2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Rusiškas išėjimas – kad vėl sugrįžtum

Petras KATINAS

Tokiu pavadinimu artimas Kremliui publicistas Michailas Barabanovas žurnale „Profil“ išspausdino straipsnį, liaupsinantį Rusijos pasitraukimą iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties, pasirašytos 1990 m. lapkričio 19 dieną. Ne tik M. Barabanovas, bet ir Rusijos generolai bei kariniai apžvalgininkai negailėdami pliekia pirmą ir paskutinį SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą ir tuometinį užsienio reikalų ministrą Eduardą Ševardnadzę, kad tie, pasirašydami įprastinės ginkluotės Europoje sutartį, „nubraukė visas sovietines pozicijas, pasiektas Įprastinės ginkluotės Europoje srityje.

Pavojinga nežinomybė

Pakistano opozicijos lyderė, vadinta demokratijos simboliu, buvusi premjerė Benazir Bhuto nužudyta gruodžio 27 dieną

Politiniame chaose paskendusiame Pakistane dar labiau paaštrėjo padėtis, kai gruodžio 27 dieną Ravalpindžio miesto parke per susitikimą su rinkėjais buvo nužudyta Pakistano opozicijos lyderė, vadinta demokratijos simboliu, buvusi premjerė Benazir Bhuto. Į tėvynę spalio mėnesį grįžusią B. Bhuto jau pirmąją atvykimo dieną kėsintasi nužudyti. Tuomet per teroristų surengtą išpuolį žuvo net 139 žmonės, dalyvavę B. Bhuto sutikime, bet ji liko gyva ir pareiškė iki galo atliksianti savo moralinę pareigą – atkurti Pakistane tikrą demokratiją. Rinkimai į Pakistano parlamentą turėjo įvykti jau sausio 8 dieną. Jiems pritarė ir prezidentas Pervezas Mušarafas, kuris ir suteikė velionei Benazir Bhuto saugumo garantijas prieš jai atvykstant į tėvynę po ilgos emigracijos. Todėl pasipylę kaltinimai prezidentui P. Mušarafui, kad jis prisidėjo prie B. Bhuto nužudymo, vargu ar turi pagrindo. Juk vis aktyviau veikiantys islamo radikalai ir teroristai, siekiantys padaryti Pakistaną radikalaus islamo valstybe, neslepia savo neapykantos ir pačiam P. Mušarafui ir grasina, kad ir jis netrukus taps kokio nors savižudžio islamisto auka. Tuo labiau kad islamo teroristų iš Afganistano ir kitų šalių, vadovaujamų „Al Qaedos“ instruktorių ir ideologų, stovyklos bazuojasi Pakistane.

Kosovo mazgas

Kosovo kaimo peizažas Reuters nuotrauka

Metams baigiantis Serbijos skupščina (parlamentas) didžiule balsų dauguma (220 deputatų balsavo „už“ ir tik 14 – „prieš“) priėmė rezoliuciją, kuria atmetama bet kokia galimybė suteikti Kosovo provincijai nepriklausomybę. Ypač pabrėžiamas ne tik Serbijos teritorijos vientisumas, bet ir tai, kad Kosovas yra serbų nacionalinės kultūros, stačiatikybės židinys. Taip pat Belgradas reikalauja, kad klausimą dėl Kosovo provincijos, kurioje gyventojų daugumą sudaro albanai, svarstytų ne Europos Sąjungos, tuo labiau NATO institucijos, o Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Tai ir suprantama. Belgradas puikiai žino, kad veto teisę Saugumo Taryboje turinti Rusija niekada nesutiks su Kosovo nepriklausomybe. Tokiai pozicijai pritaria ir Kinija. Mat Kremlius, ypač paskutiniuoju metu, stengiasi atkurti savo įtaką Balkanuose, o Serbija faktiškai yra likusi vienintele Rusijos sąjungininke, nors premjero Voislavo Koštunicos politika Maskvai nelabai patinka.

Baltijos lėktuvnešis

Rusijos laikraščiai, o ypač artimai susiję su Kremliumi politologai ir politikos apžvalgininkai, faktiškai niekada nenustoję kaltinti Baltijos valstybių visomis įmanomomis „nuodėmėmis“, netgi keliančiomis tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui, pradėjo naują puolimą prieš Estiją. Žinomas rusų politologas Jurijus Jeriominas dienraštyje „Rosijskije vesti“ paskelbė straipsnį, pavadintą „JAV Baltijos lėktuvnešis“, kuriame akcentuojama, kad Vašingtonas ėmė demonstruoti paramą ir palankumą Estijai.

Nenorėčiau, kad Lietuva „suputinėtų“

Vytautas Landsbergis

2007 m. gruodžio 9-ąją Kauno Karininkų ramovėje buvo paminėta prieš 50 metų sovietinių okupantų ir jų kolaborantų nukankinto Lietuvos didvyrio Adolfo Ramanausko žūtis ir jo gimimo 100-metis. Tarp pranešimų išsiskyrė vieno žymiausio Lietuvos politiko, pirmojo Lietuvos valstybės vadovo, dabar Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio kalba. Ypač buvo svarbi ta kalbos dalis, kurioje europarlamentaras įvertino tarptautinę Lietuvos padėtį Rusijos politikos kontekste.

Klimato atšilimas: džiaugtis ar nerimauti?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Iš kosmoso Žemė atrodo kaip gražus, spalvotas rutulys. Tačiau kartu ir trapi, tarsi velykinis kiaušinis, todėl privalo būti globojama. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip ir daroma. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2008-uosius paskelbė Tarptautiniais Žemės planetos metais (TŽPM). Ši programa pradėta vykdyti dar 2007 metais, ji tęsis iki 2009 metų pabaigos, tačiau 2008-ieji laikomi svarbiausiais metais. Programos tikslas – atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į tai, kad vykstant globaliems gamtos ir visuomenės pokyčiams būtų racionaliau naudojami gamtiniai ištekliai, labiau saugoma gamta, puoselėjama aplinka, mažinamas pavojus žmogaus sveikatai. „Lietuvoje TŽPM programa vykdoma kaip pasaulinio renginio dalis, atspindinti bendras žmonijos pastangas gerinti žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę, siekiant išvengti pasaulinio masto problemų, gresiančių mūsų civilizacijai, kartu paryškinant Lietuvos indėlį, atskleidžiant ir sprendžiant šias problemas“, – teigia Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas Algimantas Grigelis.

Karščiuojanti planeta ir pypkės

Vilius Bražėnas

Šį rašinį išprovokavo įkyri, vienšališka propaganda, spekuliuojanti planetos atšilimo klausimu. Prieš keletą metų nuskambėjo aplinkosaugininkų pavojaus signalas: tirpsta Afrikos Kilimandžaro ledynas! Tuoj „autoritetai“ paaiškino, kad tai vyksta dėl Žemės katastrofiško atšilimo, kurį sukėlė žmogaus veikla. Veiklos padariniai – įvairaus deginimo skleidžiami dūmai ir šiluma, transporto priemonių išmetamos dujos ir nesuskaičiuojami kiti dalykai.

Isterija

Petras KATINAS

Tuoj po Ukrainoje prasidėjusios „oranžinės revoliucijos“ oficialūs Kremliaus asmenys, jau nekalbant apie Rusijos žiniasklaidą, ėmė šaukti apie prasidėjusį rusų politikos, kultūros ir visko, kas rusiška, puolimą. Štai prieš Naujuosius metus didžiausiuose Rusijos dienraščiuose pasirodžiusių straipsnių antraštės: „Rusų pogromas“, „Ukrainoje triumfuoja rusofobija“ ir t. t. Ukrainos „penktoji kolona“ ir daugybė Ukrainoje egzistuojančių rusų ir prorusiškų organizacijų vadovų apsilankė Rusijos užsienio reikalų ministerijoje ir pateikė rusiškų organizacijų vadovų, tokių kaip „Rusų sandrauga“, Rusų žurnalistų ir rašytojų Ukrainoje sąjungos, netgi V. Putino fašistuojančių žaliūkų iš „Naši“ jaunimo organizacijos, kurių skyriai veikia beveik visuose Ukrainos miestuose, pareiškimą. Beje, Ukrainos „našistams“ vadovauja ir jų veiksmus koordinuoja aršus rusų nacionalistas, nuolatinis Baltijos valstybių, Gruzijos ir Ukrainos nepriklausomybės niekintojas „istorikas“ ir politologas Aleksandras Duginas, kuriam Charkovo administracinis teismas uždraudė lankytis Ukrainoje. Beje, tas A. Duginas ėmė šaukti, kad Estijos sindromas, kai iš Talino centro buvo iškelta „išvaduotojo“ statula, prigijo ir Ukrainoje.