Rusija po rinkimų. Valdantysis režimas stiprina pozicijas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Gruodžio 2 dienos rinkimai į valstybės Dūmą Rusijoje, kaip ir prognozuota, sutvirtino valdžios partijų pozicijas ir išstūmė iš Dūmos negausią opoziciją. Vieningoji Rusija gavo 64 procentus balsų ir kartu su artima „Teisingąja Rusija“ įgavo absoliučią Dūmos kontrolę. 57 mandatus naujoje Dūmoje turi Komunistų partijos atstovai. Liberalų demokratų partijos nariai su V. Žirinovskiu priešakyje – 30. Į Dūmą pateko ir šios partijos sąraše trečiu numeriu kandidatavęs skandalingasis Andrejus Lugovojus, verslininkas, buvęs FSB majoras, kurio ieško Didžiosios Britanijos teisėsauga dėl A. Litvinenkos nužudymo.

Opozicinių jėgų atstovai neturi nė vieno mandato naujoje Dūmoje. Ir to buvo galima tikėtis dėl dviejų priežasčių. Pirma – rinkimų dieną nustatyta daugybė rinkimų tvarkos pažeidimų, klastojimo faktų. Tiek opozicijos stebėtojai, tiek negausūs užsienio stebėtojai matė, kaip kai kuriose rinkimų apylinkėse buvo nesilaikoma elementarių taisyklių – nereikalaujama pateikti asmens dokumentų, balsavimo pabaigoje nebuvo užantspauduotos rinkimų urnos. Pasitaikė daug atvejų, kai prieš balsų skaičiavimą buvo pareikalauta, kad stebėtojai pasišalintų iš patalpų. Nepaklususius išvesdavo milicija. Rinkimai Čečėnijoje apskritai priminė Stalino laikus – pagal oficialią statistiką čia balsavo 99,99 procento rinkėjų, iš jų 99 procentai balsavo už „Vieningosios Rusijos“ partiją. Dabartinėje Čečėnijoje yra ir šiaip daug įdomių kuriozų. Vietos milicininkai į A. Kadyrovo (žuvusio dabartinio prezidento R. Kadyrovo tėvo) vardu pavadintą fondą turi pervesti po 2-3 tūkstančius rublių nuo kiekvienos algos, o verslininkai – po 20-30 procentų pelno. Tai tarsi solidarumo mokesčiai, skirti paremti „naujajam tautos tėvui“ – taip vadinamas R. Kadyrovas.

Antra priežastis – pati rinkimų kampanija buvo nedemokratinė. Už valdžios partijas agitavo pagrindiniai televizijos kanalai, radijo stotys, įtakingi laikraščiai, valdomi „Gazpromo“, Kremliui artimų verslininkų A. Usmanovo ir V. Potanino. Federalinė saugumo tarnyba ir milicija trukdė opozicijai dalyvauti rinkimų kampanijoje, omonininkai vaikė opozicijos mitingus, areštuodavo opozicijos lyderius B. Nemcovą, A. Belychą, G. Kasparovą ir kitus. Buvo skleidžiama propaganda, kad opozicija – tai Vakarų nupirkti sionistai, tik ir laukiantys progos sužlugdyti Rusiją. Nuo klastingos opozicijos kėslų gali apginti prezidentas V. Putinas, partija „Vieningoji Rusija“, saugumo struktūros.

Pirmą kartą Rusijos istorijoje Dūmoje nėra opozicijos atstovų. Carinės Rusijos valstybės Dūmoje, be monarchistų, buvo nemažai opozicijos atstovų – kadetų, eserų, menševikų, bolševikų. Nuo 1993 metų Rusijos Dūmoje nuolat buvo opozicijos atstovų. Tačiau Kremliui pasirodė, kad ir negausi opozicija gali trukdyti. Tai nuo 2000 metų įsigalėjusio „Naujojo Rusijos kelio“ rezultatas. Jau atvirai deklaruojama, kad demokratija Rusijai nereikalinga – šaliai reikia savito valdymo modelio. Toliau tęsiasi sovietmetį primenančio valstybinio – ideologinio modelio kūrimas. Greta jaunimo organizacijos „Naši“ (sovietinio komjaunimo analogo), vienijančios jaunimą nuo 16 iki 26 metų, jau kuriama vaikų organizacija, skirta vaikams nuo 8 iki 15 metų. Pagal struktūrą ši organizacija primena pionierius. Ji bus globojama „Naši“ veikėjų. Įtvirtinamas aiškus valdžios vertikalės modelis – viršuje prezidentas Putinas su savo svita, šalia – juos remianti partija „Vieningoji Rusija“, saugumą garantuoja visagalė Federalinė saugumo tarnyba. Vaikai ir jaunuoliai buriasi į „Naši“ ir pionierių struktūras ir vieningai ploja valdžiai paraduose, panašiai kaip 1980-aisiais...

Galima tikėtis, kad ir artėjančių prezidento rinkimų kampanija primins Dūmos rinkimų kampaniją. V. Putinas paskelbė, kad iki Naujųjų metų paskelbs savo įpėdinį. Kol kas spėliojama, kas juo taps. Premjeras V. Zubkovas, vicepremjeras S. Ivanovas? Minimos ir kitos pavardės – vicepremjero S. Naryškino, Lietuvoje pagarsėjusio „Rusijos geležinkelių“ vadovo, KGB generolo V. Jakunino. Įpėdiniu gali tapti ir koks nors „tamsusis arkliukas“. Tokių staiga iš nežinios į valdžios olimpą iškilusių veikėjų dabartinės Rusijos istorijoje pasitaiko nemažai.

Daugelio Vakarų šalių lyderiai pareiškė susirūpinimą dėl padėties Rusijoje, reiškia abejones Dūmos rinkimų rezultatais. Kremliaus lyderiai ir jų politinių technologijų kūrėjai – G. Pavlovskis, I. Mintusovas ir kiti tuo tik džiaugiasi. Anot jų, tai tik parodo Vakarų lyderių paramą opozicijai ir nenorą pripažinti kylančią Rusijos galią pasaulinėje arenoje. Manipuliacija žmonių protais ir jausmais dabartinėje Rusijoje gerai įvaldyta. Tai savo knygoje atskleidžia žinomas politologas ir filosofas S. Kara-Murza. Knygoje „Sąmonės manipuliacija“ jis teigia: „Manipuliacija – tai būdas kontroliuoti žmones ir jų elgesį. Žmonių masėms pateikiamos propagandinės klišės, gana primityvios, tačiau įtikinamos. Manipuliacija visuomenės sąmone primena karą, nematomą karą, kuriame gerai organizuota kariuomenė primeta savo valią visuomenei. Sąmonės manipuliacija – tai savo piliečių pavergimas. Tą meną įvaldė bolševikai, ir gaila, bet tokiais metodais vis dar valdoma Rusija“.

Įvykių Rusijoje prognozė visada sąlyginė. Carinėje Rusijoje 1910 metais, kylant ekonomikai, buvo pateikiamos prognozės, kokia bus situacija už 10-12 metų. Už 10 metų Rusijoje vyko pilietinis karas, sugriovęs ekonomikos pasiekimus ir žmonių teises ir laisves, kurios, nors ir ribotos, vis dėlto egzistavo carinėje Rusijoje. 1980 metais „brandžiame brežnevizme“ buvo planuojama šviesi komunistinė ateitis po 10-15 metų. 1990-1991 metais Sąjunga subyrėjo, o 1995 metais Rusijoje veikė bent iš dalies demokratinė sistema ir buvo galima žiūrėti nepriklausomą televiziją. Rusijos istorijos ratas labai paslaptingas...

Aišku tiek, kad naujoji Dūma bus dar labiau paklusni Kremliui ir praras bet kokią didesnę įtaką valdžios sistemoje. Rusijoje lieka du pagrindiniai valdžios centrai – Kremlius ir Lubianka, kurioje įsikūrusi FSB būstinė. Ir pagrindinis ekonominis centras – „Gazpromas“, nuo 2000 metų padvigubinęs savo galią ir valdantis pagrindinius naftos ir dujų išteklius. Rusija tęs antivakarietiškos politikos kursą ir plės savo įtaką kaimyninėse šalyse, taigi ir mūsų krašte. Ir tai tęsis tol, kol Rusijoje išsilaikys KGB klanų valdžia, per septynerius metus užvaldžiusi didelę dalį šalies turtų ir iš esmės valdanti žiniasklaidą.

© 2007 „XXI amžius“