Lietuvos Sąjūdis aktyvina veiklą

Dr. Aldona Kačerauskienė

Kaip nurodyta šių metų viduryje išleistuose „Lietuvos Sąjūdžio įstatuose“, šios organizacijos tikslai ir veiklos sritys yra „ugdyti pilietinę atsakomybę ir nesitaikstyti su nusikalstamumu bei įstatymų pažeidimais, skatinti Sąjūdžio narius aktyviai dalyvauti bendruomenių veikloje“. Vykdant šiuos tikslus, gruodžio 1 dieną Vilniuje Lietuvos Sąjūdžio taryba susitiko su 18 skyrių atstovais iš miestų ir rajonų. Renginys prasidėjo mons. A. Svarinsko invokacija.

Kaip įžanginėje kalboje pastebėjo Seimo narys Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, šalyje tvyro nerimo šešėlis. Girdime Putino agresyvius pasisakymus Baltijos šalių atžvilgiu, Rusijoje vis mažiau demokratijos, nesudarytos sąlygos demokratiniams rinkimams, kitų šalių įtaka Rusijos demokratijai silpsta. Estai parengė rezoliuciją dėl Rusijos elektroninės agresijos, kuria siekiama sukelti sumaištį visose struktūrose. Lietuva turi būti pasirengusi atremti bet kokią agresiją, taip pat ekonominę priklausomybę. Nerimą kelia ir šalies vidaus problemos – teisėjų klano bandymas ginti Skuodo policininką, sukėlusį šiurpią avariją, pareigūnų papirkinėjimas, valdžios struktūrose esantys KGB atstovai, užsitęsusi žemės reforma, tebesitęsianti žemgrobystė, nemažėjantis valdžios biurokratizmas ir t. t.

Doc. dr. Arvydas Anušauskas įvardijo Rusijos, Sovietų Sąjungos paveldėtojos, iniciatyva pradėtą šaltąjį karą, nors rusų diplomatai skuba paneigti: „Šaltasis karas negali pasikartoti“. Tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Ginkluotės apribojimas – tik trinktelėjimas durimis, norint patikrinti Vakarų reakciją. Šaltasis karas reiškiasi įvairiais pavidalais ekonomikoje, diplomatijoje, propagandoje, stengiamasi didinti Baltijos šalių atskirtį nuo Vakarų Europos šalių. Kiekvienas teigiamas straipsnis apie Baltijos valstybes palydimas komentarais, naudojant juodąsias technologijas. Bandoma išbalinti Stalino užsienio politiką ir Ribentropo – Molotovo pakto padarinius. Nenuginčijamas Kremliaus noras šlovinti karo metų Sovietų Sąjungą. Rusijoje nebeliko laisvos žiniasklaidos. Rusija Vakaruose turi „nupirktus“ bankininkus. Jie, maitinami Rusijos pinigais, vykdo užsakymus veiksmais ir rašiniais, palaikančiais Rusijos politiką. Prieš tuos, kurie atvirai gina Baltijos valstybes, taikomi kagėbistiniai metodai. Rusija naudojasi Vakarų liberalizmu. „Jei Vakarai liks užsimerkę ir nematys juodųjų technologijų, nukreiptų prieš Baltijos šalis, Vakarų liberalizmas ateis prie pabaigos“, – sakė pranešėjas. Stebina Rusijos visiškas atsitraukimas nuo demokratijos. Lietuvoje taip pat pastebimas noras gilinti tautos ir valstybės atskirtį, neva lietuvių, latvių tautos garbingos, bet vyriausybės yra niekšai nuo pat 1920 metų. Apie valstybę rašoma kuo blogiau, cituojamos Rusijoje išleistos knygos. Tarp tokių autorių ne tik „Durnių laivo“ autorius, bet ir istorikai, politikai. Visa tai tarnauja juodosioms technologijoms.

Prof. Vladas Vilimas perskaitė pranešimą „Dėl piliečių teisių pažeidimo vykdant teisingumo reformą“. Žlugus diktatūriniams režimams, Europos valstybėse buvo atstatytos visuomenės atstovų funkcijos teismuose. Tik Lietuvoje pagal priimtą 1995 metų teismų įstatymą visuomenės atstovai buvo nušalinti nuo teisingumo vykdymo teismuose.

„Pagal apibendrintus „Eurobarometro“ tyrimus 2005 m. pavasarį ir rudenį ES ir kandidatėse į ES valstybėse (iš 32 valstybių) pagal pasitikėjimo teismais rodiklį Lietuva užima tik 29 – ąją poziciją. Teismais pasitiki 27 proc. gyventojų, nepasitiki – 60 proc. Dar nepalankesni mums buvo 2006 m. „Eurobarometro“ tyrimų rezultatai, kur pasitikėjimas teismais tesiekė 23 proc.“

Apie susidariusią situaciją Lietuvos teismų sistemoje Lietuvos Sąjūdis ir Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija 6000 Lietuvos piliečių vardu (surinkti parašai) informavo Lietuvos prezidentą, Seimo pirmininką ir Teisėjų tarybos pirmininkę, prašydami pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu (2006 06 28). Konkretaus atsakymo negauta.

Vietoj to visuomenės pasitikėjimą teismais bandoma atstatyti teikiant Seimui svarstyti išreklamuotą naują Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XP-1281(3*). Šiuo įstatymo projektu norima išlaikyti esamą teismų sistemą be visuomenės atstovų, t.y. sistemą, kuri ir toliau didins prarają tarp visuomenės ir teismų, atvers kelią korupcijai, autokratiniam valstybės valdymui. Visa tai yra grubus, netoleruotinas Lietuvos piliečių teisių pažeidimas, kuris turės būti įvertintas atitinkamų ES bendrijos, kuriai priklauso ir Lietuva, institucijų“, – sakė prof. V. Vilimas.

Žemės ūkio situaciją Lietuvoje apžvelgė Sąjūdžio tarybos narys Valensas Čeginskas. Premjeras dar rudenį ramino visuomenę, kad šiemet bus baigta žemės reforma. Tačiau statistika rodo ką kita: privačiai nuosavybei priklauso 74 proc. visų žemės ūkio naudmenų, 35 proc. miškų, 16 proc. vandenų, 409 tūkstančiai ha apleisti dirvonuoja. Tai nesuprantama Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, olandai stengiasi išnaudoti kiekvieną hektarą, nes tai darbo vietos ir pajamos. Pranešėjas nepritarė žemės konsolidacijai, kurią palaimino Seimas. Konsolidacija paslėpė geodezininkų padarytus netikslumus. Yra ir daugiau sveiko proto logika nepaaiškinamų dalykų. Šimtai tūkstančių lietuvių dirba žemės ūkio darbus užsienio valstybėse, jų užaugintos produkcijos dalis pasiekia Lietuvą. Mūsų valstybės piliečiai svetimose šalyse augina žaliavą maistui, o mūsų žemė dirvonuoja. Jokios logikos! Reikia jiems sudaryti sąlygas dirbti Lietuvoje. Be to, žinoma atvejų, kai apeinant įstatymus Lietuvos žemė atitenka užsieniečiams.

Lietuvos Laisvės Kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas supažindino su kreipimusi „Dėl pilietinio ir patriotinio auklėjimo bei ugdymo visų lygių Lietuvos mokyklose“. Konstatuojama, jog mokymo įstaigose labai paviršutiniškai apibūdinama lietuvių tautos kova už tėvynės laisvę, jos teritorinį vientisumą, lietuvių kalbos išlikimą, apie sovietinei propagandai nepaklusnius ir likusius ištikimus tautos tradicijoms valstybės vadovus, dvasininkus, kariškius, mokslininkus, mokytojus, kultūros ir meno darbuotojus, eilinius piliečius, aukojančius net savo gyvybę už tautos idealus. Mokymo programose, vadovėliuose dominuoja nemaža dalis tų, kurie savo veiksmais talkino sovietinei prievartai. Mokymo programose ypač mažai dėmesio skiriama tokioms temoms, kaip nuosavybės nusavinimas, prievartinė kolektyvizacija, neturinti sau lygių rezistentų kova su okupantu, politinių kalinių bei tremtinių kančios Sibiro platybėse, komunistų partijos ir komjaunimo veikla žlugdant tautines, patriotines bei religines tradicijas.

Jaunąją kartą klaidina ir glumina pasirodančios knygos apie sovietinės sistemos privalumus, laimėjimus, žemės ūkio kolektyvizacijos pranašumus, išdavusius tautos idealus rašytojus, poetus. Mokyklose yra mokytojų, kurie visiškai neaiškina apie pragaištingą Lietuvai sovietinę politiką, pražudžiusią trečdalį tautos. Mokiniai ypač klaidinami Vilnijos mokyklose, kur aiškinama, kad Vilniaus kraštas nuo seno priklausė Lenkijai, kad Lietuvos čia nebuvo. Privalu iš pagrindų keisti mokymo programas, nepriklausomai nuo mokomojo dalyko, puoselėti tėvynės meilės, pilietiškumo, pasididžiavimo savita tautos kultūra jausmus. Reikia mokyti jaunąją kartą politinio raštingumo, supažindinti su tokio raštingumo pradžiamoksliu – Konstitucija – pagrindiniu valstybės įstatymu, išaiškinti jaunimui piliečio, tautos, valstybės sąvokas, jas diegti kasdieniniame gyvenime. Būtina mūsų tautos ir jos valstybės raidą bei kovą iliustruoti pavyzdžiais, kurių dar galima rasti kiekviename kaime, miestelyje, mieste. Kovų dvasia su sovietine okupacija dar gyva mūsų tėvų ir senelių širdyse, jų prisiminimuose, todėl reikia kviesti į mokyklų renginius partizanus, politinius kalinius, tremtinius.

Doc. Romas Batūra kalbėjo kultūros paveldo išsaugojimo klausimais. Jo nuomone, Sąjūdžio būstines reikėtų paskelbti memorialinėmis vietomis. Net galima parengti knygą „Sąjūdžio būstinės Lietuvoje“, kuri būtų graži dovana Sąjūdžio 20-čio proga. Nerimą kelia ilgai užsitęsęs Lukiškių aikštės, kaip laisvės kovų memorialo, įamžinimas.

Apie artėjančius rinkimus kalbėjo tarybos narys Justas Dvarionas. Šie rinkimai – itin svarbūs. Vyksta dešiniųjų patriotinių jėgų vienijimasis, pradėta akcija „Rinkis rimtai“, vyks susitikimai su būsimais kandidatais į Seimą, išsiaiškinamos jų nuostatos, požiūriai (pavyzdžiui, į alkoholį, korupciją ir kt.). Sąjūdis aklai neremia partijų, jis remia tautai naudingas idėjas. Tikimės išsirinkti tuos, kurie neleis Lietuvai toliau grimzti į dugną.

Iš rajonų atvykę sąjūdininkai taip pat turėjo ką pasakyti. Panevėžyje pavyko įkurti Sąjūdžio muziejų, jame vyksta įdomūs patriotiniai renginiai. Muziejus rengia knygą apie Panevėžio Sąjūdį, kurią numato išleisti Sąjūdžio jubiliejui. Varėnoje prieš pusantrų metų atgimė Sąjūdis. Jo vadovas R. Zinkevičius ragino rašyti gerus, teisingus straipsnius, aiškinti žmonėms „kas ir kaip yra“. Renginiuose turėtų plevėsuoti Sąjūdžio vėliava. Kaip sakė R. Kaminskas, Kaune yra Sąjūdžio būstinė, kurioje veikia aktyvus diskusijų klubas, parengta fotografijų ir leidinių paroda, kuri keliaus toliau. Bandys diegti mokyklose pilietinio ugdymo programas. Kai kurie miestai (Kupiškis, Elektrėnai ir kt.) išsaugojo Sąjūdžio stendus, kuriuose skelbiama aktuali medžiaga. Žmonės skaito, domisi. Marijampolėje atidengtas pirmojo Sąjūdžio mitingui skirtas paminklas, surengta konferencija. Mons. A. Svarinsko nuomone, reikia geros literatūros, kad uždegtų žmonių protus ir širdis aktyviai veiklai kuriant geresnę ir teisingesnę Lietuvą.

© 2007 „XXI amžius“