„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. sausio 23 d., Nr. 1 (161)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Didžiosios krizės šmėkla

Vos prasidėjus metams, atėjo žinia, kad vieno naftos barelio kaina tarptautinėje rinkoje pasiekė 100 dolerių. Tarptautinių finansų ekspertų nuomone, tai ne riba – metų viduryje naftos kaina gali padidėti net iki 175 dolerių už barelį. Turbūt nereikia aiškinti, kuo tai gresia pasaulio ekonomikai. Pirmiausia išaugs infliacija, dėl kurios gali prasidėti pasaulio ekonomikos krizė, panaši į praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio krizę, sukrėtusią visą pasaulį, netgi turtingiausias pasaulio šalis. Naujametinis naftos kainų šuolis aiškinamas labai pablogėjusia politine padėtimi naftą eksploatuojančiose OPEK šalyse – Alžyre ir Nigerijoje. Tačiau kol kas vengiama kalbėti, kas sukėlė šiuos neramumus, žmonių žudynes Alžyre ir Nigerijoje. Pakankamai aišku, kad tai islamo ekstremistų, siekiančių smogti mirtinus smūgius ne tik Amerikos, bet ir visai Vakarų ekonomikai, veiklos rezultatas. Negalima atmesti ir galimybės, kad tokius neramumus skatina ir Maskva, turinti didelę patirtį toje srityje, – tai ji rėmė ir finansavo įvairaus plauko ekstremistines grupuotes arabų pasaulyje, Pietų Amerikoje ir kitose šalyse. Neatsitiktinai Maskva taip susidraugavo su XXI amžiaus socialistu, Venesuelos prezidentu Hugo Čavesu. Naftą dosniai eksportuojanti Venesuela, kurios diktatorius H. Čavesas pareiškė, kad nebeparduos naftos už „beverčius popierėlius“ – JAV dolerius. Tai gali sukelti rimtų problemų Jungtinėms Valstijoms.

Dabar, kai Rusija tampa kone pagrindine energetinių resursų tiekimo monopoliste ir faktiškai gyvena iš to monopolio, toks mainų šuolis yra tarsi balzamas Kremliui.

Kas laukia Lietuvos ekonomikos ir gyventojų po tokio naftos, degalų ir dujų kainų šuolio? Rusijos „Gazprom“ pasirašydamas trejų metų dujų tiekimo sutartį su „Lietuvos dujomis“ numatė, kad kaina sieks 835-850 litų už 1000 kubinių metrų. „Gazprom“ nustatė savo dujų kainos formulę, kurioje numatyta, kad kaina priklausys nuo pasaulinės vieno procento sieringumo mazuto ir dyzelino kainos. O tai reiškia viena – mazuto ir dyzelino kaina neišvengiamai didės didėjant naftos žaliavos kainoms. Pagal „Gazpromo“ ir „Lietuvos dujų“ pasirašytą sutartį, dujų kaina bus perskaičiuojama kiekvieną mėnesį ir keisis vadinamiesiems laisviesiems vartotojams, o reguliuojamiems vartotojams dujų kaina neturėtų keistis vienerius metus. Galima priminti, kad „Lietuvos dujos“ net neužsimena apie dujų tiekimo kainų mažinimą, jau nekalbant apie garsiąją „Dujotekaną“. „Gazpromo“ vietininkė kiek norės, tiek ir lups – kad užtektų ne tik šeimininkams, bet ir patiems liktų. Juk ne be reikalo aukštas KGB karininkas toje kontoroje užima aukštas pareigas.

Taigi, nuo sausio 1-osios vartotojai, naudojantys dujas maistui ruošti, papildomai kas mėnesį mokės 2,2 lito mokestį, o kubinis metras dujų jiems kainuos 1,69 lito. Gyventojai, naudojantys dujas būsto, vandens šildymui ir valgio gaminimui, kurie per metus sunaudoja apie du tūkstančius kubinių metrų dujų, anksčiau mokėję maždaug 1,7 tūkst. litų per metus, šiais metais jau turės mokėti po 2,8 tūkst. litų arba vidutiniškai po 236 litus per mėnesį. Bet ir tai dar ne viskas. Mat nuo sausio 1-osios įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymas, kuris suteikia šilumos tiekėjams galimybę skaičiuoti šilumos kainą dažniau nei kartą per metus. Kuo dažniau vyks kainų perskaičiavimas, tuo šilumos tiekėjams bus geriau. Bet ir tai ne viskas. Padidėjus kuro kainai 12 proc., mažmeninė populiaraus A-95 benzino kaina vidutiniškai išaugo bent 20 centų už litrą, o dyzelino – bent 15 centų. Bet ir tai toli gražu ne riba. Mat šiuo metu pagal Europos Sąjungos reikalavimus kuro akcizo mokesčių minimumas yra 380 eurų tūkstančiui litrų benzino ir dyzelino. Lietuva kol kas nepasiekė ES net minimumo, todėl kuro kaina toliau neišvengiamai didės ir dėl akcizų.

Tuo tarpu Vyriausybė, Premjeras, o ypač socialinių reikalų ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, šypsodamiesi iki ausų giriasi, kaip jie rūpinasi žmonių gerove. Tarp tų tariamų dovanų priskiriamas gyventojų pajamų mokesčio procento mažinimas nuo 27 iki 24 proc., o minimali mėnesio alga didės nuo 700 iki 800 litų, didės senatvės pensijos ir laidojimo pašalpos. Žodžiu, visi privalo ateiti prie Vyriausybės rūmų su plakatais: „Ačiū partijai ir vyriausybei – gyvename gerai!“ Tuo tarpu ekonomikos specialistai nemato tokiomis rožinėmis spalvomis nudažytų ateities perspektyvų. Dauguma analitikų pranašauja ekonomikos augimo lėtėjimą, infliacijos augimą, o smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovai atvirai būgštauja, kad smulkiojo verslo atstovai pajus didelių sunkumų (su faktiškai didėjančia mokesčių našta), nes Vyriausybė, keldama minimalią algą, nekeičia neapmokestinamos dalies.

Petras Katinas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija