„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. balandžio 11 d., Nr. 7 (144)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Raudonosios bangos pavojus

Petras KATINAS

Tuo metu, kai Vašingtonas bando ieškoti išeities iš vis blogėjančios situacijos Irake ir Afganistane, JAV „galiniame kieme“ – Pietų Amerikoje – bręsta gana pavojinga padėtis.

Per paskutiniuosius dvejus metus naujuoju pasaulio revoliucionieriumi pasiskelbęs Venesuelos prezidentas, faktiškai tapęs vienvaldžiu diktatoriumi, prisipirko iš Rusijos ginklų už daugiau nei keturis milijardus dolerių. Taigi Ugo Čaveso režimas ginklavimosi srityje tvirtai pirmauja visoje Lotynų Amerikoje. Nuo 2006 metų Venesuela jau sudarė kontraktus su Rusija dėl 24 naujausios konstrukcijos naikintuvų, 50 sraigtasparnių ir 100 tūkst. Kalašnikovo automatų pirkimo. Dar daugiau, jau skubiai statoma pirmoji rusiškų automatų gamykla Pietų Amerikoje. (Palyginimui, per tą patį laikotarpį neva iš „blogio ašies“ valstybių Iranas nusipirko ginklų tik už 1,7 mlrd. dolerių.) Venesuelos diktatorius U.Čavesas tokį masinį ginklų pirkimą iš Rusijos aiškina paprastai: esą JAV rengiasi užpulti Venesuelą. Beje, toks Venesuelos ginklavimasis kelia didelį jos kaimynų susirūpinimą. Pietų Amerikos šalys aiškiai baiminasi, kad Venesuelos režimas pažeis susiklosčiusį karinį-strateginį regiono balansą. Neatsitiktinai buvęs Brazilijos prezidentas Žozė Sarnėjus apkaltino U.Čavesą „kariniu populizmu“. Jo žodžiais tariant, naujojo „revoliucionieriaus“ žvanginimas ginklais neišgąsdins Jungtinių Valstijų, tačiau sukels labai pavojingus reiškinius Pietų Amerikos žemyne. Mat U.Čavesas jau dabar organizuoja ir apginkluoja kairiųjų radikalų „partizanų“ būrius, kurie faktiškai laisvai juda per nekontroliuojamas sienas – džiunglių ir kalnų takais.

Venesuelos diktatorius ligotą savo numylėtinį ir mokytoją Kubos diktatorių Fidelį Kastro pavertė gyvąja legenda ir jau pasiskelbė F.Kastro įpėdiniu ir svarbiausiu asmeniu kovoje su amerikiečių „imperializmu“.

JAV Baltieji rūmai, įklimpę Irake ir Afganistane bei visame Persijos įlankos regione, ilgokai nekreipė dėmesio, kas vyksta JAV pašonėje. Tuo tarpu visoje Pietų Amerikoje vykstantys politiniai procesai aiškiai rodo, kad netolimoje ateityje jie gali tapti labai pavojingi pačioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Juk kairiosios radikalios partijos atėjo į valdžią ne tik Venesueloje, bet ir Brazilijoje, Bolivijoje, Urugvajuje, Ekvadore, Čilėje, Argentinoje ir Nikaragvoje. Jau nekalbant apie Kubą. Kitose Lotynų Amerikos šalyse kairieji radikalai dar neatsidūrė valdžioje, bet jų jėgos pastebimai stiprėja. Taigi Venesuelos diktatoriaus U.Čaveso pasėta sėkla krenta į gana palankią dirvą. Ta „naujojo socializmo“ ir marksizmo epidemija pakliūva į JAV per gausius emigrantus iš Pietų Amerikos. Taip griaunami amerikiečių visuomenės pagrindai. Iš Lotynų Amerikos, ypač Meksikos, vykstanti masinė nelegalų imigracija pastebimai keičia visą JAV pilietinę sanklodą.

Specialistų skaičiavimais, jau iki 2020 metų išeiviai iš Pietų Amerikos JAV sudarys 60 milijonų gyventojų. Jau dabar 13 proc. visų šios šalies ginkluotųjų pajėgų kareivių sudaro vadinamieji „latinos“, t.y. išeiviai iš Pietų Amerikos ar jų vaikai. Tai gali labai rimtai atsiliepti JAV gynybiniam ir apskritai kariniam pajėgumui. Ypač jeigu Vašingtonas bus priverstas imtis karinių operacijų prieš radikaliųjų marksistų režimus Pietų Amerikoje. O tai gali būti netolimoje ateityje, nes Rusija labai sparčiai užkariauja Pietų Amerikos šalių ginklų rinką ir veržiasi į tų šalių ekonomiką. Be Rusijos, savo įtaką Pietų Amerikos žemyne stiprina Kinija, kuri labai suinteresuota Venesuelos nafta. Šiuo metu ji faktiškai kontroliuoja labai svarbų strateginį objektą – Panamos kanalą per jį valdančią Honkongo kompaniją. Be to, ir Rusija, ir Kinija visomis išgalėmis palaiko ir remia U.Čaveso režimą Venesueloje.

JAV susiduria su dar vienu iš Pietų Amerikos kylančiu rimtu pavojumi. Tai vis didėjantis narkotikų srautas, kuris yra bene pagrindinis kairiųjų Pietų Amerikos režimų finansavimo šaltinis. Dargi didesnis nei pajamos už naftą. Šiomis dienomis 23 valstijoje buvo surengta speciali operacija prieš narkotikus, plūstančius iš Pietų Amerikos. Operacijos metu per porą dienų buvo konfiskuota dvylika tonų marichuanos, keturios tonos kokaino, 420 kilogramų sintetinių narkotikų, daug šaunamųjų ginklų ir net 94 automobiliai, priklausę narkotikų mafijos baronui Emilio Kasaresui, kurio gauja tonomis gabena narkotikus į JAV iš Kolumbijos ir Venesuelos.

Taigi „raudonasis pulkininkas“ Venesuelos diktatorius U.Čavesas ir jo globėjai Maskvoje ir Pekine kelia Vašingtonui nė kiek ne mažesnį pavojų nei Iranas, Šiaurės Korėja ir kitos „blogio ašies“ valstybės.

Venesuelos prezidentas U.Čavesas įsitikinęs, jog reikia įkurti Pietų Amerikos karinę organizaciją. „Šis regioninis organas apgins mūsų nacionalinius interesus ir suverenitetą“, – praėjusią savaitę pareiškė Venesuelos lyderis, dalyvavęs oficialiame renginyje, skirtame Didžiosios Britanijos ir Argentinos karo Folklendo (Malvinų) salose 25-osioms metinėms. Kaip jau yra įprasta, U.Čavesas užsipuolė JAV, teigdamas, kad ši valstybė, pažeisdama Amerikos šalių sutartį dėl savitarpio pagalbos, tame kare parėmė Londoną, užuot gynusi Argentiną. „Vašingtonas sunėrė rankas ir paliko beginklę Pietų Amerikos šalį“, - teigė U.Čavesas. Anot jo, reikia stiprinti regioninę integraciją. „Tik būdami vieningi mes tapsime laisvi“, - pabrėžė U.Čavesas. Jis pareikalavo surengti Pietų Amerikos bendrosios rinkos šalių (Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus, Urugvajaus ir Venesuelos) karinius manevrus Karibų baseine prie Venesuelos krantų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija