2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Prasidėjo Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai

Liepos 1 dieną 8.40 val. prie Vyriausybės rūmų vyko iškilminga Lietuvos Respublikos istorinės ir Europos Sąjungos vėliavų pakėlimo ceremonija, skirta pažymėti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžią. Vėliavas iškels Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Alfredo Pliadžio nuotrauka

Liepos 1-ąją Lietuvos Respublika pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Šis įvykis buvo paminėtas liepos 1-4 dienomis Strasbūre vykusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje trečiadienį. Gausiai susirinkusių europarlamentarų EP posėdžių salėje Lietuvos pirmininkavimą pristatė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Paskelbdama pirmininkavimo pradžią Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos vadovė pasakė kalbą, nes pagal tradiciją pirmininkaujančios valstybės vadovo kalba žymi oficialią pirmininkavimo pradžią. Pradėdama kalbą, D. Grybauskaitė dėkojo pirmininkavimą baigiančiai Airijai, tačiau pagrindiniu jos kalbos akcentu tapo finansinis stabilumas, darbo vietų kūrimas ir tvarus ekonomikos augimas. „Po penkerių ekonominio sunkmečio metų žmonės pagrįstai yra nekantrūs ir trokšta realių rezultatų. Todėl per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų. Svarbu ne tik užversti teisės aktų bylas, svarbiausia atverti galimybes mūsų piliečiams. Tik užtikrindami Europos finansinį atsparumą, gerindami jos konkurencingumą ir skatindami augimą galime sukurti naujų darbo vietų ir atkurti visuomenės pasitikėjimą Europos projektu“, - savo kalboje sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė pažymėjo, kad nepaisant ekonominės krizės Europos bendrasis vidaus produktas yra didesnis nei bet kurio kito pasaulio regiono, o varomoji Europos jėga – smulkiosios ir vidutinės įmonės. Pasak prezidentės, Europoje smulkieji ir vidutiniai verslininkai yra svarbesni nei bet kuriame kitame pasaulio žemyne.

Įprastas Europos Parlamento darbas Strasbūre nėra toks paprastas, 2

Tęsiame Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos, įvykusios birželio 10–13 dienomis, svarbiausių įvykių ir dokumentų aprašymą. Ši EP darbo apžvalga „XXI amžiaus“ skaitytojams turėtų būti įdomi ir svarbi dėl to, kad nuo liepos 1-osios Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. EP plenarinės sesijos vyksta Strasbūre (Strasbourg, Prancūzija) po keturias dienas kiekvieną mėnesį. Per metus susidaro 11 ar 12 tokių sesijų. Kitas EP darbas vyksta Briuselyje (Belgija). EP plenarinėje sesijoje teko lankytis ir jos darbą stebėti Europos Parlamento atstovybės kvietimu.

Briuselyje kartais atrodo, kad lietuviškas posakis „bijo kaip... kryžiaus“ Europos Parlamentui visiškai tinka

Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė

Birželio 10-13 dienomis lankantis Strasbūre vykusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje tik probėgomis pavyko susitikti jame jau penkerius metus dirbančią Lietuvos atstovę dr. Laimą Liuciją Andrikienę. Nors su jos padėjėjomis buvome kelis kartus sutarę susitikti interviu, tačiau dėl užimtumo ir netikėtai atsirandančių darbų europarlamentarė negalėjo ilgiau pakalbėti – tuo metu ji rengėsi ir pranešimams, ir diskusijoms. Tad klausimus teko siųsti elektroniniu paštu jau grįžus į Lietuvą. Pradėjome aiškintis dėl praėjusios EP sesijos darbų.

ES religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir gynimo gairės

Birželio 13 dieną Europos Parlamentas priėmė Lietuvos atstovės Laimos Andrikienės parengtą pranešimą ir rezoliuciją – Europos Parlamento (EP) rekomendacijas ES tarybai dėl ES religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių. L. Andrikienė sakė: „Daugelyje pasaulio šalių nesiliauja smurtas prieš religinėms bendruomenėms ir mažumoms priklausančius ar nereliginių įsitikinimų turinčius žmones. Šių asmenų persekiojimas ir diskriminacija, religinės tolerancijos, atvirumo tarpreliginiam dialogui ir ekumeninio sambūvio trūkumas dažnai lemia politinius neramumus pasaulyje, dėl to griebiamasi smurto ir kyla atviri ginkluoti konfliktai, kurie sukelia pavojų žmonių gyvybėms, ilgam pažeidžia regionų stabilumą“. L. Andrikienė paminėjo, kad „EP rekomendacijų tikslas ir taikymo sritis yra skatinti ir apsaugoti religijos ir tikėjimo laisvę trečiosiose šalyse, įtraukti religijos ir tikėjimo laisvę į ES užsienio politiką, visus ES išorės veiksmus ir žmogaus teisių politiką, taip pat parengti aiškias gaires, kriterijus, standartus ir praktinius nurodymus, kurie padėtų skatinti religijos ir tikėjimo laisvę, organizuojant ES institucijų ir valstybių narių pareigūnų darbą, ir tokiu būdu padėti užtikrinti didesnį ES išorės santykių nuoseklumą, veiksmingumą ir matomumą“.