2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Lietuvai perduodamas pirmininkavimo ES Tarybai vairas

Prie ES institucijų plazda ir Lietuvos vėliava

Nuo liepos 1 dienos Lietuva perima pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Visą pusmetį, iki 2013 m. gruodžio 31-osios, Lietuva vadovaus ES įstatymų leidybai. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių, kuriai buvo perduotos šios pareigos. Pirmininkavimą ji perima iš Airijos, kuri irgi visą pusmetį iki liepos 1-osios vykdė šias atsakingas pareigas. Briuselyje Lietuvos nuolatinės atstovybės ir agentūros „Hill+Knowlton Strategies“ organizuoto renginio dalyviams birželio 13-ąją buvo pristatyti Lietuvos pirmininkavimo prioritetai. Vyko diskusija, kurioje dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis, Europos Komisijos Vertimų raštu direktorato generalinis direktorius Rytis Martikonis. Diskusiją vedė „Hill+Knowlton“ vadovas Thomas Tindemans. Įžanginėje kalboje ministras Linas Linkevičius pabrėžė Lietuvos siekius Rytų kaimynystės politikos srityje. Ministras pažymėjo, kad Lietuvos stojimas į ES buvo vienas didžiausių mūsų šalies pasiekimų. Prisimindamas stojimo į ES metus EK Vertimų raštu generalinis direktorius Rytis Martikonis paminėjo, kad Europos Sąjungoje Lietuvai atsivėrė daug galimybių, o pirmininkavimas bus gera proga įrodyti, kaip išaugo ir sustiprėjo šalis. Lietuvos nuolatinio atstovo ES ambasadoriaus Raimundo Karoblio teigimu, nepaisant to, kad mūsų šaliai teks didesnis nei įprasta įstatymų leidybos krūvis baigiantis Europos Parlamento ir Komisijos kadencijai, Lietuva pasirengusi dirbti efektyviai ir kūrybiškai, siekiant bendrų tikslų. Renginyje dalyvavo daugiau nei 150 ES institucijų, tyrimo centrų, diplomatinio korpuso atstovų ir lietuvių bendruomenės narių. Jo metu buvo pristatyta nuotraukų paroda iš Mariaus Jovaišos albumo „Neregėta Lietuva“. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai gide publikuojami Lietuvos valdžios atstovų, verslininkų ir ES institucijų atstovų pasisakymai prioritetiniais pirmininkavimo klausimais, pristatoma šalies istorija, kultūra, pateikiama praktinė informacija.

Įprastas Europos Parlamento darbas Strasbūre nėra toks paprastas

Edvardas ŠIUGŽDA

Žvilgsnis į Srasbūrą

Strasbūras (Starsbourg) – nedidelis Prancūzijos miestas pasienyje su Vokietija, kiekvieną mėnesį susilaukiantis politikų antplūdžio. Tai – Europos Parlamento (EP) nariai, suvažiuojantys į plenarines sesijas, kurių būna 11–12 per metus.

Štai ir šio mėnesio 10–13 dienomis Strasbūre vyko EP plenarinė sesija. Pirmadienį popiet ji prasidėjo diskusijomis. Deja, EP narių joje buvo nedaug. Ir kitomis dienomis popietinių diskusijų posėdžiuose parlamentarų būna nedaug – daugiausia pranešėjai, kai kurie pataisų autoriai, grupių vadovai. Diskusijų popietės pagal dienotvarkę tęsiasi net iki 23 valandos. Bet priešpietiniuose posėdžiuose, prasidedančiuose 9 valandą, parlamentas būna pilnas narių – mat prieš pietus prasideda balsavimai, ir šių posėdžių lankymas yra privalomas, tai, kaip „XXI amžiui“ sakė kai kurie Lietuvos europarlamentarai, būtų pravartu įvesti ir Lietuvos Seime, dėl kurio posėdžių lankymo niekaip nesutariama jau 20 metų. Akivaizdu, kad ne visose plenarinės sesijos dalyse europarlamentarai vienodai aktyviai lanko posėdžius. Jei popietinės diskusijos būna neskaitlingos (nors pasižymi klausimų aktualumu ir parlamentarų aktyvumu), tai į priešpietinius posėdžius susirenka faktiškai visi išrinkti Europos Parlamento nariai.