„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. lapkričio 12 d., Nr.18 (177)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Raudonojo Kinijos drakono planai ir galimybės

Petras KATINAS

Kinijos valdančiosios komunistų partijos centro komiteto plenumai, kaip įprasta, vyksta už uždarų durų, o visa informacija apie jų darbą apsiriboja keliais sakiniais su tradiciniais šviesios ateities šūkiais. Tokie visų vykusių plenumų komunikatai. Paskutinysis plenumas, vykęs net keturias dienas, tiksliau paras, nebuvo išimtis, o komunikate buvo paskelbta, kad plenumas vyko labai pakilioje atmosferoje, visi plenumo dalyviai puikiai įvertino nepaprastai kompetentingą komunistų partijos centro komiteto politbiuro darbą. Komunikate paminėta, jog šį kartą centro komiteto plenumas priėmė „labai svarbius žemės ūkiui sprendimus“.

Taigi, taip ir liko neaišku, ką gi iš tiesų Kinijos kompartijos aukštoji nomenklatūra svarstė ištisas keturias dienas ir naktis. Tačiau į pasaulio spaudą prasprūdo informacija, remiantis nepanorusių skelbti savo pavardžių kinų komunistų vadovų užuominomis, kad svarbiausias klausimas plenume buvo ne karvės ar veršiai, ne pienas ir mėsa, o kur kas svarbesni klausimai. Kai per pasaulį ritasi ekonominė krizė ir kyla visuotinė sumaištis, Kinijos komunistų vadovai jokiu būdu negalėjo apeiti šio klausimo. Tuo labiau kad aukšti Kinijos komunistų funkcionieriai prasidėjus ekonominei-finansinei krizei ėmė trinti rankomis iš džiaugsmo, jog pagaliau atėjo metas atsiskirti nuo Amerikos dolerio ir padaryti Kinijos pinigą – juanį pasaulio rezervine valiuta. Tačiau džiūgauti Kinijos komunistų bonzoms dar gerokai per anksti, nes didžioji dalis iš 1,8 trilijonų dolerių Kinijos aukso ir valiutos rezervų investuota į JAV vertybinius popierius. Štai šią problemą ir bandė spręsti Kinijos kompartijos plenumas. Be to, buvo aptariama, kaip privalo elgtis Kinijos valdžia pasaulio ekonominės krizės metu. Užsienio žiniasklaidos ir didžiųjų dienraščių finansų ir politikos analitikai ir apžvalgininkai neabejoja, kad netrukus Kinijos vadovybėje įvyks didžiulės kadrų permainos. Tai patvirtina ir oficialių Kinijos kompartijos vadovų komentarai. Štai Kinijos centrinio banko vadovas oficialiai pareiškė: „Nacionalinė Kinijos ekonomika pajėgi palaikyti ir išsaugoti savo plėtrą, bet tiktai didinant vidaus prekių ir produktų vartojimą“. Todėl, kaip skelbiama, plenume ir buvo suformuluotas pagrindinis uždavinys Kinijos vyriausybei – sumažinti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį kinų produkcijos eksporte. Pasirodo, didžiausia Kinijos prekių produkcijos eksporto gavėja yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Pasak vieno Kinijos komunistų partijos centro komiteto nario, tai tęstis negali, nes JAV ekonomika ir finansinė sistema grimzta į dugną. Kinijos komunistų propagandistai (toli gražu ne visi) netgi aiškina, kad užtektų Pekinui atsiimti savo trilijonus iš Amerikos, ir doleris amžiams nukristų į prarają. Bet ne viskas taip paprasta. Dar prieš dvejus metus mėginta „atsirišti“ nuo JAV dolerio Kinijoje uždarame Kinijos komunistų partijos politbiuro posėdyje, bet bent jau kol kas nieko iš to neišėjo.

Kinų propagandistams „stumiant į prarają“ JAV dolerį atėjo pagalba iš Maskvos. Štai Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų instituto direktoriaus pavaduotojas (jis, beje, ir Kinijos socialinių ir ekonominių tyrimų centro vadovas) Andrejus Ostrovskis pareiškė, jog dabar Pekino vadovams atsivėrė galimybės viską pakartoti iš naujo, tai yra atsiriboti nuo JAV dolerio. A. Ostrovskis ragina Kinijos vyriausybę bent jau iš pradžių sumažinti Kinijos priklausomybę nuo jos eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas, nes, anot A. Ostrovskio, Kinijos ekonomika šiuo metu yra pakankamai stipri atlaikyti tokį žingsnį. Šis patarėjas iš Maskvos paaiškino, kad jo vadovaujamas Kinijos problemų tyrimo institutas nustatė, jog 2008 metais Kinijos ekonomikos augimas bus ne mažesnis kaip 10,1 proc., o infliacija 2009 metais sumažės nuo šiuometinių 6,5 proc. iki 4,5 proc. Ir jokia pasaulinė ekonominė krizė nesutrukdys Kinijai pasiekti tokių laimėjimų.

Maskvos oficialūs asmenys, jau nekalbant apie imperijos atkūrimo šauklius bei Maskvos ir Pekino „draugystės“ entuziastus ir propaguotojus, ėmė skelbti, jog Pekinas nuleis daug kraujo sušlubavusiai JAV ekonomikai. Kaip pažymi Kremliaus oficiozo dienraščio „Izvestijos“ apžvalgininkai Piotras Inozemcevas ir Pavelas Arabovas, užsienio investicijos į Kinijos ekonomiką neviršija 10 proc., o JAV dalis Kinijos užsienio prekyboje – 20 proc. Todėl esą Kinija gali be didelių nuostolių perorientuoti didžiąją dalį savo eksporto iš JAV į Pietryčių Azijos šalis. Tie Kremliaus pareigūnai ir strategai į klausimą, ką daryti su sukauptu dviejų trilijonų dolerių rezervu, atsakė: „Dabar JAV pasiuntė Kinijai savotišką signalą ir pradėjo derybas su Pekino valdžia dėl ginkluotės tiekimo Taivaniui. Vadinasi, ji bando „išplėšti“ savo dolerius už amerikiečių vertybinius popierius iš Kinijos. Vargu ar tai pavyks. Todėl dabar Rusijai atsivėrė naujos bendradarbiavimo su Kinija galimybės. Dabar mes privalome kartu su Kinija rasti būdą, kaip iš JAV bankų susigrąžinti ir mūsų milijardus“.

Ką gi, sumanymas viliojantis. Tiktai labai didelis klausimas, ar sutiks pasiimti iš Amerikos bankų tuos milijardus juos įdėję rusų oligarchai. Labai abejotina, kad jie tai sutiktų padaryti. Na, nebent įgrūdus juos visus į tą patį Sibiro lagerį, į kurį įgrūstas buvęs „Jukos“ koncerno vadovas Michailas Chodorkovskis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija