„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. balandžio 29 d., Nr.8 (187)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

 

Berlyno sienos griūčiai – 20 metų

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Diskusijų dalyviai (iš kairės):
Konrado Adenauerio fondo vadovas
Baltijos šalyse Andreas Michaelis,
prof. Egidijus Aleksandravičius
ir Freja Klier
Autoriaus nuotrauka

Konrado Adenauerio fondas ir Lietuvos Kolpingo draugija pakvietė į diskusiją „Dvidešimt metų po Berlyno griūties – dvidešimt metų Nepriklausomybės judėjimams Vidurio ir Rytų Europoje“. Į renginį atvyko viešnia iš Vokietijos Freja Klier, buvusi VDR disidentė, VDR išsilaisvinimo judėjimo įkūrėja, rašytoja ir režisierė, ir prof. Egidijus Aleksandravičius (VDU). F. Klier, gimusi 1950 metais Drezdene, sulaukusi 18 metų nesėkmingai bandė pabėgti iš buvusios VDR. Baigusi aktorystės ir režisūros studijas, ji dirbo įvairiuose Rytų Vokietijos teatruose, o 1980 metais kartu su bendraminčiais įkūrė VDR išsilaisvinimo (Friedensbewegung) judėjimą. Dėl šios veiklos ji nuolat buvo valstybės institucijų akiratyje, o 1988 metais iš jos atimta VDR pilietybė. Nuo to laiko F. Klier gyvena Berlyne. Už nuopelnus ginant demokratiją ji apdovanota Berlyno federalinės žemės ordinu ir Saksonijos žemės konstitucijos medaliu. Savo kūryboje ji analizuoja nacionalsocialistinės Vokietijos ir VDR praeities temas.


Šiuolaikinės geopolitikos alternatyvos

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Dabar yra susiformavę keletas galingų politinių ir ekonominių blokų, konkuruojančių tarpusavyje ir įtakojančių padėtį pasaulyje. Visi šie blokai formuojasi aplink kelias galingiausias pasaulio valstybes, iš kurių pirmiausia galime išskirti JAV, Rusiją, ir Kiniją. Pasaulyje per du paskutinius dešimtmečius, nuo 1989 metų, įvyko daug esminių permainų. 1989–1991 metais subyrėjus grėsmingam sovietiniam blokui (SSRS ir grupei jos sąjungininkų) dalis politologų ir filosofų net įsivaizdavo rožinę pasaulio ateitį. Labai šviesią ateitį prognozavo amerikietis Frensis Fukujama. Jo knygose ir straipsniuose buvo teigiama, kad artimiausius dešimtmečiais pasaulyje nekils didesni konfliktai. Šis filosofas 1992–1993 metais sakė, kad pasaulyje beveik nebelieka jokių didesnių grėsmių, nes subyrėjus sovietinei „blogio imperijai“ pasaulis taps daug šviesesnis. Be to, F. Fukujama teigė, kad islamiškasis ekstremizmas patiria krachą. Taip, tuo metu SSRS jau neegzistavo, Rusija buvo pasukusi demokratijos keliu, pasaulyje buvo susilpnėjusi ir islamo fundamentalistų veikla. Tačiau jau 1995–1996 metais islamo ekstremistų veikla  vėl suaktyvėjo, nes Talibano judėjimas užgrobė valdžią Afganistane. Šis judėjimas ir jau susiformavusi „Al Qaeda“ organizacija ėmėsi stambių teroro aktų organizavimo. 1999–2000 metais Rusijoje įsigalėjęs saugumiečių režimas pasuko šalį niūrios praeities keliu. Tad vos dešimtmetį trukęs santykinis stabilumas nutrūko.


Australijos lietuvių pasikalbėjimas su Lietuva

Aktorius Tomas Vaisieta
su „Atspindžio“ dainininkėmis

Kovo pabaigoje Australijos lietuviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su iš Lietuvos atvykusiu aktoriumi Tomu Vaisieta. Jis tautiečiams tolimajame žemyne parodė savo sukurtą monospektaklį „Pasikalbėjimas su Lietuva“. Melburne, Adelaidėje, Kanberoje ir Sidnėjuje lietuviai džiaugėsi išvydę aukštą tvirtą kaip ąžuolas aktorių, vaidinusį karalių Mindaugą, o rankoje laikiusį simbolinę Lietuvą. „Toli, toli yra šalis, tokia graži, kokia ir sapne nesivaidena…“ – kalbėjo aktorius savo dainingu balsu toli nuo tėvynės gyvenantiems lietuviams. Žiūrovams tai buvo puiki proga ne tik jų pasiklausyti, bet ir išgirsti sodrų bei aiškų aktoriaus balsą, kelis dešimtmečius skambbėjusį Lietuvos teatre, scenose ir radijuje. Jis ir čia užbūrė klausytojus, ne vienam ir ašara nubyrėjo – juk kalbėjo apie tėvynę Lietuvą. Po spektaklių aktorius T. Vaisieta bendravo su lietuvių bendruomenių atstovais, jam dainavo Sidnėjaus merginų folkloro grupė „Atspindys“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija