„Gazprom“ jau ne tik Europoje, bet ir Pietų Amerikoje

Karibų regione atsiradęs marksistinio socializmo reanimatorius Venesuelos prezidentas Ugo Čavesas ne tik deklaruoja savąjį „socializmą“, bet ir imasi realių veiksmų. Pirmiausia, pasimokęs, o gal pamokytas savo bičiulių ir rėmėjų Maskvoje, stengiasi užmesti energetinę kilpą ne tik ant Pietų Amerikos, bet ir pačių Jungtinių Amerikos Valstijų. Dėl to Kremlius tiesiog ploja katutėmis ir liaupsina „revoliucionierių“ ne mažiau kaip kažkada SSKP gensekas N.Chruščiovas kėlė į padanges Kubos diktatorių Fidelį Kastro. Ko gero, V.Putinas gali net įteikti U.Čavesui Rusijos didvyrio žvaigždę, kaip vienam iš svarbiausių Amerikos „imperializmo“ būsimų pakasynų pranašui, o svarbiausia – vykdytojui. Tuo labiau kad F.Kastro režimą reikėjo išlaikyti, o štai U.Čavesas, turintis pakankamai naftos ir dolerių, ne tik dosniai sumoka už ginklus, bet ir apginkluoja įvairias marksistinių „partizanų“ grupuotes Pietų Amerikos valstybėse, kurios daugiausia susijusios su Kolumbijos ir kitų šalių narkotikų bosais. Visiems žinoma, kad kvaišalai iš ten daugiausia plaukia į JAV.

Taigi Venesuelos naujasis Markso-Engelso-Lenino-Kastro sekėjas sumanė Rusijos pavyzdžiu tvarkytis naftos ir dujų ūkyje, kad energetiniai resursai nepatektų į Jungtines Amerikos Valstijas. Kas turima galvoje? Pirmiausia didžiulio dujotiekio Venesuela-Brazilija-Argentina statyba. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai lyg ir techninis klausimas, bet iš tiesų – politinis. Kremliui artimi Maskvos politologai dėl to džiaugiasi, nes tai labai svarbus Rusijai veiksnys. Pirmiausia todėl, kad dujos nepateks į Ameriką ir tokiu būdu užtvirtinamas lyg ir regioninis dujų rizikos charakteris. Lygiai toks pat, kuris iki šiol leidžia Rusijai stiprinti savo dujų monopoliją. Šią idėją ypač palaiko kairiųjų režimų valdomos Bolivija ir Argentina.

Venesuelos energetikos ministras Rafaelis Ramiresas, tas pats, kuris neseniai ragino ir arabų šalis sukurti „dujinį OPEC“, panašų į naftos eksportuotojų organizaciją, paragino tokiu būdu kontroliuoti energijos tiekėjų rinką, neprileidžiant prie jos Amerikos „imperialistų“. R.Ramiresas laikomas pagrindiniu naftos ir dujų rinkos pertvarkymo ideologu. Bet svarbiausia, kad jis pažymėjo, jog, Venesuelai perėmus valstybės žinion naftos ir dujų telkinius bei perdirbimo įmones, tą jo idėją labai palaiko Rusija ir Kremliaus valdomos kompanijos, kurios bet kuriuo metu pasirengusios suteikti savo pagalbą. R.Ramiresas pirmiausia paminėjo Rusijos „Gazprom“ ir „Lukoil“.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“