2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

„Juodojo antradienio“ tęsinys

Mitingas prie Taras‘o Ševčenkos paminklo Kijeve: „RF Juodosios jūros laivyną – lauk iš Ukrainos!”

Dabartinė Ukrainos opozicija, kurioje vis didesnis vaidmuo atitenka ekspremjerės  Julijos Tymošenko politiniam blokui, iš pat pradžių pareiškė nesutinkanti su dviejų šalių susitarimo pratęsti Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno buvimą Ukrainos teritorijoje po 2017 metų pasirašymu slapta nuo politikų ir rinkėjų ir įvardijo jį savavaliavimu ir nekonstituciniais veiksmais, o Prezidentą – neturinčiu įgaliojimų spręsti ateities kartų likimą. Proukrainietiško bloko „Mūsų Ukraina“ deputatas Jaroslav’as Džožyk’as teigė, kad „šie susitarimai prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, ir jos garantas, t. y. prezidentas, negalėjo taip pasielgti. Suprantama, sunki ekonominė situacija, tačiau vyriausybė nieko nedarė, kad išvengtų dujinės priklausomybės nuo Rusijos“. Deputatas pabrėžė, kad jo atstovaujama politinė jėga panaudos visas parlamentines ir neparlamentines pasipriešinimo priemones, kad šis dokumentas nebūtų Rados ratifikuotas.

Komunistinio bloko krachas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šį pavasarį minime net kelias sukaktis, svarbias Lietuvai, pokomunistiniams kraštams ir viso pasaulio geopolitinei raidai: prieš šešerius metus Baltijos šalys įstojo i NATO ir Europos Sąjungą, suėjo dvidešimt metų, kai subyrėjo komunistinis blokas. SSRS byrėti pradėjo 1990 metų pavasarį, po kovo 11-osios dienos, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Po nesėkmingo 1991 metų  rugpjūčio pučo praėjus keliems mėnesiams, 1991 metų gruodį, Sovietų Sąjunga galutinai žlugo.

Be Rusijos intrigų neapsieita

Suomijoje politinio prieglobsčio paprašiusi žymi žmogaus teisių gynėja Jelena Maglevanaja

Jelena Maglevanaja – žymi Rusijos žmogaus teisių gynėja, didžiausią dėmesį pastaruoju metu sukoncentravusi į Šiaurės Kaukazo problemas. Šiandien ji gyvena Suomijoje. Kodėl J. Maglevanaja pasitraukė iš Rusijos, ką ji mano apie dabartinę Kremliaus politiką Čečėnijoje, kaip vertina Lietuvos VSD persekiotų Chadižat ir Maliko Gatajevų bylą – apie tai su žmogaus teisių gynėja kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Tiesa ir atmintis

Vytautas Landsbergis

Susitinkame senojoje Lietuvos sostinėj ir beveik istorinę dieną. Prisimename prieš du mėnesius Vilniuje ir Briuselyje švęstą atkurtos mūsų Nepriklausomybės 20-metį, dar prisimename prieš mėnesį žuvusį Lietuvos draugą Lenkijos prezidentą, o užvakar – pažymėtą ir Antrojo pasaulinio karo pabaigą su tam tikra apvalesne data. Jei kas nori, tai ir vakarykštį militaristinį paradą Maskvoje.

Kas ir kodėl nužudė Lenkijos prezidentą?..

Česlovas Iškauskas

Praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo tragedijos prie Smolensko į viešąją erdvę plūstelėjo naujos „sąmokslo teorijos“ apie L. Kazcynskio ir dar 95 aukštų Lenkijos pareigūnų žūtį balandžio 10-ąją. Prisipažinsiu: nelabai pasitikiu tokiomis teorijomis, tačiau, kita vertus, oficiali lėktuvo katastrofos versija visuomenei kelia dar daugiau abejonių. Dar vieną stimulą apie tai kalbėti davė prof. V. Landsbergio konferencijoje Seime pareikštas priekaištas Europos Sąjungai, kad šios reakcija į pagrindinius įvykius užsienyje, taip pat ir į Lenkijos elito žūties priežastis, primena gera raminamųjų doze privaišinto ligonio būseną.