„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. spalio 6 d., Nr.17 (217)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

 

ETPA rezoliucijos 50-metis

Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, rugsėjo 30 dienos rytiniame posėdyje Seime iškilmingai paminėtas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1960 m. rugsėjo 29 dieną priimtos rezoliucijos „Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines“ 50-metis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kreipdamasi į  iškilmingo minėjimo dalyvius akcentavo šios Rezoliucijos moralinio palaikymo ir solidarumo momentą: „šis 1960 metų pareiškimas kartu su 1983 metų Europos Parlamente priimta rezoliucija dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo svarbiausi Europos parlamentinių institucijų skelbti oficialūs dokumentai, kuriais pasmerkta neteisėta Baltijos valstybių okupacija. Juose, be kita ko, buvo raginama Baltijos valstybių klausimą spręsti vadovaujantis laisvo tautų apsisprendimo principu. Be abejonės, šios rezoliucijos yra svarbios ir politiškai, ir istoriš. Todėl šiandien norėčiau akcentuoti mūsų moralinio palaikymo ir solidarumo momentą.


Religijos ir politikos kryžkelės

Giedrius Grabauskas -Karoblis

Prieš keletą savaičių buvo minimos devintosios 2001 metų rugsėjo 11-ąją Jungtinėse Amerikos Valstijose įvykdytų teroro aktų, per kuriuos žuvo apie 3000 žmonių, metinės. Šiuos grėsmingus teroro aktus įvykdė ekstremistinės organizacijos „Al Qaeda“ nariai. Dar rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo pradžioje Niujorke įvyko keliolika mitingų ir piketų, kurių dalyviai reikalavo neleisti netoli sunaikinto prekybos centro vietos statyti islamo kultūrinio centro. Šiame kultūros centre planuojama įrengti mečetė, todėl kai kurie amerikiečiai teigia, kad mečetė netoli tragedijos vietos įžeistų jų jausmus. Politikos ir religijos sąsajos kartais labai artimos, tik gaila, kad kartais tai pasireiškia barbariškais veiksmais, pavyzdžiui, grasinimais sudeginti Koraną ar net viešu Korano deginimu. Apie tokius planus dar rugsėjo 1 dieną prabilo pastorius iš Floridos valstijos Teris Džonsas, ketinęs sudeginti 200 Korano egzempliorių. T. Džonsas pareiškė: „Koranas – tai blogis. Per jį skleidžiamas klaidingas tikėjimas“. Vis dėlto visuomenės veikėjams ir valdžios atstovams pavyko įtikinti T. Džonsą atsisakyti pragaištingų planų. Tačiau rugsėjo 11 dienos vakare du pastoriai iš Tenesio valstijos sudegino du Korano egzempliorius.


Ekvadorą sukrėtė masiniai neramumai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rugsėjo 20 dieną Ekvadore prasidėjo masinės demonstracijos, palaipsniui paralyžiavusios šalį.  Sostinėje Kite ir didžiausiame Ekvadoro mieste Gvajakilyje 29 ir 30 dienomis vyko didžiulės demonstracijos, peraugusios į masines riaušes: buvo padeginėjami kioskai, automobiliai, plėšiamos parduotuvės. Šiuos neramumus inicijavo prieš reformas protestuojantys policijos pareigūnai ir jų giminaičiai. Neseniai priimti įstatymai nuo 2011 m. sausio 1 dienos 10 proc. mažinti policijos pareigūnų atlyginimus, be to, kai kuriuose policijos padaliniuose planuojama atleisti dalį pareigūnų. Rugsėjo 30-osios ryte šalies prezidentą Rafaelį Korreą grupė mitinguojančių policininkų užpuolė ir pradėjo spardyti, o vienas iš užpuolikų trenkė kastetu į pilvą. Apsauga prezidentą apgynė. R. Korrea buvo nugabentas į ligoninę, čia jam diagnozuoti pilvo ir kojų sumušimai bei šonkaulių lūžiai. Po dviejų valandų protestuojančių policininkų minia apsupo ligoninę. Protestuotojų lyderiai pareiškė, kad neišleis prezidento iš ligoninės. Po kurio laiko vaduoti prezidento atvyko kariuomenės daliniai – apie 500 kariškių. Jie susirėmė su policijos pareigūnais (susirėmimuose vienas policininkas žuvo, per 20 sužeista. Sužeista ir daugiau kaip 30 kariškių) ir prasiveržė į ligoninę. Kariškiai prezidentą R. Korrea šarvuočiu saugiai nugabeno į rezidenciją.


Maskvoje pasikėsinta į „krikštatėvį“

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rugsėjo 16 dieną Maskvoje pasikėsinta į vieną iš žymiausių kriminalinių lyderių Aslaną Usojaną (Senelį Hasaną). Jis sužeistas šūviais į pilvą Maskvos centre, sužeistas ir jo asmens sargybinis A. Bagramianas. Medikai garsųjį „įteisintą vagį“ iškart išgabeno į Botkino ligoninę, čia jis buvo operuotas. Ligoninėje jį saugojo didžiulė apsauga – kelios dešimtys milicijos ir OMON pareigūnų, FSB darbuotojai, gausus būrys „Senelio Hasano“ vadovaujamo stambaus kriminalinio klano narių. Rugsėjo 24 dieną A. Usojanas paleistas į namus ambulatoriniam gydymui. Ligoninės personalas skundėsi, kad apsaugininkų būriai labai trukdė dirbti. Niekas nepamena tokio atvejo, kad sužeistąjį saugotų tokios didžiulės pajėgos.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija