2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

NATO Parlamentinės Asamblėjos struktūroje jaučiamės naudingi

Rasa Juknevičienė (antroji iš dešinės) su Pakistano senato pirmininku (ketvirtas iš dešinės) NATO Parlamentinės Asamblėjos vizito Pakistane metu

Lietuvos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rasa Juknevičienė yra išrinkta vieno svarbiausių – Politikos komiteto pranešėja (reporter). Kalbamės su Rasa Juknevičiene apie jos einamas pareigas.

NATO Parlamentinė Asamblėja yra viena rimčiausių parlamentinių struktūrų pasaulyje. Joje vykstančios diskusijos yra įdomios ir svarbios todėl, kad diskutuoja pagrindiniai politiniai pasaulio žaidėjai – JAV, Europos valstybės, Rusija. Pastaruoju metu geografija plečiasi, dalyvauja net ir Afganistano, Pakistano valstybių parlamentarai, tokių valstybių, kurios, atrodė, labai toli nuo NATO.

Vengrų bičiuliai turiningai baigs veiklos metus

Atsisveikinimo vakarienėje su buvusiu Vengrijos ambasadoriumi Šandoru Juhasu (kairėje). Dešinėje – dr. Vytautas Grinius ir prof. Ona Voverienė

Prieš metus Lietuvoje buvo plačiai paminėtos 1956 metų Vengrijos sukilimo 50-osios metinės. Apie tai nemažai rašyta ir „XXI amžiuje“. Ar tuo viskas baigėsi, ar herojišką vengrų tautą jau pamiršome?

Į šiuos ir kitus klausimus maloniai sutiko atsakyti Lietuvos ir Vengrijos bičiulių kultūros draugijos pirmininkas, Vengrijos ambasadoriaus Lietuvoje garbės patarėjas dr. Vytautas Grinius.

Ne, nepamiršome. Lietuvių ir vengrų draugystė tebesitęsia. Gegužės mėnesį iškilmingai atsisveikinome su pirmuoju Vengrijos ambasadoriumi Lietuvoje. Kartu su vengrų bendruomene Lietuvoje, mes su prof. Ona Voveriene, atstovavę Vengrų bičiulių kultūros draugijai, dalyvavome atsisveikinimo vakarienėje, poną Sandorą Juhašą perjuosėme lietuviška juosta – joje buvo įrašytas jo vardas, pavardė, kadencijos metai ir žodis „Lietuva“. Diplomatinis darbas mūsų šalyje yra jo turtingos biografijos dalis.

Užšaldyta partnerystė

Petras KATINAS

Lenkiška lopšinė Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Senosios Europos Sąjungos šalys, ypač Vokietija, neslepia savo pasitenkinimo dėl Lenkijos seimo rinkimų rezultatų, kuriuos vadina brolių L. ir J.Kačynskių „Teisės ir teisingumo“ partijos pralaimėjimu. Broliai Kačynskiai, dėl Lenkijos ir kitų naujųjų ES narių interesų gynimo vertinami kaip užkietėję euroskeptikai, netgi skelbiami vos ne diktatoriais, aršiais nacionalistais, buvo nuolatinis galvos skausmas Briuseliui.

Žinoma, Lietuvos santykiai su didžiausia naująja Europos Sąjungos nare, paskelbta strategine partnere – labai svarbūs. Tačiau reikia pripažinti, kad Varšuvoje netrūksta tokių politikų, kurie į Lietuvą žiūri kaip į „jaunesniąją sesę“ ir skatina taip elgtis aukščiausius Lenkijos valdžios pareigūnus. Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir komunistinio režimo žlugimo Lenkijoje 1994 m. balandžio 26 dieną Vilniuje abi tautos pasirašė geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį.

Posėdžiavo Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisija

Lietuvos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos posėdžiuose apsilankė lietuvių delegacija iš Karelijos (ji mena tūkstančių lietuvių kančias ir mirtį pragariškose „Belomor“ kanalo statybose). Nuotraukoje delegacijos nariai su PLB pirmininke Regina Narušiene ir PLB atstovu Lietuvoje Gabrieliumi Žemkalniu

Spalio 15 dieną Vilniuje, LR Seime, posėdžiauti pradėjo visą savaitę dirbusi Lietuvos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisija, kurios pirmininkės yra Seimo narė Laima Mogenienė ir JAV Lietuvių bendruomenės atstovė Dalia Puškorienė iš Klivlendo. Išeiviams atstovauja penki didžiausios lietuvių bendruomenės – JAV – atstovai, vienas – Kanados, du – iš Europos, vienas – iš Rytų, vienas atstovauja etninėms žemėms.

Atnaujintos komisijos (anksčiau veikė Seimo ir JAV Lietuvių Bendruomenės komisija) posėdžių programoje: lietuviškų televizijos laidų transliavimas į Šiaurės Ameriką (Europos lietuviai jau mato); Lietuvos žiniasklaidos vaidmuo formuojant valstybės įvaizdį; emigracija ir imigracija; Lietuvos diplomatinių atstovybių ryšiai su lietuvių bendruomenėmis ir kt.

Jeigu ne jeigu…

Vilius Bražėnas

„Amerikos lietuvyje“, o vėliau ir interneto dienraštyje Bernardinai.lt buvo paskelbtas žymaus JAV lietuvių veikėjo, patrioto Broniaus Nainio straipsnis „Ar tautinė valstybė yra fašizmas?“

Rašinys palietė seniai Kremliaus ir JAV „liberalų“ (įmantriai kalbančių socialistų) I Niurnbergo teisme nukaltą propagandos melo durklą: sutapatintą su tautiškumu nacizmą. Tai padaryta po žodžiu „nacizmas“ paslepiant tikrovę, jog naciai tokie pat kairieji (o ne dešinieji!), kaip ir komunistai, nes abu socialistai. „Naciai“ buvo „Nacionalsocialistinė darbo partija“. Tuo būdu ir italų „fašizmas“ buvo kitokios formos (negu komunizmas ir nacizmas) socializmas: fašizmo kūrėju tapo Benitas Musolinis, pakilęs iš socialistinio laikraščio redaktoriaus kėdės.

Gruzija rengiasi į NATO

Iš visų pusių Maskvos puolama Gruzija žengė dar vieną labai svarbų žingsnį jos kelyje į Šiaurės Atlanto aljansą. NATO Parlamentinės Asamblėjos Saugumo ir gynybos komitetas pritarė Estijos delegacijos parengtai rezoliucijai, kurioje Tbilisiui bus perduotas veiksmų planas dėl prisijungimo prie Aljanso.

Prancūzų praregėjimas

Prancūzijos vyriausybė, aktyviai palaikoma prezidento N.Sarkozy, toliau imasi priemonių apriboti nelegalią imigraciją, kuri iš tiesų įgavo grėsmingą pobūdį. Dar rugsėjo mėnesį Nacionalinis susirinkimas pritarė įstatymui, kuriuo gerokai sugriežtinamos imigrantų įvažiavimo į Prancūziją taisyklės. Ypač tiems, kurių giminės jau gyvena Prancūzijoje, bet gimė svečiose šalyse. Pagal šį įstatymą, visi, siekiantys atvykti gyventi į Prancūziją, remiantis šeimų susivienijimo taisyklėmis, dabar dar būdami savo šalyse privalės išlaikyti prancūzų kalbos mokėjimo testus bei įrodyti, kad gali susikalbėti prancūziškai. Kviečiančioji pusė turės pateikti pažymas, kad jų pajamos yra ne mažesnės kaip 1279 eurai per mėnesį.

Europos keliai ir šunkeliai

Daugelis iš buvusių Rytų ir Vidurio Europos pokomunistinių šalių politikų ir apžvalgininkų tikėjosi, kad nuėjus nuo scenos uoliausiems Rusijos prezidento V.Putino pataikūnams (kai kurių vadintiems padlaižiais) – Gerhardui Šrioderiui ir Žakui Širakui, naujieji vadovai – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Nikolia Sarkozy – taip aklai nevykdys Maskvos užmačių. Deja, atrodo, bent jau kol kas viltys nelabai pasiteisino. V.Putinui nuvykus į Visbadeną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pastaroji negailėjo komplimentų Kremliaus valdovui.