2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kas su kuo ir prieš ką kariauja

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

Minint didžiausią istorinį įvykį – Kristaus Prisikėlimą iš numirusių – Šv. Velykos sujudino krikščionišką pasaulį. Kristus buvo tikrai nužudytas ir tikrai prisikėlė. Aleliuja! Neturint elementarių tikėjimo žinių, šie sakiniai dar nieko neįrodo. Jeigu visa tai būtų legenda, pasaka, ji negalėtų išgyventi du tūkstančius metų. Tereikia turėti gerą valią ir panagrinėti Prisikėlimo šaltinius, kad suvoktum šią didžiąją paslaptį. Visos pasaulio istorijos nublanksta prieš Kristaus Prisikėlimo faktą, bet čia – jau kita tema. O mums reikia krikščionišku žvilgsniu pasidairyti po pasaulį. Aš apibendrinsiu, skaitytojas tegul pažvelgia kritiškai.

Žiniasklaida nuolat pateikia liūdną pasaulio padėtį. „Įtampa su Rusija akivaizdžiai auga: NATO naikintuvų, kylančių stebėti ir perimti Rusijos lėktuvų, skaičius yra didžiausias nuo šaltojo karo laikų. 2016 metais iš Europos karinių bazių pakilo 780 lėktuvų, kurie reagavo į Rusijos karinių lėktuvų provokacijas, o 2015 metais buvo 410 NATO lėktuvų“ (independent.co.uk). Kovo 30 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel) įspėjo dėl didelio ir ypač aktyvaus efektyvaus Rusijos ginklavimosi Baltijos jūros regione. Tai rodo, kad Vakarai laiku pabudo, tik ar suspės susivienyti, jei reikės ryžtingo atkirčio?

Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

Už mūsų ir jūsų laisvę...

Dokumentų leidinys „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945“

Apie lietuvių partizanų kovą jau daug ką žinome – per 30 metų parašyta daug knygų, tiriamųjų straipsnių, atsiminimų, išleistas daugiatomis „Laisvės kovų archyvas“, paskelbta išties monumentalių dalykų. Kad tik kas į jas labiau gilintųsi ir susipažintų su mūsų tautos istorija ir kančiomis! Tačiau su mūsų bendrapiliečiais, lenkų tautybės partizanais, laikiusiais save Lenkijos valstybės patriotais ir kovojusiais prieš bolševikinį okupantą, kuris nevykdė lenkų puoselėjamų ketinimų, susijusių tyrimų išties nėra arba jie yra tik riboto naudojimo. Todėl tikrai yra sveikintinas 2016 metų pabaigoje išleistas leidinys „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945“. Redakcinė kolegija – Tomasz Balbus, Arūnas Bubnys, Edita Lankauskienė, Rafał Leśkiewicz, Ovidijus Lėveris, Marcin Majewski, Rytas Narvydas, Zbigniew Nawrocki, Piotr Niwiński.  Tai – pirmasis serijos „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“ tomas. Jį sudaro dokumentai iš Lenkijos ir Lietuvos archyvinių fondų – daugiausia iš Lenkijoje jau ilgai produktyviai veikiančio Tautos atminties instituto Dokumentų panaudojimo ir archyvavimo biuro bei Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA). Leidinys parengtas bendradarbiaujant Lietuvos ypatingajam archyvui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) ir Tautos atminties institutui (IPN). Šį pirmąjį serijos „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje“ tomą sudaro 79 SSRS represinio aparato dokumentai ir 10 dokumentų iš lietuvių partizaninio judėjimo ir Pogrindžio Lenkijos, kuri buvo pavaldi Lenkijos Respublikos vyriausybei išeivijoje. Šio monumentalaus leidinio pasirodymas tapo galimas 2010 m. rugsėjo 22 d. pasirašius bendradarbiavimo LGGRTC ir IPN susitarimą dėl knygų leidybos, o 2011 m. balandžio 12 d. – LYA ir IPN susitarimą dėl archyvinių dokumentų mainų. Reikia paminėti, kad IPN, bendradarbiaudamas su ukrainiečių istorikais, yra išleidęs jau 12 tomų panašių dokumentų rinkinį apie ukrainiečių ir Ukrainos teritorijoje veikusių lenkų partizanų kovas. Ten pateikti dokumentai rusų ir lenkų kalbomis. Parengtas ir išleistas lenkų ir lietuvių leidinys, skirtas IPN vadovui prof. Janušui Kurtykai (Janusz Kurtyka) atminti – jis žuvo 2010 m. balandžio 10 d. prie Smolensko su prezidento Lecho Kačinskio (Lech Kaczyński) vadovaujama delegacija.

VSD: nuo taikos iki karo su Rusija gali skirti 24 valandos

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) balandžio 3 dieną paviešino praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Šiemetėje ataskaitoje, apie kurią tą pačią dieną kalbėjo šių institucijų vadovai, skelbiama, kas kelia didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bendroje VSD ir AOTD ataskaitoje konstatuojama, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kėlė ir kelia Rusijos karinė galia, jos koncentravimas, žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. VSD ir AOTD ataskaitoje konstatuojama, kad svarbiausias Kremliaus tikslas šiemet yra užtikrinti režimo stabilumą ir sudaryti palankias aplinkybes perrinkti V. Putiną kitai prezidento kadencijai. Prieš metus įsteigtai Rusijos nacionalinei gvardijai vadovauti paskirtas lojalumu pasižymintis buvęs V. Putino asmens sargybinis Viktoras Zolotovas. „Svarbiausias „Rossgvardijos“ uždavinys yra garantuoti režimo stabilumą neutralizuojant galimą visuomenės nepasitenkinimą“, – rašoma ataskaitoje. Pažymima, kad V. Putinas pernai atliko pokyčius aukščiausiuose valdžios sluoksniuose: pakeistas administracijos vadovas, vidaus politikos grupė, Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius, gubernatoriai ir kitų reikšmingų institucijų vadovai. Lietuvos žvalgybos tarnybos abejoja, ar dėl žemų naftos kainų ir tarptautinės izoliacijos sunkioje ekonominėje padėtyje atsidūrusi Rusija artimiausiu metu lengvai išsikapstys iš nuosmukio, tad tikėtis kokių nors reikšmingų reformų neverta. Rusija demonstruos esanti pasiruošusi naujam santykių su JAV „perkrovimui“, siekdama įtvirtinti sau palankų status quo – nustatyti įtakos zonas artimajame užsienyje, išlaikyti konfliktą Ukrainoje įšaldytą, įteisinti Krymo aneksiją. Jei situacija nesikeis ir santykiai su JAV negerės, Rusija vėl vykdys konfrontacinę ir izoliacinę politiką. Kaip pagrindinę tokios politikos įgyvendinimo priemonę, VSD ir AOTD nurodo Rusijos karinę galią. Tačiau Rusijos karinėms pajėgoms iškilęs personalo stygius – jau kelerius metus Vakarų karinėje apygardoje žadama suformuoti tris naujas divizijas, bet joms trūksta žmonių. Šią problemą Rusija sprendžia formuodama taktines grupes, kurių vienoje sutelkta apie 700–800 itin aukštos parengties karių. Tokių grupių skaičius sparčiai auga – 2015 metais jų buvo 66, pernai – 96, o šiemet – 115. Kitais metais šį skaičių planuojama padidinti iki 125. Bataliono taktinės grupės, kurias remia artilerija bei šarvuotosios pajėgos, ypač išpopuliarėjo kare Ukrainoje.

Šv. Velykų išvakarėse Vilniaus oro uostas aptarnavo milijoninį keleivį

Šv. Velykų išvakarėse, balandžio 15 dieną, Vilniaus oro uostas paminėjo simbolinę sukaktį – aptarnavo pirmąjį šių metų milijoninį keleivį. Šiemet toks keleivių skaičiaus rezultatas pasiektas beveik dviem savaitėmis anksčiau negu praėjusiais metais. Įspūdingą augimo tempą demonstruoja ne tik sostinės, bet ir Kauno bei Palangos oro uostai. Per pirmąjį metų ketvirtį jie aptarnavo 16 proc. daugiau keleivių negu pernai tuo pačiu metu.

Per pirmuosius tris metų mėnesius keleivių šalies oro uostuose skaičius perkopė milijoną ir buvo 16 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o skrydžių skaičius Vilniuje, Kaune ir Palangoje išaugo 12 proc. – iki 12 tūkstančių.

Iš viso Vilniaus oro uoste per pirmąjį ketvirtį buvo aptarnauti 834 tūkst. keleivių, o tai – 14 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Skrydžių skaičius perkopė 9 tūkst. – t. y. per metus paūgėjo 7 proc. Per pirmus tris 2017-ųjų mėnesius sostinės oro uoste įkurtos keturios naujos kryptys – žiemos sezono metu „Wizz Air“ skraidino į Grenoblį Prancūzijoje, kovą ši aviakompanija pradėjo skrydžius į Geteborgą Švedijoje, o oro bendrovė „airBaltic“ – į Miuncheną bei Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą.

Dėl Vasario 16-osios akto  kalbamasi su Vokietija

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Lietuvos diplomatai bendrauja su Vokietijos pareigūnais dėl galimo Berlyne rasto Vasario 16-osios akto perdavimo. Šiais klausimais užsiima Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje, tačiau kol kas sprendimų Vokietijos pusė dar nėra priėmusi. Ranka rašytą Vasario 16-osios nutarimą lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Netrukus po to D. Grybauskaitė parašė laišką Vokietijos prezidentui ir jame išsakė lūkestį, kad Vokietija perduos dokumentą Lietuvos valstybei kaip dovaną valstybės atkūrimo šimtmečiui. Praėjusią savaitę Vokietijos federalinio archyvo prezidentas Michaelis Hollmannas pareiškė manantis, kad nutarimą Vokietija galėtų Lietuvai paskolinti vieniems metams, bet neturėtų jo perduoti visam laikui. Galutinį sprendimą dėl dokumento perdavimo Lietuvai arba deponavimo (atidavimo saugoti) turėtų priimti Vokietijos Užsienio reikalų ministerija.

Įtampa Korėjos pusiasalyje neslūgsta

Šią savaitę Geltonojoje jūroje prie vakarinės Korėjos pusiasalio pakrantės vyksta JAV ir Pietų Korėjos karinių laivynų manevrai. Be to, į Pietų Korėją atplaukė vienas galingiausių Jungtinių Valstijų povandeninių laivų „USS Michigan“. Šiaurės Korėjos karinės pajėgos antradienį, balandžio 25 dieną, kai minimos 85-osios Šiaurės Korėjos kariuomenės įkūrimo metinės (tai – viena iš svarbiausių datų Pchenjano kalendoriuje) šalies Vonsano regione surengė „didelio masto artilerijos pratybas“. Pietų Korėjos prezidento administracijos pareiškime sakoma, kad buvo sušauktas neeilinis posėdis susiklosčiusiai situacijai aptarti. Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paragino kuo greičiau išspręsti Šiaurės Korėjos „problemą“. Pirmadienį D. Trumpas sakė, kad dabartinė įtampa su Šiaurės Korėja yra nepriimtina ir ragina svarstyti naujas sankcijas šiai šaliai. Pietuose su šalių, dirbančių Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, ambasadoriais D. Trampas sakė: „Dabartinė padėtis Šiaurės Korėjoje yra nepriimtina ir taryba turi būti parengusi papildomas ir stipresnes sankcijas Šiaurės Korėjos branduolinėms ir balistinių raketų programoms (...). Tai yra tikroji grėsmė pasauliui, ar mes norime apie tai kalbėti, ar nenorime (...). Šiaurės Korėja yra didžiulė problema pasauliui, ir šią problemą turime galiausiai išspręsti. Žmonės to nemato dešimtmečius, bet dabar atėjo laikas problemą išspręsti“.

Lietuvos gyventojai religingiausi Baltijos šalyse

„WIN/Gallup International“ asociacijos su BALTMI rinkos tyrimų kompanija atliktas reprezentatyvus religinių įsitikinimų pasaulyje tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai yra religingiausi tarp Baltijos šalių, tačiau labai atsilieka nuo kitų tautų tikinčiųjų skaičių. Tyrimo duomenimis, 47 proc. Lietuvos gyventojų teigia esantys religingi, tačiau net 34 proc. respondentų nurodė esantys nereligingi žmonės, 6 proc. save apibūdino kaip ateistus, o 12 proc. sakė neturintys atsakymo. Taigi per beveik 30 nepriklausomybės metų Lietuva iš turinčios didelę tikinčiųjų dalį pavirto tikėjimo beveik neturinčia šalimi. Dar keistesni duomenys buvo gauti klausiant apie konkrečius tikėjimo objektus. Paklausti apie religinius įsitikinimus, 54 proc. respondentų lietuvių tvirtino tikintys Dievu, 35 proc. – gyvenimu po mirties, 65 proc. – kad žmonės turi sielą. Dangumi ir pragaru tikintys atitinkamai nurodė 27 ir 21 proc. apklausos dalyvių. Oficialiai skelbiama, kad dauguma Lietuvos gyventojų save laiko katalikais. Tarp trijų Baltijos valstybių turėdami daugiausia save religingais laikančių žmonių, matome, jog daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų tiesiog formaliai priskiria save katalikų tikėjimui, nors nėra religingi ir tik šiek tiek daugiau nei pusė tiki Dievu. Galima sakyti, kad būti kataliku nemažai daliai lietuvių yra kultūros, mūsų istorijos dalis. Tačiau tokios nuostatos nesusijusios su religingumu ar tikėjimu į Dievą, – taip rezultatus komentavo BALTMI tyrėjai. Tyrimas atskleidė, kad religiniai įsitikinimai, kaip nebūtų keista, mažėja augant apklaustųjų amžiui: 74 proc. 18–24 metų asmenų tiki Dievu, tarp vyresnių nei 65 metų asmenų šis rodiklis nukrinta iki 67 procentų. Tikėjimas gyvenimu po mirties krinta nuo 60 proc. tarp jaunosios asmenų grupės iki 45 proc. tarp vyriausios. Tikėjimas, kad žmogus turi sielą, krinta nuo 78 proc. iki 68 proc. Tikėjimas pragaru krinta nuo 57 iki 35 proc., o dangumi – nuo 64 proc. iki 46 procentų. Neturintys išsilavinimo arba žemesnes pajamas uždirbantys asmenys išreiškia stipresnius religinius įsitikinimus nei turintieji aukštesnį išsilavinimą arba daugiau uždirbantieji.