Jei lietuviais esame gimę

Lietuviais esame mes gimę,

Lietuviais turime ir būt.

Tą garbę gavome užgimę,

Tą ir neturim leist pražūt.

Jurgio Zauerveino 1879 metais parašytas ir pirmą kartą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“ laikomas Mažosios Lietuvos himnu. Jo sutrumpintas variantas su kompozitoriaus Šimkaus 1908 metais parašyta melodija buvo siūlomas ir kaip Didžiosios Lietuvos himnas. Nors oficialiu Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, J.Zauerveino eilėraštis neprarado populiarumo. Kaip himnas labiau žinomas sutrumpintas, visai Lietuvai pritaikytas, jo variantas, kur dainuojami tik pirmasis, ketvirtasis ir paskutinysis posmai, etnonimas „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“, o pats himnas pavadintas „Lietuviais esame mes gimę“. Himnu virtusi tautiškumo nuostata įsitvirtino lietuvio savimonėje ir širdyje, tačiau...

Yra tokia „šventoji karvė“, demokratija vadinama, kuri leidžia daryti tik tai, ko nedraudžia įstatymas. O įstatymas gali uždrausti bet ką, ką nuspręs dauguma. Pasirodo, demokratija gali uždrausti... būti lietuviu. Mat demokratijos akiratyje nėra tautos, nėra tautybės, o vietoj jų yra valstybė ir pilietybė. Taip demokratija iš mūsų pasų jau ištrynė tautybę, gali ištrinti ir pilietybę, nors ir lietuviu esi gimęs. Sovietų okupuotoje Lietuvoje tautybė į pasus buvo rašoma ne kokiam tautiniam pamaloninimui, o kad būtum paženklintas „jaunesnio brolio“ ženklu (vyresnis buvo rusas), kad į tave būtų galima žiūrėti iš aukšto ar persekioti kaip nelojalios tautos atstovą. Nepriklausomoje Lietuvoje į pasus neberašoma tautybė, nes taip „demokratiškai“ nusprendė dauguma, kuriai galbūt gėda, kad būdami lietuviais pataikavo okupantui.

Turbūt niekas net neįtarė, kad, priimant Kovo 11-osios Lietuvos Konstituciją, joje „demokratiškai“ bus nupilietinti užsienyje gyvenantys lietuviai. Pradžioje, regis, į tai nebuvo kreipiamas ypatingas dėmesys. Tačiau mokantis skaityti ir raštą aiškinti Lietuvos Konstitucinis Teismas Konstitucijoje aptiko vartus, per kuriuos lietuvių, kaip Lietuvos piliečių, įsileisti nevalia. Kaip tarė, taip padarė, vartus uždarė.

Kai Lietuvoje ir ypač užsienyje visuomenė pasipiktino tokiu akibrokštu, valstybės vadovai, seimūnai, teisininkai, politologai bei „rašto aiškintojai“ nebežino ką daryti: keisti Konstituciją, skelbiant referendumą, taisyti Konstitucinio Teismo klaidą ar Pilietybės įstatymą? Penkis dešimtmečius sovietų, po nepriklausomybės atgavimo 17 metų, prisidengus depolitizavimu, nupilietinama Lietuvos visuomenė vargu ar pajėgi ką nuspręsti referendumu. „Rašto aiškintojai“, saugodami munduro garbę, klaidos pripažinti vengia. Lieka padaryti pataisą Pilietybės įstatyme. O tai gali ir privalo padaryti Seimas. Gali ir privalo, jei ten lojalių Lietuvai lietuvių ir kitataučių dauguma.

Demokratijos mechanizmą galima ne tik valdyti, bet, jei jis išklibęs, privalu taisyti. Kelios, ne iš gero gyvenimo, lietuvių emigracijos bangos valstybę nuskurdino. Demokratinės valstybės pamatą ir pačią valstybę sudaro ne jos valdžia, o pilietinė visuomenė, todėl piliečių praradimas prilygsta valstybės nukraujavimui. Tokio pavojaus akivaizdoje valstybinių institucijų priedermė, atsisakius ambicijų bei vilkinimo, nedelsiant taisyti tai, kas kenkia tautos ir jos valstybės būčiai. Jei lietuviais esame gimę, lietuviais turime ir būt.

Algimantas ZOLUBAS

Redakcijos prierašas. Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija praėjusią savaitę apsvarstė nemažai užsienio tautiečiams rūpimų klausimų: valstybės politiką dėl emigracijos procesų, išeivijai skirto palydovinio kanalo perspektyvas, vaikų įvaikinimo, švietimo Rytų Lietuvoje problemas, išeivijos vaidmenį minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tačiau esminis darbotvarkės punktas - Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas, t.y. galimybė leisti lietuvių kilmės užsieniečiams gauti antrąją - Lietuvos pilietybę. Buvo konstatuota, kad Vyriausybė nepateikė aiškaus atsakymo į komisijos anksčiau iškeltus klausimus dėl valstybės politikos emigracijos procesų atžvilgiu. Komisija paprašė premjerą Gediminą Kirkilą pateikti išsamų atsakymą, kokių priemonių, atsižvelgdama į komisijos sprendimus, imasi Vyriausybė. Klausimo sprendimą komplikavo pernai lapkritį priimtas Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, esą Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę. Toks išaiškinimas ne tik įžeidė didžiąją dalį priverstinai tremtyje (išeivijoje) atsidūrusių lietuvių, bet ir atėmė iš jų galimybę tapti Lietuvos piliečiais.

Jau daugiau nei mėnuo, kai užsienyje gyvenantys lietuviai aktyviai renka parašus po peticija leisti išsaugoti dvigubą pilietybę: dešimtyje valstybių surinktus beveik 3 tūkst. tokių parašų Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė įteikė Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.

© 2007 „XXI amžius“