"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2002 m. spalio 25 d., Nr.4 (9)

PRIEDAI








ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai

Pirštu prisiliesti prie laiko žaizdų

Vyskupas Valteris Miksa

Nors jis vadovauja mažiausiai vyskupijai Bavarijoje ir reziduoja nedideliame Aichštato miestelyje, bet visoje Vokietijos žemėje yra vienas žymiausių Vokietijos vyskupų. O tai priklauso ne vien nuo fakto, kad dr. Valteris Miksa tapo arkivyskupo Johano Dybos įpėdiniu ir yra Vokietijos kariuomenės ordinaras, taip pat ir ne nuo jo Magnus Canceliarius pareigų vieninteliame šalyje katalikų Aichštato universitete. Kaip jokio kito Vokietijos vyskupo, šio šv. Vilibaldo įpėdinio karščiausias troškimas - dvasinių pašaukimų žadinimas. Vis dėlto, agituodamas už kunigo ar vienuolio pašaukimus, vyskupas V.Miksa nepamiršta ir tikėjimo turinio bei reikalavimų dvasininkams svarbos. Jo nuoširdūs ir atviri santykiai su žmonėmis neleidžia kilti įtarimui, kad jis, trokšdamas daugiau pašaukimų į kunigus, siekia vien išlaikyti Bažnyčios, kaip institucijos, funkcionavimą. Kas tik jį sutinka, jaučiasi turįs reikalą su ne vyskupijos vadovu, o sielovadininku. Ir juo būdamas, vyskupas V.Miksa pirmiausia norėtų vieno: žmonių, priartinančių išlaisvinančią, išganančią Jėzaus Kristaus naujieną. Tam jam reikalingi kunigai ir vienuoliai. Pokalbyje su vokiečių katalikų žurnalo "PUR" redaktoriais jis susumuoja savo buvimo vyskupu Aichštate rezultatus, toliau pereina prie išaugusių kariuomenės sielovados uždavinių ir pateikia savo požiūrį svarbiausių visuomeninių problemų klausimu.


Uzbekistano misionierius - lietuvių kunigas

Kun. Justinas Bonaventūras Pranaitis

Kun. Justinas Bonaventūras Pranaitis gimė 1861 m. liepos 27 d. Šakių rajone, Griškabūdžio parapijoje, Panenupių-Elijošių kaime. Baigęs keturias klases Marijampolėje, J.Pranaitis įstojo į Seinų kunigų seminariją, o po penkerių metų išvyko studijų tęsti į Petrapilio dvasinę akademiją. Marijonas kun. Stepas Matulis Bostono lietuvių enciklopedijoje rašo, jog Petrapilyje kun. Justinas Bonaventūras buvo geriausias žymaus hebrajų kalbos prof. Dovydo Chvolsono studentas, todėl, tik pabaigęs akademiją, kun. J.Pranaitis pradėjo vadovauti hebrajų kalbos katedrai. Petrapilio dvasinėje akademijoje jis dar dėstė liturgiką bei bažnytinį giedojimą. Būdamas 29-erių, 1890 metais kun. J.Pranaitis buvo paskirtas Petrapilio dvasinės akademijos dvasios vadovu, o po metų - akademijos prefektu. Pirmą kartą kun. J.Pranaitis, vyskupo Kozlovskio siuntimu, į Uzbekistaną, tuometinį Rusijos Turkestaną, nuvyko 1897 metais, prieš tai metus praleidęs tremtyje Tverėje už kovas prieš rusinimą. Tuomet jis, pasak kun. Stepo Matulio, turėjo "ištirti Turkestano katalikų padėtį". Grįžęs iš Turkestano kun. J.Pranaitis ne tik dėstė Petrapilio dvasinėje akademijoje, bet dar įsteigė prieglaudą, vargonininku pasikvietė Miką Petrauską bei vienas pirmųjų Petrapilyje pradėjo sakyti pamokslus lietuviškai.


