Kiekvienas antklodę traukia į save

Petras KATINAS

Spalio 5-6 dienomis Dušanbėje įvykęs NVS šalių aukščiausiojo lygio susitikimas dar kartą parodė, kad tarp buvusių SSRS „respublikų“ nesutarimų yra kur kas daugiau nei sąlyčio taškų. Pakankamai aišku, kad NVS šalys pasiskirstė pagal interesų grupes. Pirmiausia, septynios NVS narės priėmė NVS reformavimo konvenciją, o Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanas ir Turkmėnija atsisakė ją paremti.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka netgi neatvyko į šį aukščiausiojo lygio susitikimą, savo neatvykimą paaiškindamas sudėtinga vidaus politine situacija. Tačiau būtent tomis dienomis V.Juščenka demonstratyviai surengė oficialų vizitą į Paryžių, kur vedė derybas su Prancūzijos prezidentu N.Sarkozy ir ten viešėjusiu buvusiu JAV prezidentu B.Klintonu. Kad V.Juščenka ignoruos Dušanbės susitikimą, buvo galima prognozuoti iš anksto. Kijevas seniai laikosi politikos, kad santykius su kaimynais – NVS nariais reikia grįsti dvišaliais susitarimais, o ne kažkokiais bendrais, privalomais visoms NVS narėms sprendimais, kurie, beje, dažniausiai lieka popieriuje. Kad ir kaip ten būtų, bet Ukrainos vadovo nedalyvavimas vėl patvirtino prognozes, kad NVS – didžiausio posovietinio aljanso – subyrėjimas yra tiktai laiko klausimas.

Kiek netikėtas buvo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio atvykimas į Dušanbė, ypač po to, kai Gruzijos vadovas JT Generalinėje Asamblėjoje pareikalavo išvesti Rusijos „taikdarius“ iš Abchazijos ir Pietų Osetijos. M.Saakašvilis akcentavo, kad šiuo metu Gruzijos santykiuose su NVS negalioja jokia pozityvi pozicija. „Mūsų santykiai yra geri praktiškai su visomis NVS šalimis, bet yra daug neišspręstų klausimų su Rusijos Federacija. Iš tikrųjų Rusija Gruzijos atžvilgiu taiko šimtaprocentinį ekonominį, prekybinį, transporto, netgi vizų embargą“, – pabrėžė Gruzijos prezidentas. Vien dėl to Rusijos prezidentas susitiko su M.Saakašviliu „akis į akį“. Sprendžiant iš laikraščio „Moskovskije novosti“ publikacijų, susitikime nebuvo nutarta kas nors konkretaus. Matyt, todėl tuoj po oficialaus NVS vadovų susitikimo M.Saakašvilis skubiai išskrido namo. Negana to, Turkmėnijos prezidentas G.Berdymuchamedovas, prieš NVS viršūnių susitikimą grįžęs iš Niujorko, atsisakė pasirašyti NVS reformų konvenciją ir aiškiai išvengė susitikimo su V.Putinu. Mat Kremliaus šeimininkas akivaizdžiai norėjo paspausti Turkmėnijos vadovą dėl jo pozicijos tiesiant Kaspijos dujotiekį. Nepaisant to, Rusijos prezidentas V.Putinas Dušanbės susitikimo rezultatus pavadino „beveik revoliuciniais“. Tačiau net ir labai palankūs Kremliui politikos specialistai ir komentatoriai abejoja, ar NVS reformų konvencija, kurią daugiau nei metus kūrė Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, gali sutelkti visas NVS šalis ir padaryti Sandraugą ne tik NVS prezidentų klubu, bet ir efektyviu tarpvalstybiniu junginiu. Taip pat labai miglotos jau seniai garsiai skelbiamos perspektyvos dėl NVS valstybių Muitų sąjungos. Kaip komentavo nenorėjęs skelbti savo pavardės aukštas V.Putino administracijos pareigūnas, netgi tarp vadinamosios trijų sąjungos – Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos – lyderių iškilo labai rimtų nesutarimų muitų klausimu.

Kaip pranešama Dušanbės rūmuose „Somoni“, kuriuose vyko NVS viršūnių susitikimas, Rusijos prezidentas V.Putinas ir Baltarusijos „batka“ A.Lukašenka vos nekibo į atlapus vienas kitam. Pirmiausia dėl energetinių problemų traktavimo ir sprendimo. Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka griežtai pareikalavo iš V.Putino, kad Rusija parduotų dujas Baltarusijai už tą pačią kainą, kaip pačios Rusijos vartotojams. V.Putinas tą pasiūlymą kategoriškai atmetė. Praėjus vos dviem dienoms po V.Putino ir A.Lukašenkos aštraus pokalbio, Minsko valdžia paskelbė oficialią savo poziciją dėl vadinamosios Muitų sąjungos. Jame sakoma: „Nesuderinus pozicijų dėl energetinių resursų kainų, Muitų sąjungos klausimo sprendimas sunkiai įmanomas“. Įtakingas Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos patarėjas Valentinas Rybakovas atvirai prakalbo, kad Maskva, kurdama Muitų sąjungą, siekia naudos tiktai sau, bet ne tos sąjungos partneriams. Tuo tarpu Baltarusijos analitinio centro „Strategija“ pagrindinis ekspertas Valerijus Karbalievičius prognozuoja, kad Baltarusija stabdys Muitų sąjungos įkūrimą „švelniai“, sugalvodama vis naujus reikalavimus. Kartu Minskas ir toliau intensyviai spaus Maskvą dėl energetinių resursų kainų. Pasak V.Karbalievičiaus, A.Lukašenka puikiai supranta, kad Maskvai trijų partnerių (Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano) Muitų sąjunga kur kas labiau reikalinga nei Minskui, kuris pernelyg nesistengė, kad būtų realizuota net dvišalė Rusijos ir Baltarusijos muitų sąjunga. Ką jau kalbėti apie bendros valiutos (rusiško rublio) įvedimą. Dabar apie tai jau apskritai nekalbama – nei Maskvoje, nei Minske.

© 2007 „XXI amžius“