Čečėnų kultūros, kalbos ir tautos tradicijų sunaikinimas

Dvylika karo metų veiksmų Čečėnijos Respublikos teritorijoje tapo lemtingi čečėnų kultūrai, kalbai, švietimui ir tradicijoms.

Dėl Čečėnijos miestų ir gyvenviečių bombardavimų ir artilerijos apšaudymų buvo visiškai sunaikinta visa švietimo sistemos ir kultūros materialinė-techninė bazė: sugriauti mokymosi pastatai ir laboratorijos, teatrų ir filharmonijų pastatai, su knygų fondu sunaikintos bibliotekos, muziejai, kultūros namai, kultūros ir poilsio parkai, vaikų darželiai ir parkai.

Bombardavimai ir gaisrai sunaikino Čečėnijos nacionalinį archyvą, foto, garso, vaizdo medžiagą, susietą su čečėnų meno istorija: teatro, muzikos, šokių ir dainavimo meną, asmeninius archyvus ir mokslininkų, rašytojų rankraščius, dailininkų paveikslus. Sunaikinta didesnė dalis spaustuvių, nustojo eiti dauguma laikraščių ir žurnalų, keletas televizijos kanalų ir radijo stočių.

Visiškai sunaikintas vienas iš gražiausių Kaukazo miestų – Groznas su jo parkais, sodais, atmintinomis ir istorinėmis vietomis, mieste sugriauti visi pastatai, kurie turėjo istorinę ir kultūrinę vertę.

Kalnų Čečėnijoje buvo subombarduotos ir tebebombarduojamos, apšaudomos ir griaunami unikalūs viduramžių (XI-XVIII amžių ) architektūriniai paminklai, pilių kompleksai, koviniai ir gyvenamieji bokštai, taip pat kultiniai pastatai – rūsiai, nekropoliai, kurių statyba siekia IV amžių prieš Kristų. Tie statiniai reikšmingi ir pasaulinei kultūrai.

Nepataisoma žala padaryta gyvajai Čečėnijos gamtai. Tačiau pati didžiausia žala padaryta dvasinei kultūrai ir dorovei. Dar kartą buvo nutraukta čečėnų bendruomenės evoliucinė raida, dvasinių ir kultūrinių kartų ryšių perėmimai, o tai skaudžiai atsiliepia tautos dvasiniam lygmeniui.

Čečėnijoje visiškai sunaikinti: Valstybinis universitetas, Valstybinis pedagoginis institutas, Valstybinis naftos institutas, Sociologijos ir filologijos mokslinis tyrimo institutas, Valstybinis kraštotyros muziejus, Valstybinis vaizduojamojo meno muziejus, Čečėnijos Respublikos nacionalinė biblioteka, Valstybinio universiteto biblioteka, Respublikinė vaikų biblioteka, Centrinė mokslo ir technikos biblioteka, Istorijos, kalbos ir literatūros institutų mokslinės-tyrimo bibliotekos, Čečėnijos Ch.Nuradilovo valstybinis teatras, M.J.Lermontovo rusų dramos teatras, Lėlių teatras.

Visiškai sunaikintas Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nacionalinis archyvas. Archyviniai fondai – dokumentinė čečėnų tautos atmintis, nacionalinis turtas, kuriame atsispindi politinis, ekonominis, socialinis ir kultūrinis Čečėnijos gyvenimas.

2001 metais Niujorke buvo išleistas anglų-čečėnų kalbų žodynas, kurį parengė grupė JAV ir Čečėnijos specialistų. Šio žodyno prezentacijoje Niujorko universiteto profesorius Jolantas Nikolas pasakė, kad čečėnų kalba – viena iš seniausių pasaulio kalbų ir ją būtina išsaugoti palikuonims. Čečėnų kalba savo gramatine struktūra, fonologine sandara priklauso seniausioms ir įdomiausioms kalboms. Kalba ir kultūra neatskiriamos sąvokos. Kiekviena kalba gyvuoja tik savo tautinės aplinkos sąlygomis. Ji yra svarbiausia priemonė formuojant pasaulėžiūrą ir dvasinį asmenybės vystymąsi. 1992 metais čečėnų kalba buvo paskelbta valstybine nepriklausomos Čečėnijos Respublikos kalba. Parlamentas įvedė lotyniškus rašmenis ir buvo pradėtas kruopštus darbas prie čečėnų kalbos įgyvendinimo visose šalies veiklos sferose. Rusijos agresija sugriovė visus planus. Dabartinė prorusiška konstitucija teigia, kad čečėnų kalba kartu su rusų kalba yra valstybinės kalbos. Tačiau realiai čečėnų kalba naikinama greitais tempais. Visose mokymo įstaigose mokymas vyksta tik rusų kalba. Raštvedyboje, teismo procesuose, televizijoje, visuomeniniame gyvenime, t.y. visur, vyrauja rusų kalba. Iš dvylikos respublikinių laikraščių čečėnų kalba leidžiamas tik vienas. Dramatišką čečėnų kalbos padėtį pastebėjo netgi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja. 2004 metų spalio sesijoje svarstant Čečėnijos problemą vienoje rezoliucijoje buvo nurodyta, kad ,,būtina padidinti čečėnų kalbos vartojimą Čečėnijos Respublikos visuomeniniame gyvenime”. Tačiau net tokia autoritetinga organizacija kaip Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja neturi jokios įtakos, kuomet kalbama apie Čečėniją!

Turkijos istorikas ir lingvistas Tarikas Džemalas Kutlu, turintis čečėniškas šaknis, viename savo interviu sakė: ,,Visas didžiausias blogis rusų buvo atneštas ne tik į Čečėniją, bet ir į visą Kaukazą. Būtent rusų pseudokultūra nustūmė seniausią kaukazietišką civilizaciją. Rusų antplūdis į Kaukazą palyginamas gal tik su barbarų į Romą, kuomet griauta ir deginta tai, ką žmonija kūrė tūkstantmečiais...Tai, kas buvo Senovės Romoje, tik vaikiški išdykavimai, palyginti su milžiniškais katastrofiniais blogio veiksmais Čečėnijos Respublikoje. Ir liūdniausia, kad visas šis siaubas vyksta pasaulio bendruomenės akyse...”

Aminat Saijeva,
Čečėnijos Respublikos Ičkerijos atstovė Lietuvoje

© 2007 „XXI amžius“