Stačiatikių Bažnyčios stiprėjimas Gruzijoje ir susirūpinimas dėl religinių mažumų padėties

Gruzijos prezidento Eduardo Ševardnadzės ir šalies didžiausios Stačiatikių Bažnyčios patriarcho Iljos II spalio viduryje pasirašyta "konstitucinė sutartis" praktiškai reiškia, kad šioje posovietinėje Kaukazo regiono valstybėje stačiatikybei suteikiamas valstybinės religijos statusas. Sutarties pasirašymo iškilminga ceremonija vyko senosios Gruzijos sostinės ir dvasinio centro Mcchetos (už 20 km nuo Tbilisio) pagrindinėje Sveticchovelio katedroje. Toje pačioje katedroje patriarchas Ilja II praėjusio dešimtmečio viduryje pakrikštijo E.Ševardnadzę, buvusį Gruzijos slaptosios policijos KGB vadovą, vėliau valdančiosios komunistų partijos lyderį ir buvusios Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrą.
Sutartį, kuri turi reguliuoti valstybės ir stačiatikių patriarchato teisinius santykius, Gruzijos parlamentas rengė dvejus metus, bendradarbiaudamas su Bažnyčios atstovais. Pasirašydamas sutartį, prezidentas E.Ševardnadzė sakė, kad šis dokumentas pabrėžia Gruzijos Stačiatikių Bažnyčios "istorinį vaidmenį, atstatant valstybės nepriklausomybę, taip pat vienijant tautą būsimiems uždaviniams vykdyti". Tuo tarpu patriarchas Ilja II pažymėjo, kad "konstitucinės sutarties" pagrindinis tikslas yra užtikrinti Bažnyčiai galimybę aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, kas būdinga civilizuotai valstybei. Su šia sutartimi "prasideda naujas etapas valstybės ir Bažnyčios tarpusavio santykiuose".


Uzbekija: krikščionybei - šimtas metų

Katalikų Bažnyčia Uzbekistane, kuri neseniai buvo pripažinta valstybės, švenčia 100 metų jubiliejų nuo pirmojo kunigo atvykimo į šią Vidurio Azijos respubliką. Pirmasis kunigas, atvykęs į Uzbekistaną, buvo lietuvis kun. Justinas Bonaventūras Pranaitis.
"Sui Juris" misijos vadovas Uzbekistane pranciškonas kun. Kšyštofas Kukulka Azijos žinių agentūrai UCAN sakė, jog šis jubiliejus buvo minimas spalio 19-20 dienomis. Pirmąją dieną Uzbekistano sostinėje Taškente vyko mokslinė konferencija, o antrąją - šv. Mišios.


Krikščionybė Vidurinėje Azijoje

TADŽIKISTANAS: argentinietis tėvas Avila - paguoda šalies katalikams

Kai prieš penkerius metus tėvas Karlosas Avila atvyko į Tadžikijos sostinę Dušanbė - miestas, kaip ir visa šalis, metus buvo be dvasininko.
Neseniai praūžusio pilietinio karo sukelta sumaištis, miestą kontroliuojančios ginkluotosios pajėgos ir žmonių tarpusavio nepasitikėjimas atbaidė dvasininkus, galėjusius dirbti pastoracinį darbą Šv. Juozapo parapijoje. "Kai aš čia atvykau, žmonės manė, kad tuoj išvažiuosiu", - sakė argentinietis tėvas K.Avila. Bet dabar Tadžikijoje yra keturios vienuolės, dar du kunigai ir maždaug 200 katalikų.
"Tadžikai katalikų bažnyčią vadina vokiečių maldos namais, tačiau dabar taip vadinti nebėra pagrindo, nes dauguma vokiečių išvyko", - pasakoja dvasininkas. Pasak jo, visi tie, kuriems išvykti nepasisekė, tik ir laukia progos, kaip pasprukti iš skurdžios musulmoniškos, 5,8 mln. gyventojų turinčios valstybės. Tačiau tėvas K.Avila sako turįs čia dar daug ką nuveikti.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija