivaizdu 1957 metais, kai Europos bendrijų krikštatėviai pradėjo vykdyti šį projektą. Bet šiandieną be to neįmanoma. Neįmanoma kalbėti be sąjungos, kuri kolektyviai sprendžia tvarumo problemas. Taigi ko reikia? Reikia užsiimti ir klimato kaita. O dabar demokratinis atskaitomumas. 1957 metais, kai prasidėjo pati sąjungos mintis, žinoma, mes visai nebuvome politinė sąjunga, buvo tiktai ekonominė sąjunga. Bet šiandien politiniai mechanizmai mums yra reikalingi, bet mums reikia daugiau skaidrumo, reikia daugiau demokratijos, reikia daugiau demokratinio atskaitomumo, nes suprantama, kad saugumas irgi yra mūsų rūpestis, nes yra tam tikrų iššūkių ir problemų. Yra ir vidinių iššūkių bei problemų. Ir, žinoma, už mūsų ribų, ir mes žinome, jog … ir tarptautinis nusikalstamumas, kuris įžengė ir į mūsų teritoriją. Mes jokiu būdu nesiūlome užsidaryti Europoje. Mes turime būti atvira teritorija. Taip, mes norime pasauliui būti atviri, mes norime būti atviri pagrindiniais principais. Tai yra laisvė, taika ir solidarumas. Bet nepakankama tiktai Europos, mes turime remtis pasaulio principais, mes turime skatinti laisvės principus ne tik Europoje, bet ir už Europos ribų. Jie reikalingi tiems, kurie kol kas net neturi galimybių gyventi išdidžiai. Mes žinome, kad daugelyje pasaulio šalių dar klesti skurdas. Šie principai, aš manau, dabar yra priimtini ir Berlyno deklaracijoje įrašyti. Aš praeitą savaitę su ponia Merkel, su pirmininkaujančios valstybės kanclere, ir su ponu Peteringu, Europos Parlamento pirmininku, pasirašiau Berlyno deklaraciją. Ir aš džiaugiuosi, kad Lietuva taip pat parėmė šią deklaraciją. Aš žinau, kad Lietuvos Prezidentas buvo Berlyne ir pritarė šiam ambicingam projektui.

O dabar aš, jeigu galima, norėčiau pakalbėti apie svarbiausius mūsų neatidėliotinus darbus. Aš manau, kad yra galimybė spręsti konstitucinę problemą prieš 2009 metais įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Aš manau, kad mes dabar galime dirbti ir ieškoti sprendimų. Žinoma, Berlyne susėdus Europos vadovams atsiras toks pagreitis, impulsas, kuris leis išspręsti konstitucinę problemą. Aš žinau, kad dabar visi nori konstruktyviai prisidėti prie konstitucinės sutarties priėmimo. Tai yra labai svarbu todėl, kad Konstitucija duos labai aiškią idėją, ko mes siekiame. Mūsų institucijose Konstitucija turi veikti kaip vertybė, jeigu mes norime pasiekti tikslų, jeigu norime pasiekti konkrečių rezultatų, mums reikia tokių Europos institucijų, kurios būtų dar veiksmingesnės. Mūsų sprendimų priėmimo procesas visur, ir Taryboje taip pat, būtų pragmatiškesnis, veiksmingesnis, greitesnis. Mums reikia daugiau atskaitomumo, daugiau skaidrumo ir, žinoma, mums reikia tiesiog apskritai aiškumo. Todėl, kad mes kalbame ir su pasaulio bendruomene. Ir dabar pažiūrėkime į visą šį vaizdą. Aš tikrai remiu visa tai, kas vyksta. Aš tikrai remiu valstybių narių darbą, kurį jos daro, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės priimtų tą sutartį. Tada mes galėsime tęsti savo praktinį darbą. Kitais metais Komisija dirbs, kad galėtų pateikti Europos biudžeto apžvalgą, t.y. peržiūrėti Europos biudžetą, o tam reikia labai plačiai konsultuotis, kad būtų galima visus suinteresuotus ir visus dalyvius, t.y. ir piliečius, ir parlamentus, o per parlamentus visi piliečiai galės išreikšti savo nuomonę apie tai, ko reikia Europos Sąjungai, kokių išteklių reikia. Ir jūs turite puikią atstovę Dalią Grybauskaitę, kuri Europos Komisijoje labai puikiai rengia Europą ateičiai ir rengia galimybę … Ir aš esu įsitikinęs, kad jos darbas yra labai svarbus.

Dar vienas labai svarbus prioritetas yra energetika. Ir čia energetiką mes neabejotinai siejame su aplinkosauga. Neverta man čia jums net pasakoti, jūs puikiai žinote, koks svarbus yra energetinis saugumas. Žinoma, esame susirūpinę ir jūs esate čia, Lietuvoje, susirūpinę energetikos saugumu. Europos Komisija mato jūsų šalį kaip energetiškai izoliuotą valstybę, bet Lietuva nori susijungti su Europos energetika. Mes stebime, kas darosi Lietuvoje energetikos srityje. Mes žinome, kad Lietuvai Rusija nutraukė dujų tiekimą, mes žinome, kad yra statomi kiti dujotiekiai ir t.t., mes žinome, kad Lietuva nori susijungti su Lenkija, kad galėtų tekėti elektra. Dabar Rusiją mes neabejotinai suprantame, kad su Rusija reikalingas ilgalaikis bendravimas ir energetikos srityje taip pat. Taigi mes turime užtikrinti, kad Energetikos chartijos principai būtų įgyvendinti. Mes suprantame, kaip svarbu būti susijungusiai su visa Europa. Ir Lietuva kol kas yra izoliuota, bet transporto prasme ir energetikos prasme, ir kaip tik jums reikia, kad būtų įgyvendintas solidarumo principas, kurį mes pabrėžėme Berlyne. Energetikos saugumas ir bendra energetikos politika buvo beveik neegzistuojančios temos Europos Sąjungoje. O dabar tai yra prioritetas visos Europos Sąjungos. Aš labai didžiuojuosi, kad mano vadovaujama Komisija kaip tik pateikė šiuos pasiūlymus valstybėms narėms. Ir dabar plačiai yra sutinkama, kad tikrai reikia labai tikros energetikos strategijos visoje Europos Sąjungoje. Nepabaigėm dar jos kurti, ne, bet reikia atvirai pasakyti, kad apskritai konsensusas yra, visi supranta, kad reikia plėtoti bendrą Europos energetikos politiką. Solidarumo mums reikia, mums reikia ir energetikos saugumo, bet tai turėtų būti per kartas einanti idėja. Manau, vaikams mes turime palikti labai gerą rezultatą. Todėl Europos aplinkos apsaugos politika nori užtikrinti, kad tvarumas būtų taikomas, kad turėtume ką palikti. Jūs žinote, kad Europos Ministrų Taryba parėmė šią iniciatyvą ir nepaprastai svarbu, kad Europa labai aiškiai nubrėžtų, ko nori, kad sumažėtų anglies dvideginio išmetimas, ir Europa palieka kitoms valstybėms pačioms spręsti savo situaciją. Bet mes, pavyzdžiui, žinome, kad vyksta klimato kaita, mes žinome, kad Kioto protokolo galiojimas baigsis 2012 metais. Mes turime apsispręsti, ką daryti toliau, ir 20 proc. turėtume sumažinti anglies dvideginio išmetimus iki 2020 metų. Mes žinome, kad tam reikia daugiau investuoti į atsinaujinančius energetikos išteklius ir dabar 7 proc. yra numatyti. Mes turėtume dar numatyti daugiau priemonių, kad galėtume sumažinti anglies dvideginio išmetimus. Mes taip pat turėtume sumažinti savo priklausomybę nuo neatsinaujinančių šaltinių. Mes privalome galvoti apie aplinką, galvodami apie energetikos saugumą. Savaime suprantama, yra labai daug iššūkių, mes turime būtinai galvoti apie tokias temas kaip senstantys gyventojai, mes turime kurti naujas technologijas ir neabejotinai yra tokių atsirandančių galybių kaip Indija ir Kinija, į kurias mes taip pat turime atkreipti dėmesį. Lietuva turi didelį potencialą, Lietuva turi bendrauti su pasauliu. Bet Komisija taip pat yra parengusi strategiją už augimą ir darbo vietas. Atsimenate, visa tai yra paminėta prieš keletą metų priimtoje Lisabonos strategijoje. Taip, Lisabonos strategija yra augimo ir darbo vietų strategija. Ir Europa žino, ką turi daryti. Aš žinau, jog Lietuva yra susirūpinusi dėl darbo jėgos išvykimo iš šalies. Taip, darbo jėga išvyksta ir būtent nekvalifikuota darbo jėga. Aišku, išvyksta ir kvalifikuota, bet nekvalifikuotos daugiau. Dažniausiai iš tokių šalių kaip Lietuva, kur atlyginimas palyginti nedidelis, vyksta į tas šalis, kur ūkis yra subrendęs ir mokami didesni atlyginimai. Aš jums pateiksiu dviejų šalių pavyzdžius. Aš esu iš Portugalijos ir kalbėsiu apie Portugaliją ir apie Airiją. Mano gimtoji šalis – Portugalija. Į Europos šalis iš Portugalijos išvyksta daug žmonių todėl, kad nori geriau gyventi, nori susirasti ten darbą. Portugalija ilgą laiką buvo migracijos šalis. Visi net juokavo, kad Paryžiuje, Prancūzijos sostinėje, ko gero, gyveno daugiau piliečių negu Portugalijoje. Vadinasi, labai daug piliečių iš Portugalijos išvažiuodavo į kitas Europos Sąjungos valstybes. Bet 1986 metais, kai Portugalija įstojo į Europos Sąjungą, na, kurį laiką dar važiavo iš Portugalijos, bet dabar mes stebime, kad daugiau atvažiuoja į Portugaliją negu išvažiuoja. O pažiūrėkite, kokius skaičius rodo Airija arba Ispanija. Tikrai tai labai įspūdingi skaičiai. Taigi ir jūs augsite, o jūs juk turite sąlygas augti sparčiausiai Europoje, na, bent jau būti viena iš sparčiausiai augančių valstybių. Jūs patikėkite, migracijos tendencija jūsų šalyje taip pat pasikeis.

Dabar truputį apie eurą ir Lietuvos kelią į eurą. Nė kiek neabejoju, kad Europos Sąjungos projektas, kurį pavadinčiau euru, yra sėkmės projektas. Iš tikrųjų nei valiutų rizikos ir pigiau. O piliečiams, vartotojams – kainų skaidrumas ir keliauti po visą Europos Sąjungą yra lengviau. O ūkiams, be abejo, aiškiau, nes konkurencingumas yra aiškesnis. Ir pagaliau sumažės palūkanų normos. Komisija yra už tai, kad Lietuva galėtų kuo greičiau prisijungti prie euro zonos. Lietuva rodo puikią biudžeto fiskalinę discipliną, ir mes tuo labai džiaugiamės, mes tikrai labai su malonumu pasveikinsime jus prisijungus prie euro zonos, kai būsite tam pasirengę.

Dabar porą žodžių apie valdyseną. Kas ir ką daro Europos Sąjungoje? Aš manau, kad svarbu žinoti, kad mes darome viską, ką galima daryti Europos Komisijos lygmeniu, kad galėtume sumažinti labai didelę biurokratiją, mes norime sumažinti biurokratiją ir jos naštą. Mes labai norėtume paskatinti valstybes nares daryti tą patį. 35 proc. norėtume sumažinti administracinių procedūrų naštą. Vadinasi, mes imamės labai griežtų priemonių, kad galėtume atlikti stebėseną visų teisės aktų, ir norime įsitikinti, kad teisės aktai tikrai patenkintų mūsų norą kuo geriau viską reglamentuoti. Mes dabar būtent šio požiūrio laikomės. Dabar mes norėtume, kad jūs, parlamentarai, ir Lietuvos parlamentas taip pat dalyvautų šioje veikloje, todėl diskutuojant apie skaidrumą buvo priimtas sprendimas. O kai konstitucinė sutartis bus priimta, taip tikrai bus. Dabar jau yra priimtas sprendimas, kad nacionaliniai parlamentai turi teisę išnagrinėti Komisijos teisės aktų projektus. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Dabar mes jau gavome iš nacionalinių parlamentų, dar nuo praėjusių metų rugsėjo, 76 nuomones, ir mes galime jomis remtis todėl, kad jie yra Europos Sąjungos teisės aktų rengimo proceso dalis. Aš noriu jus patikinti, kad Komisija nenori integracijos vien integracijos vardu. Visa tai daroma piliečių labui. Todėl yra taikoma subsidija – orumo principas. Mes puikiai suprantame, kad yra tokių atvejų, kai mums reikia Europos lygio teisės aktų, turėtume bent jau turėti tokias sąlygas, kad visiems būtų sudarytos vienodos sąlygos ir kapitalui, ir žmonėms, ir paslaugoms, ir prekėms. Bet, žinoma, yra tokių atvejų, kur galima sumažinti teisės aktų skaičių. Taigi yra kažkas, kas turi būti taikoma bendra, kaip sakiau, prekėms, paslaugoms ir t.t, bet taip pat ir piliečių lygiu ir t.t. Kur turi būti taikomas subsidiarumo principas? Dabar aš atvirai pasakysiu apie konstitucinę sutartį, apie Nicos sutartį. Nicos sutarties nepakanka. Mums reikia naujų konstitucinės institucinės sąrangų. Dabar norėčiau pasveikinti Lietuvą, kuri pirmoji ratifikavo konstitucinę sutartį. Mes taip pat parėmėme konstitucinę sutartį, jos esmę ir jos vertybes. Bet reikia, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės ratifikuotų ir, tikiuosi, jos dabar konstruktyviai dirba ieškodamos sprendimų. Mums reikia konstitucinės sutarties dėl mano anksčiau minėtų priežasčių ir dėl politinių priežasčių, pagaliau dėl pasitikėjimo. Juk rezultatus pasiekiame, mes tikrai pastaruosius dešimt metų dirbame sėkmingai. Taip, dabar mes Europoje įkūrėme naują energetikos politiką, bet pats faktas, jog ne visos valstybės narės galėjo susitarti dėl naujosios sutarties, be abejo, griauna mūsų pasitikėjimą ir pačioje Europoje, ir visame pasaulyje, kuris ne Europos Sąjungoje. Vadinasi, mes turime būtinai spręsti institucinius reikalus, mums reikia naujos institucinės sąrangos. Aš skatinu Lietuvą dirbti su kitomis valstybėmis narėmis tam, kad kuo greičiau būtų priimta ir ratifikuota konstitucinė sutartis. Tai yra tokia politinė problema, todėl neverta jos atidėlioti, reikia spręsti. O jeigu tik pradėsime atidėlioti, tai problema vis tiek nedings, vis tiek reikės dirbti.

Gerbiamieji parlamento nariai, ponios ir ponai, leiskite baigiant pasakyti tris labai paprastus ir labai aiškius dalykėlius.

Pirmoji mano mintis yra ta, kad aš tikrai tikiu, kad Europos Sąjunga yra stipresnė po to, kai į ją įstojo Lietuva. Europos Sąjungos plėtra prisideda savo tikslu, dinamizmu prie Europos Sąjungos darbų. Aš noriu patikinti, kad aš pats ir Komisija tikrai labai giname išsiplėtusią Europą, ir mes manome, kad tai duoda mums daug naudos ne tik politinio tvirtumo prasme, bet ir suteikia ekonomikai dinamizmo. Tai neabejotinai didina mūsų įtaką pasaulyje.

Aš esu buvęs savo šalyje užsienio reikalų ministras, buvau ir ministras pirmininkas, bet svarbiausia, buvau užsienio reikalų ministras kelerius metus. Galiu jums pasakyti, kad mano patirtis yra tokia, kad šiandien Europos Sąjunga su 27 valstybėmis yra daug galingesnė, daug svarbesnė visame pasaulyje negu tada, kai mūsų buvo tik 12 valstybių narių Europos Sąjungoje.

Komisija nori pasiūlyti sprendimų Europos Sąjungos valstybėms narėms. Mūsų piliečiai spręs apie mūsų darbus pagal rezultatus, todėl mes turėtume būtinai sutelkti dėmesį į rezultatus.

Trečias, t.y. paskutinis dalykas – Europos Sąjunga. Tas pats žodis „Sąjunga“ reiškia solidarumą. Aš norėčiau, kad Lietuvos žmonės, kuriems jūs atstovaujate, žinotų, kad Lietuva dabar yra šeimos dalis, ir jūsų problemos yra mūsų problemos. Tai nereiškia, kad mes dėl visų dalykų galime sutarti, todėl kad 27 valstybių narių šeimoje, nors ir taikoma Europos Bendrijos teisė, mes turime gerbti Europos Bendrijos teisę, solidarumo terpėje turi būti sprendžiamos visos problemos. Aš manau, kad yra tik viena naujoji Europa, tai yra globali Europa su solidarumu. Tai Europa, kuri dirba su žmonėmis ir parlamentais.

Todėl, gerbiamasis pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau girdėti ir išklausyti jus. Dėkoju už dėmesį.

Kalba Romos sutarties 50-ųjų ir Lietuvos narystės NATO 3-iųjų metinių minėjime Lietuvos Respublikos Seime

Pagal Seimo ryšių su visuomene skyriaus stenogramą

© 2007 „XXI amžius“