„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. lapkričio 11 d., Nr.18 (197)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

 

Sugriautoji siena: priežastys ir pasekmės

Michailas Gorbačiovas, Angela
Merkel ir Lechas Valensa perėjo
buvusią Berlyno sienos teritoriją
Reuters nuotrauka

Netyla svarstymai, kas iš tikrųjų sugriovė Berlyno sieną. SSRS „perestroikos“ tėvas Michailas Gorbačiovas tvirtina, kad tai jis nepasidavė „griežtos rankos“ šalininkų raginimams numalšinti Rytų Europoje vieną po kitos kilusias protestų bangas. Jis sako, kad jei Kremlius būtų panaudojęs jėgą prieš minią, atėjusią nuversti sieną, būtų galėjęs kilti pasaulinis karas. Mat M. Gorbačiovas, nors ir galėjo pasiųsti miniai tramdyti beveik pusę milijono Rytų Vokietijoje dislokuotų sovietinių karių, sąmoningai nedarė. Berlyno sienos griuvimas buvo paskutinė vinis į šaltojo karo ir SSRS karstą. Tačiau būtina prisiminti ir JAV prezidento Ronaldo Reigano raginimą: „Misteri Gorbačiovai, sugriaukite šią sieną!“ Ši frazė garsiojoje R. Reigano kalboje buvo pasakyta likus dvejiems metams iki istorinio Berlyno įvykio, bet ji vis vien pastūmėjo SSRS ir Rytų Europą į didžiąsias permainas ir vokiečių tautos susijungimą. Į valdžią atėjęs M. Gorbačiovas vykdė naują demokratizavimo politiką: iš kalėjimų buvo išleidžiami disidentai, panaikintas SSKP vienvaldiškumas, iš Afganistano išvedama okupacinė sovietų kariuomenė. Be demokratėjimo imperijos centre nieko nebūtų buvę. Girdėdami demokratiškas mintis iš Maskvos, žmonės drąsinosi. Kai Lietuvoje vieni žmonės prabilo, o kiti pamatė, kad dėl jų drąsių žodžių nieko neatsitiko, ir visi ėmė kalbėti. Svarbiausia buvo įveikti baimę. Jeigu siena nebūtų subyrėjusi tada, ji ir dabar dar dalintų Europą. Tuo metu ir SSRS, ir jos satelitai tebuvo kortų namelis. Sistema galėjo tik subyrėti, o ne reformuotis. Michailo Gorbačiovo „perestrojka“ pagreitino šį byrėjimą ir parodė, jog numirėlio, t.y. vadinamojo realaus socializmo, reformuoti neįmanoma. Gerai, kad branduolinė valstybė nebyrėjo pilietinio karo keliu. Tai buvo tiesiog sistemos susmukimas, kaip susmunka infarkto ištiktas žmogus. SSRS kelias į „infarktą“ buvo ilgas, jis brendo daugiau nei pusę šimtmečio, nuo tada, kai bolševikai atėjo į valdžią.


Šabtajaus Kalmanovičiaus nužudymas užminė mįslę

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Šabtajus Kalmanovičius

Lapkričio 2 dieną Maskvoje nušautas Rusijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse gerai žinomas verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Jo automobilį „Mercedes“, važiavusį Maskvos centre, pasivijo automobilis „Lada Priora“, iš kurio du užpuolikai pradėjo šaudyti iš automatų. Į Š. Kalmanovičių pataikė 20 kulkų, jis žuvo vietoje. Jo vairuotojas Piotras Tumanovas sužeistas ir gydomas ligoninėje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija