„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. gegužės 11 d., Nr.9 (231)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

 

Apie karo aukų atminimą ir taiką

Europai minint 66-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį teigė, kad Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas įpareigoja siekti taikos. Pranešime spaudai prezidentė sakė: „Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo daugiau nei šeši dešimtmečiai, tačiau pasaulis taip ir netapo taikus. Ką tik grįžau iš Pietų Kaukazo, kur užsitęsę konfliktai atneša daug skausmo ir netekčių. Šiandien, kai visa Europa mini 66-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, dar kartą raginu ir kviečiu visas pasaulio šalis ieškoti taikių sprendimų ir santarvės.“


Naujos geopolitinės realijos: Šiaurė-Pietūs

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pastaruoju metu pasaulyje geopolitinės realijos sparčiai kinta: greta tradicinio skirstymo į Rytus ir Vakarus atsiranda skirstymas į Šiaurę ir Pietus. Šiaurei priskiriama Šiaurės bei Pietų Amerika, Europa, Australija, kai kurie Azijos pakraščiai, o Pietūs – tai dauguma Azijos šalių (tarp jų ir Kinija, Indija, Iranas) ir Afrika. Kadaise buvo susiformavęs standartinis stereotipas, kad Šiaurė asocijuojasi klestėjimu, o Pietūs su skurdu ir nuosmukiu. Tačiau ši padėtis gerokai kinta, nes vis daugiau Pietų valstybių – Pietų Korėja, Taivanas, Honkongas, Singapūras ir kai kurios kitos šalis klesti, tapo gerovės valstybėmis, čia pažabota korupcija ir gerbiamos žmogaus teisės. Dėmesį atkreipia ir kylanti Kinija bei Indija, o kai kurių šių šalių regionai netgi klesti (Kinijos Šanchajus ir Indijos Goa regionas). Ryškios pažangos keliu žengia ir Malaizija, Iranas, Kataras, Kuveitas ir kai kurios kitos Pietų šalys. Tuo tarpu kai kurios Šiaurės šalys – Ukraina, Moldova, Makedonija, Latvija, Lietuva ir kai kurios kitos susiduria su didžiulėmis problemomis.


Ką lietuviams patartų Izraelio analitikai

Gintaras Visockas

Projekto „Aš – Lietuvai“ koordinatorius Tomas Girdzijauskas ieško, kaip lietuviams padėti neišnykti ir kartu – laimingai, prasmingai bei pasiturinčiai gyventi. Su projektu „Aš – Lietuvai“ esu susipažinęs tik paviršutiniškai, todėl negaliu daryti plačių apibendrinimų. O ir su projekto iniciatoriumi T. Girdzijausku išsamiau kalbėjausi vos keletą kartų, todėl mano pozicija gali būti tik subjektyvi ir tik paviršutiniška.


Žaidimas Lenkijos istorijos korta

Antanas Rimantas Šakalys

Kai kurie naujieji mūsų istorikai pamėgo žaisti Lenkijos istorijos korta, nes lenkai už tai dosniai atsilygina ordinais, kryžiais ir dar nežinia kuo. Kai kam iš jų norėtųsi švęsti Lenkijos konstitucijos dieną (gegužės 3-iąją) labiau nei Lietuvos istorijos reikšmingas datas.

Kiekviena valstybė tegu švenčia reikšmingas jai istorijos datas. Tai jų patriotinė priedermė. Mes turime savų reikšmingų istorinių įvykių, datų. Paskutinis Liublino uniją žymintis ryšys buvo nutrauktas tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai popiežius Jonas Paulius II 1991 m. gruodžio 24 dieną Lietuvos teritorijoje įkūrė dvi bažnytines provincijas – Vilniaus ir Kauno arkivyskupijas su sufraganinėmis vyskupijomis. Lygiagrečiai buvo pertvarkytos ir kaimyninių Lenkijos bei Baltarusijos vyskupijos. Simboliška, kad iš Lenkijos kilęs popiežius šiais aktais įtvirtino Vilniaus arkivyskupijos priklausomybę Lietuvai, atskyręs priklausomybę nuo Lomžos.


Karinė tarnyba stiprina pilietinę savivoką

Edmundas Simanaitis

Visuomenė sunerimo dėl valdininkų neįžvalgumo

Septyniolika  nevyriausybinių  organizacijų  priėmė kreipimąsi į aukščiausius  Valstybės pareigūnus dėl valstybės saugumo, krašto apsaugos   stiprinimo ir  laisvės kovų įamžinimo. Rezoliucijoje rašoma: „Nors Lietuvos kariuomenė visuomenėje turi pakankamai aukštą reitingą, tačiau dėl praėjusios kadencijos vyriausybės, krašto apsaugos vadovybės kompetencijos stokos ir trumparegiškumo atšaukus privalomą karinę tarnybą ir apsiribojus profesionalia kariuomene, koviniuose kariuomenės vienetuose trūksta eilinių karių, mažėja karių savanorių skaičius“, nepagrįstai mažinamos lėšos krašto gynybai.  


Rusiją sukrėtė nauja represijų banga

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Per Rusiją nuvilnijo represijų banga. Gegužės 2 dieną FSB pareigūnai darė kratas „Jabloko“ partijos tarybos nario I. Bolšakovo bute Maskvoje ir jo giminaičių bute Peterburge. I. Bolšakovas sulaikytas giminaičių bute Peterburge ir išvežtas į FSB būstinę, po 5 valandų paleistas. Pradėta byla neva dėl ekstremizmo kurstymo, konfiskuota daug vadinamuoju „samizdatu“ leistų leidinių ir kelios draudžiamos knygos. Gegužės 8-ąją apie 10 valandą į Chimkų mišką prie Maskvos atvykęs OMON būrys užpuolė čia susirinkusius demokratinės sueigos – vadinamosios „tautos viečės“ dalyvius, juos mušė, spardė, o per 30 žmonių surakino antrankiais ir nuvilko į autobusus. Tarp sulaikytųjų – daug žinomų politikų ir visuomenės veikėjų: „Jabloko“ partijos pirmininkas Sergejus Mitrochinas, judėjimo „Pirmyn“ koordinatoriaus pavaduotojas Ilja Budraitskis, Kairiųjų fronto lyderis Sergejus Udalcovas, pulkininkas Michailas Trepaškinas, žinoma ekologė Svetlana Čirikova, politikas Ilja Jašinas ir kiti. Žmonės bandė užstoti kelią autobusams, kuriais buvo vežami sulaikyti opozicijos aktyvistai, bet tada buvo paleistos ašarinės dujos. Beje, į šią susidorojimo akciją atvyko daugiau kaip 150 omonininkų. Tačiau gegužės 8 dienos vakare atsitiko sensacingas įvykis – teismas atsisakė areštuoti suimtuosius ir jie buvo paleisti. Teisėjai savo sprendimus argumentavo tuo, kad, jų nuomone, pareigūnai padarė daugybę pažeidimų. Paleisti opozicijos aktyvistai skundėsi žiauriu pareigūnų elgesiu – jie buvo sumušti, jų veiduose matomos mėlynės, keliems prakirsti antakiai, išmušti dantys. Vienas iš sulaikytųjų išvežtas į ligoninę – jam sutriko širdies veikla, sulaužyti keli šonkauliai.


JT prognozė apie gyventojų skaičių

Praėjusią savaitę Jungtinės Tautos paskelbė naujausią pasaulio gyventojų skaičiaus prognozę, apie kurią pranešė britų dienraštis „The Guardian“. JT gyventojų skyriaus pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad iki šių metų pabaigos Žemės gyventojų skaičius pasieks septynis milijardus, po 13 metų pasaulyje gyvens aštuoni, o po 18 metų – devyni milijardai žmonių. 10 milijardų žmonių Žemėje gyvens po 40 metų. 2100 metais pasaulyje gyvens jau daugiau nei 10 mlrd. žmonių. Jų daugės visuose žemynuose, išskyrus Europą.


Mirė Lietuvos bičiulis R. Asmusas

Mirė amerikiečių diplomatas ir politologas Ronaldas Asmusas, kuriam Lietuva yra dėkinga už paramą siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Vokietijoje įsikūręs Marshallo fondas pranešė, kad šeštadienį eidamas 54-uosius metus R. Asmusas mirė nuo vėžio. Tikėdamas, kad Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes reikia priimti į NATO, jis nuosekliai siekė šio tikslo. Jo indėlis formuojant geostrateginius Europos ir Šiaurės Amerikos lyderių sprendimus yra neįkainojamas. Daugelį metų JAV diplomatinėje tarnyboje dirbęs R. Asmusas buvo vienas svarbiausių NATO plėtros į Rytus architektų. Įvertindama R. Asmuso patirtį, įžvalgas ir pažintis Europoje buvusi valstybės sekretorė Madeleine Albright jį paskyrė savo pavaduotoju Europos klausimais, o B. Obamai tapus JAV prezidentu jis buvo kandidatas į aukščiausias Valstybės departamento ar Nacionalinio saugumo tarybos vadovų pareigas.


Namas, menantis istorijos paslaptis

Buvusį SSRS Aukščiausiojo teismo Karinės kolegijos namą ketinama išbraukti iš istorijos paminklų sąrašų. 1930 metais Karinė kolegija iš Spiridonienkos gatvės persikraustė į Nikolsko gatvę  ir čia dirbo iki 1940 m. pabaigos.

Tai buvo valstybinio teroro ir masiškų žudynių laikas. Karinė kolegija šiose egzekucijose vaidino itin svarbų vaidmenį. Būtent ji ilgus metus skelbė nuosprendžius žymiausiems asmenims – artistams, mokslininkams, kariškiams, pramonės įmonių vadovams, dvasininkams, advokatams ir kitiems. Tarp nuteistųjų sušaudyti (tiktai Maskvoje) – rašytojai I. E. Babelis, I. I. Katajevas, B. A. Pilniakas, S. M. Tretjakovas, B. Jasinskis, režisierius V. E. Mejercholdas, maršalai N. N. Tuchačevskis (greičiausiai už nesėkmingą 1919–1920 metų žygį į Lenkiją), A. I. Jegorovas, aviacijos maršalas S. A. Chudiakovas, žymūs mokslininkai N. D. Kondratjevas, E. D. Polivanovas, R. I. Samojlovičius, VKP (b) CK politbiuro nariai N. I. Bucharinas, G. E. Zinovjevas, L. B. Kamenevas, S. V. Kosioras, A. I. Rykovas, V. J. Čubaras, visa Mongolijos vyriausybė, 25 sąjunginiai liaudies komisarai, 19 respublikinių, 13 armijos vadų, 43 korpusų vadai, 85 brigadų vadai, per 100 profesorių, daugiau kaip 300 stambiausių pramonės įmonių direktorių. Čia buvo sušaudyti balerinos M. Pliseckajos, O. Arosevos, A. Zbrujevos ir daugelio kitų žymių veikėjų tėvai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija