„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. vasario 6 d., Nr. 3 (162)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

 

Ar pavyks išlaikyti lietuvybę Punske ir Seinuose?

Gintaras VISOCKAS

Rodyklė į Lietuvos konsulatą Seinuose

Tai buvo trumpa, vos dvi dienas trukusi kelionė. Tačiau pas Punsko ir Seinų lietuvius praleistos dienos neprailgo. Jei reikėtų išskirti, kas paliko didžiausią įspūdį, būtų sunku pasakyti. Įsimintini visi susitikimai. Tačiau svarbiausia, kad atvirai kalbėdamasis su šio krašto lietuviais apie asimiliacijos bei nutautėjimo pavojus didelių pesimizmo gaidelių nepajutau. Lietuviai neslėpė, jog ir šiandien esama kai kurių subtilių, sumaniai paslėptų trukdžių puoselėti lietuvybę. Lietuviai pabrėžė, jog dešimtmečiais trukusi žiauri polonizacija negalėjo neturėti neigiamų pasekmių nūdienos nusiteikimams. Pavyzdžiui, ne visi Seinų lietuviai jau leidžia savo atžalas į neseniai pradėjusią veikti lietuvišką „Žiburio“ mokyklą. Ir dabar niekas negali vienareikšmiškai atsakyti, ar ši lietuvybei nepalanki tendencija ilgainiui dar nesustiprės. Mat mišrios šeimos Seinuose – taip pat dažnas reiškinys.


Serbija įrodė esanti demokratiška ir europietiška

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Serbijos prezidento rinkimus
laimėjo Borisas Tadičius
Reuters nuotrauka

Vasario 3 dieną Serbijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Remiantis preliminariais duomenimis, rinkimus laimėjo dabartinis prezidentas Borisas Tadičius, surinkęs 50,6 proc. balsų. Jo varžovas Radikalų partijos lyderis Tomislavas Nikoličius surinko 47,9 proc. balsų. Rinkimuose dalyvavo 67,6 proc. rinkimų teisę turinčių Serbijos piliečių.

B. Tadičius buvo aktyviai remiamas Belgrade ir kituose didžiuosiuose miestuose – Belgrade už jį balsavo 66 procentai rinkėjų, Novi Sade – 63 procentai. T. Nikoličius pirmavo provincijoje.


Turime visapusiškai remti šalis, pasirinkusias demokratijos kelią

Valdas Adamkus,

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidentas Valdas Adamkus
Davose susitiko su Šveicarijos
Konfederacijos prezidentu
Paskaliu Kušepenu

Džiaugiuosi, kad kasmetinis susitikimas Davose atveria galimybes aptarti aktualiausias problemas. Šie metai – ne išimtis.

Kalbamės apie energetiką, tarptautinį stabilumą, išteklius, jų paskirstymą ir, žinoma, apie tarptautinius politinius santykius bei jų poveikį mūsų bendradarbiavimui.

Mūsų pokalbiai turėtų iš esmės vesti tarpusavio supratimo, bendros gerovės ir kertinių bei visiems priimtinų ateities bendradarbiavimo taisyklių link.

Sparčiai kintanti tarptautinių socialinių, ekonominių ir politinių problemų dėlionė keičia sąjungininkų gretas, kuria naujas galimybes ir leidžia peržvelgti dabartines pozicijas bei tikėtinus lūkesčius.


Pekino komunistai kurs demokratiją...

Petras KATINAS

Daugelis dar puikiai prisimena, kaip garsusis SSKP CK generalinis sekretorius, didysis kukurūzininkas eiliniame „istoriniame“ SSKP suvažiavime paskelbė džiugią žinią, jog „dabartinė sovietinių žmonių karta gyvens komunizmo sąlygomis“. Tada buvo labai daug juoko, o anekdotų kūrėjams prasidėjo aukso amžius. Netrukus N. Chruščiovas buvo nuverstas, o jo įpėdinis L.Brežnevas, paskelbęs „brandų socializmą“, komunizmo pastatymą atidėjo neapibrėžtam laikui. Panašius šūkius nuolat skelbė ir kitų komunistinių šalių gensekai, „didžiausiais mokytojais“ ir netgi tėvais pavadinti. Pakanka prisiminti Kinijos Mao Czeduną ir jo „kultūrinę revoliuciją“. Dabar gal tik stalinistinės Šiaurės Korėjos tėvas Kim Čen Iras švaistosi panašiais šūkiais ir piešia pasakų miražus. Pavyzdžiui, Kinijos komunistinių vadų žodyne netgi atsirado naujas žodis – demokratija.


Ekskancleris – Kremliaus advokatas

Petras KATINAS

Niujorke, Kolumbijos universitete paskaitą „Rusija ir būsimasis Europos energosaugumas“ perskaitė geriausiu Rusijos prezidento V. Putino draugu (ne tik V. Putino, bet ir visos Rusijos) pasiskelbęs buvęs Vokietijos kancleris Gerchardas Šrioderis. Iš tiesų, paskutiniaisiais metais šis Vokietijos politikas labiau priminė buvusios Vokietijos „demokratinės respublikos“ komunistų vadovą Erichą Honekerį nei suverenios, galingos Europos valstybės vadovą. Tie patys broliški apsikabinimai, rusišku papročiu bučiniai į skruostą ir t. t. Šioje draugystės demonstracijoje Maskvoje, Berlyne ir tarptautiniuose forumuose G. Šrioderis varžėsi su buvusiu Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku, kuris labiau įtiks ir įsiteiks Kremliaus vadovui. „Varžybas“ laimėjo G. Šrioderis, iškart po pralaimėtų rinkimų gavęs karališkai apmokamą tarnybą Rusijos „Gazprome“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija