„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. gegužės 9 d., Nr. 9 (146)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Turkijos generolų nerimas

Turkijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad šalies parlamente įvykęs pirmojo rato balsavimas renkant prezidentą yra negaliojantis. Jis nustatė, kad balsavime nedalyvavo reikiamas skaičius parlamentarų. Kaip žinoma, dabar Turkijos valdančioji Teisingumo ir plėtros partija kandidatu į prezidentus iškėlė vienintelį kandidatą – dabartinį užsienio reikalų ministrą Abdulahą Gulą. Pastarasis žinomas kaip uolus islamistas, todėl ne vien opozicinių partijų, bet ir daugelis Turkijos piliečių mano, kad, A.Gului tapus prezidentu, šalyje gali būti įvestas radikalus islamistinis režimas, padarysiantis galą pasaulietinei Turkijos orientacijai, taip pat šariatas ir kiti islamiškų valstybių įstatymai, net nebekvepią demokratija, atskirsiantys Turkiją nuo civilizuotos Europos ir paversiantys šalį panašia į Iraną, kuriame vadinamieji musulmonų mulos komanduoja visiems.

Neseniai daugiau kaip milijonas turkų išėjo į Stambulo gatves ir, nešdami šiuolaikinės Turkijos valstybės įkūrėjo Mustafos Kemalio Atatiurko portretus ir valstybines vėliavas, reikalavo islamistinės R.E.Erdogano vyriausybės atsistatydinimo. Prieš tai dar didesnė panaši protesto demonstracija įvyko sostinėje Ankaroje, kurioje dalyvavo pusantro milijono žmonių. Tokių masinių demonstracijų Turkija jau senokai nematė. Tačiau svarbiausia yra labai įtakingos jėgos – Turkijos armijos generaliteto – pozicija. O aukščiausieji ginkluotųjų pajėgų vadai jau nedviprasmiškai pareiškė, kad yra pasirengę imtis veiksmų, jeigu pasaulietinei Turkijos santvarkai iškils pavojus. Kas ne kas, o Turkijos armija turi patyrimą rengti valstybės perversmus. Nuo 1960 metų armija jau įvykdė tris perversmus, o 1997 metais privertė atsistatydinti islamišką politiką ėmusį vykdyti ministrą pirmininką. Aukšti ginkluotųjų pajėgų vadai neslepia, kad Teisingumo ir plėtros partijos kandidatas į prezidentus A.Gulas būtent ir yra islamizmo šalininkas, todėl visiškai nenusiteikę jo palaikyti. Tuo labiau kad pagal Turkijos konstituciją prezidentas yra ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Generolams galvoje netelpa, kad jiems vadovautų islamistas, o ne pasaulietis. Nuskambėjus Turkijos ginkluotųjų pajėgų vadovų įspėjimams, kad armija nesitaikstys su islamo grėsme ir imsis priemonių pasaulietinei šalies santvarkai apginti, bemat reagavo aukšti Europos Sąjungos pareigūnai. ES Plėtros komisaras Olis Rehnas pareiškė, kad pagarba demokratinėms vertybėms yra viena iš pagrindinių Turkijos narystei ES keliamų sąlygų. O.Rehnas taip pat pabrėžė, kad kariuomenė privalo gerbti demokratinio žaidimo taisykles. Tai yra leido suprasti, kad ką išrinkti šalies prezidentu – Turkijos parlamento reikalas. Plėtros komisaras taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga labai vertina Turkijos pasaulietinę demokratiją ir laiko tai Turkijos „europėjimo“ pagrindu.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija