Šiaurės Europos dujotiekis pažadins miegantį slibiną – cheminį ginklą

Balandžio 16-ąją vyko Seimo nario, Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Audroniaus Ažubalio spaudos konferencija dėl grėsmės Baltijos jūrai, tiesiant Šiaurės Europos dujotiekį (ŠED’o) Baltijos jūros dugnu. Spaudos konferencijoje dalyvavo Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) akcijos „Apgink Baltijos jūrą, kol ne vėlu“ koordinatorė, JKL narė Radvilė Morkūnaitė ir l.e. JKL pirmininko pareigas Valius Šopa.

Pradėdamas konferenciją Seimo narys A.Ažubalis pasidžiaugė, kad pilietiškumo daigai Lietuvoje nemirę ir aktyvus Lietuvos jaunimas inicijuoja įvairias akcijas, kuriomis siekia konsoliduoti visuomenės dėmesį į svarbius klausimus, ar tai būtų piketas prieš susikompromitavusių politikų bandymus siekti Vilniaus mero posto, ar Rusijos-Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ projektas, gresiantis ekologine katastrofa Baltijos jūrai.

Seimo Užsienio reikalų komitetas ir Europos reikalų komitetas kreipiasi į Vyriausybę, kad ji inicijuotų tarptautinę nepriklausomą šio projekto ekspertizę. „Kol kas jokių judesių nesimato ir nesigirdi. Mano žiniomis, Lenkija tam pasirengusi“, – sakė Seimo narys.

„Dujotiekio statyba pažadins miegantį slibiną, – sakė V.Šopa. – O slibinas yra cheminės atliekos Baltijos dugne. Cheminis ginklas – ipritas, tabūnas, fosgenas – skirtas žaloti žmonių sveikatą ir naikinti gyvybę; šios ir kitos ant dugno nusėdusios medžiagos – švinas, fosforas, gyvsidabris, kadmis – pradėjus dujotiekio statybos darbus, bus išjudintos. Žala Baltijos jūrai bus didelė. Mes norime kreiptis į visas jaunimo organizacijas, kad jos būtų aktyvios ir išreikštų savo poziciją šiuo klausimu. Reikia suprasti, kad aplink Baltijos jūrą gyvena 85 mln. žmonių“, – sakė jaunimo vadovas.

Plačiau apie projektą „Apgink Baltijos jūrą, kol ne vėlu“ papasakojo R.Morkūnaitė. Startavo internetinės peticijos variantas www.balticsea.lt, kur kiekvienas pilietis gali pasirašyti, jog jis nesutinka, kad šis dujotiekis būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu. Toliau yra rengiamas kreipimasis į nevyriausybines ir jaunimo organizacijas. Bus pasirašomas bendras kreipimasis į ES institucijas. Projekto iniciatoriai jau yra užmezgę ryšius ir su kitų šalių jaunimo organizacijomis. „Tai nebus vien mūsų šauksmas tyruose, mes sujungsime valstybių, supančių Baltijos jūrą, jaunimą bendram darbui. Jau esame gavę žinių, kad kitų šalių atstovai pritaria mūsų iniciatyvai ir mano, kad tai yra labai opi problema, verta susirūpinimo, – sakė R.Morkūnaitė. – Mūsų tikslas – gegužės pabaigoje vyksiantis Baltijos regiono vadovų ir ekologijos specialistų susitikimas. Manome, kad tikslinga pareikšti savo nuomonę ir ten“.

JKL paskelbtame kreipimesi į visus geros valios žmones teigiama, jog nuo Baltijos jūros ekologinės būklės priklauso mūsų kasdienio gyvenimo kokybė ir mūsų valstybių ekonominė gerovė. Šiaurės srovės dujotiekis, kurį ketina įgyvendinti Rusijos ir Vokietijos kompanijos milžinės, bus statomas sprogdinant ir kasant Baltijos jūros dugną ir drieksis 1200 km išilgai visos Baltijos jūros nuo Šiaurės iki Pietų. Šio projekto pasekmės aplinkai kelia didelį susirūpinimą. Jos tarša yra išskirtinai didelė. Jos dugne yra visiškos mirties zonų – kur taršos koncentracija tokia didelė, kad ten neišgyvena joks gyvas organizmas. Tai pripažįsta ekspertai, jau daugelį metų tyrinėjantys Baltijos dugną ir suteikę šiai jūrai ypatingai jautrios taršai jūros statusą. Jie pažymi, kad šimtai tūkstančių tonų cheminio ginklo yra išbarstyta visame Baltijos jūros dugne. Netgi Vokietijos ir Rusijos ekspertai yra pripažinę, kad cheminio ginklo neįmanoma iškelti, jo „nepažadinus“. Baltijos jūra dėl neatsakingos žmogaus veiklos yra tapusi didžiuliu cheminio ginklo kapinynu. Sunku išmatuoti galimus šios veiklos žalos mastus Baltijos jūros ekologijai, jūros ir pakrantės gyvūnijai ir augalijai bei žmonėms, kuriuos ši įvairialypė tarša neišvengiamai pasieks jau vien per mitybos grandinę.

Jaunieji konservatoriai kreipiasi į visus geros valios žmones nelikti abejingais ir išsakyti susirūpinimą Baltijos jūros ekosistema. „Norime būti tikri, kad vietoj gintaro jūros pakrantėje netektų rinkti iprito ir fosforo gabaliukų, nematyti mirštančios gyvūnijos ir vasarą galėtume įbristi į Baltijos jūrą be baimės pakenkti savo ir savo vaikų sveikatai“, – teigiama pareiškime.

Pasirašiusiųjų sąrašai bus pateikti Europos Sąjungos institucijoms – Europos Parlamentui, Europos Komisijai ir Europos Sąjungai pirmininkaujančiai valstybei kartu su nevyriausybinių organizacijų Kreipimusi ir prašymu organizuoti nepriklausomą dujotiekio statybos poveikio aplinkai tyrimą.

© 2007 „XXI amžius“