„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. vasario 23 d., Nr.4 (226)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

 

Įveikęs ekonominę krizę ir komunizmą

Ronaldo Reigano šimtmečiui

JAV prezidentas Ronaldas Vilsonas
Reiganas1985 metais

Vasario 6-ąją sukako 100 metų nuo 40-ojo JAV prezidento Ronaldo Vilsono Reigano (Ronald Wilson Reagan) gimimo. Reiganą galima mylėti ir neapkęsti, ką ir darė Amerika, tačiau negalima priimti jį abejingai. Nieko panašaus Amerika nei iki jo, nei po jo neturėjo ir, kaip spėjama, neturės. Tiesą pasakius, Reiganą reikėtų vertinti netgi ne kaip prezidentą, o kaip fenomeną. Jis buvo nuoseklus antikomunistas, nuspėjęs neišvengiamą komunizmo krachą, keikęs totalitarinę Sovietų Sąjungą, skelbęs jos išlaisvinimą nuo komunizmo jungo, kvietęs nusiginkluoti, mažinti branduolinių ginklų atsargas, karines išlaidas. Iš kitos pusės, jam prezidentaujant vyko tokios intensyvios ginklavimosi varžybos, kad Sovietų Sąjunga Amerikos ginklo galiai nepajėgė prilygti. Reiganas siekė apriboti valstybinę biurokratiją, sumažinti valstybinį aparatą, federalinio biudžeto deficitą, valstybės išlaidas, padėti neturtingiesiems, uždrausti abortus, į mokyklas įvesti maldas. Ne viską jam pavyko įvykdyti. Bet jis padarė tai, kas labiausiai patiko amerikiečiams: jis tikrai sumažino mokesčius ir atliko mokesčių reformą. Reiganą politikos analitikai laiko vienu „perestroikos bendraautorių“ ir „šaltojo karo“ duobkasiu. Aišku, prie šių politinių įvykių prisidėjo ir M. Tetčer, ir M. Gorbačiovas. Reiganas paleido ir palaimino „žvaigždžių karų“ programą (tiksliau, oficialiai jo vadinamą Strateginę gynybos iniciatyvą). Nors 1991 metais programos teko beveik visiškai atsisakyti, tačiau „žvaigždžių karai“ privertė Sovietų Sąjungą pasitempti, išsekino jos nukraujavusią ekonomiką ir privedė prie žlugimo. 1983 metais Reiganas Sovietų Sąjungą pavadino „blogio imperija“. 1987 metais, stovėdamas prie Berlyno sienos, dalijusios šį miestą į dvi dalis, pareikalavo: „Pone Gorbačiovai! Nuimkite šią sieną!“ Ir jis pirmasis Gorbačiovą pavadino „bičiuliu“. Reiganas išliko konservatizmo pavyzdžiu iki pat prezidentavimo pabaigos ir dar ilgai po to jis buvo netgi geriau vertinamas negu išrinkimo metu. 2005 ir 2009 metais atliktos apklausos rodo, jog dauguma amerikiečių jį laiko antru po Abraomo Linkolno! O politikoje jis visada buvo pirmo dydžio žvaigžde. Jis sugebėjo spindėti tokį optimizmą ir tikėjimą Amerikos ateitimi, kad visi jį laikė Amerikos lyderiu. Į Baltuosius rūmus Reiganas atėjo tada, kai Ameriką dar kamavo Vietnamo kompleksas, pažeminimas dėl ambasados užgrobimo Teherane. 63 diplomatai ir trys JAV piliečiai buvo išlaisvinti praėjus 444 dienų po užgrobimo – 1981 metų sausio 20 dieną, kai Reiganas perėmė prezidento postą iš Dž. Karterio. Jis buvo amžinas SSRS priešas, inicijavęs „žvaigždžių karų“ programą, ir geriausias sovietinės „perestrojkos“ draugas, užbaigęs šaltąjį karą. Ateidamas į Baltuosius rūmus būdamas 69-erių metų, jis tapo seniausiu Amerikos istorijoje prezidentu,  tačiau jį labai palaikė jaunimas. Pradėjęs politinę karjerą kaip demokratų partijos šalininkas, galiausiai jis tapo respublikonų konservatizmo apologetu. Maksimaliai padidinęs galingiausios supervalstybės karines išlaidas, Reiganas privertė totalitarinį varžovą kapituliuoti ekonominiu požiūriu.


Pasaulį apraizgė sąmokslo teorijų gijos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šiandien pasaulyje didžiausią įtaką turi kelios valstybės – JAV, Rusija, Kinija, Indija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir keli tarptautiniai blokai – pirmiausia NATO, Europos Sąjunga ir glaudžiais ryšiais susiję vadinamosios „blogio ašies“ šalys – Rusija, Baltarusija, Sirija ir Šiaurės Korėja. Tačiau pasaulio likimą lemia ir galingas korporacijas valdantys milijardieriai bei platus slaptų organizacijų tinklas. Šioms slaptoms organizacijoms priklauso korporacijų savininkai, įtakingi politikai, bankininkai, slaptųjų tarnybų pareigūnai. Turėdami didelę finansinę galią ir valdžios svertus bei disponuodami informacija slaptų organizacijų lyderiai daro didžiulę įtaką pasaulio politinei ir ekonominei raidai, daro poveikį žiniasklaidai. Nenuostabu, kad pasaulyje smarkiai plinta įvairios sąmokslo teorijos. Dalis jų yra pagrįstos (apie slaptų nusikalstamų organizacijų keliamą grėsmę), kitos – gana realios prielaidos apie „farmacininkų sąmokslą“ (stambiausių pasaulio farmacijos korporacijų kartelinius susitarimus ir jų įtaką politikams bei valdžios pareigūnams). Tačiau dalis sąmokslo teorijų – tokių kaip „pasaulinis žydų sąmokslas“ ir kai kurios kitos viso labo tėra manipuliacijos, skirtos žmonių klaidinimui. Lietuvoje daug kalbama apie KGB struktūrų įtaką politiniams ir ekonominiams procesams. Tai pagrįsta teorija, nes KGB kadriniai darbuotojai, agentai ir rezervistai daro didžiulę įtaką Lietuvos verslui ir politikai.


Informacija braunasi net į žmogaus vidų

Vasario mėnesio pirmoje pusėje pradėjo veikti nepriklausomo ir nekomercinio interneto svetainių tinklo „EurActiv“ lietuviška versija EurActiv.lt. Joje publikuojamos Europos Sąjungos (ES) ir kitų Europos šalių naujienos, nuomonės, analizės, pateikiama aktuali informacija apie ES veiklos sritis.

Lietuva tapo pirmąja Baltijos ir Šiaurės šalimi, kurios kalba pradėjo veikti „EurActiv“ svetainė. Lietuviškas portalas suteiks galimybių gauti aktualią informaciją apie kasdieninį politinį ES gyvenimą ir prisidės prie efektyvių visuomenės diskusijų Lietuvos narystės ES ir bendrijos ateities vizijos klausimais. Bent taip galvoja Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „EurActiv“ sudaro galimybę pristatyti Lietuvą kitoms šalims narėms. Tinklas EurActiv.com nuo 2004 metų veikia 12 Europos šalių: Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje svetainę EurActiv.lt administruoja viešoji įstaiga „Europos informacijos centras“, valdantis Lietuvoje devynis Europos informacijos centrus „Europe Direct“.


Kremlius uždraudė M. Gorbačiovo partiją

Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas sukritikavo Rusijos politinį elitą ir teigė, kad Kremlius uždraudė jam kurti savo politinę partiją. Kovo 2 dieną 80-metį švęsiantis Michailas Gorbačiovas interviu laikraščiui „Novaja gazeta“ sakė norėjęs įsteigti socialdemokratinę partiją, tačiau Kremliaus vyriausiasis ideologas Vladislavas Surkovas įspėjo, kad ji nebus įregistruota. V. Surkovas, kaip teigiama, daug pasidarbavo sukuriant centralizuotą valdžios sistemą, kuri Vladimiro Putino valdymo metais tapo skiriamuoju Rusijos ženklu. Jis yra ir  posakio „suvereni demokratija“ autorius. Taigi, užuot kūręs partiją, M. Gorbačiovas buvo priverstas kurti judėjimą. Tačiau judėjimas, nebūdamas partija, negali dalyvauti rinkimuose. „Mums reikia socialdemokratinės partijos, kuri nepriklausytų nuo valdžios“, – tvirtino M. Gorbačiovas. Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas apkaltino valdančiąją šalies klasę abejingumu savo žmonėms ir užsipuolė milijardierių Romaną Abramovičių, kuris turtus susikrovė neužsiimdamas jokia politika. Gorbačiovas sakė, kad Rusijos valdančiosios klasės yra turtingos ir ištvirkę. „Aš niekinu šią idėją. Man gėda dėl turtingųjų pasileidimo. Man gėda dėl mūsų ir šalies“, – valdančiąsias partijas negailėdamas pliekė buvęs Sovietų Sąjungos vadovas, kartu pamokydamas, kad valdžios atstovai „neturėtų turėti ir neturi teisės naudoti visos energijos, žmonių ir šalies išteklių tam, kad išliktų patys“. Gorbačiovo nuomone, valdančiojo tandemo politika atrodo mažai ką duoda valstybei: „Matau, kad prezidentas ir V. Putinas stengiasi, tačiau šalyje vis daugiau dvelkia imitacija“. M. Gorbačiovo teigė, kad reikia tikrų pokyčių. Jis taip pat sukritikavo Kremliaus sprendimą atšaukti regioninius rinkimus. „Ar tai stabilumas? Ar tik asmeninės galios išlaikymas?“ – klausė jis.


E. Lucasas: Lietuvoje gera būti lenku

Anksčiau viešai kalbėjęs, kad Lietuva susikūrė neprognozuojamos šalies įvaizdį bei svarstęs apie galimybes išspręsti lenkų kalbos klausimą mokyklose, šiuo metu britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas teigia, jog Lietuva turbūt yra vienintelė vieta pasaulyje, kur išsilavinimą lenkų kalba galima įgyti nuo mokyklos iki universiteto. Interviu TV3 laidai „Savaitės komentarai“ E. Lucasas sakė: „Lietuvoje labai gera būti lenku. Tai turbūt vienintelė vieta pasaulyje, kur gali gauti visą išsilavinimą lenkiškai – nuo pradinės mokyklos iki universiteto“.


Libijoje verčiamas M. Kadafio režimas

Libijos prezidentas Muamaras Kadafis

Nuo vasario 19 dienos Libijoje prasidėjo kruvini susirėmimai tarp šalies kariuomenės bei saugumo pajėgų ir jau 42 metus šalį valdančio prezidento Muamaro Kadafio režimą siekiančių nuversti šalies piliečių. Per šiuos susirėmimus, kaip teigiama, jau žuvo daugiau kaip 270 žmonių, tačiau neabejojama, kad tikrasis aukų skaičius daug didesnis. Vasario 19 dieną ir vasario 20-osios ryte nuožmūs susirėmimai vyko Bengazio mieste. Čia kariuomenė pradėjo šaudyti į demonstrantus iš automatų ir sunkiųjų kulkosvaidžių. Pasipiktinę žmonės pradėjo ginkluotis ir puolė kariškius bei vietos policijos nuovadas. Vasario 20 dieną pranešta, kad Bengazio mieste žuvo per 200 žmonių. Vasario 20-osios vakare susirėmimai prasidėjo ir Libijos sostinėje Tripolyje. Čia kariškiai pradėjo šaudyti į Kadafio atsistatydinimo reikalaujančius piliečius. Tada lazdomis ir šaunamaisiais ginklais ginkluoti žmonės puolė vyriausybinius pastatus, užėmė kelias ministerijas, centrinės televizijos pastatą, padegė prokuratūros pastatus. Vėliau protestuotojų minios veržėsi link M. Kadafio rezidencijos. Jų nesustabdė ir rezidencijos apsauga: rezidencijos vartai buvo pralaužti buldozeriu, žmonės įsiveržė į rezidenciją ir ją padegė. Kol kas nepatvirtintais pranešimais, M. Kadafis pabėgo iš šalies.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija