"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. kovo 7 d., Nr. 2 (11)

PRIEDAI







70 milijonų pasaulio anglikonų turi naują dvasinį vadovą

Naujasis pasaulio Anglikonų Bažnyčios vadovas
Kenterberio arkivyskupas Rovanas Viljamsas

EPA-ELTA nuotrauka

Vasario 27 dieną Anglikonų Bažnyčia pasodino į ganytojo sostą Rovaną Viljamsą, kuris, tapęs Kenterberio arkivyskupu, vadovaus visame pasaulyje esantiems 70 milijonų bažnyčios narių. Naujojo anglikonų vadovo ingreso iškilmėse katalikų Bažnyčiai ir popiežiui Jonui Pauliui II atstovavo Popiežinės krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis.
Kardinolas V.Kasperis įteikė naujajam Kenterberio arkivyskupui popiežiaus Jono Pauliaus II laišką. Sveikindamas naująjį arkivyskupą, reikšdamas jam pagarbą ir džiaugdamasis jo tarnystės pradžia, Popiežius taip pat užsimena apie dabartinį sudėtingą žmonijos istorijos metą, kupiną įtampos ir kančios, kuriame krikščionys turi būti vilties liudytojai. Visi žmonės turi teisę gyventi laisvi ir saugūs, tačiau laisvei ir saugumui ginti neturėtų būti naudojamos netinkamos priemonės. Ypač dabar, kai tiek daug nerimo ir sunkumų, krikščionių pareiga būti vilties ir taikos skelbėjais.
Popiežius taip pat priminė pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingai vykusį anglikonų ir katalikų ekumeninį dialogą, bičiuliškus susitikimus su arkivyskupo R.Viljamso pirmtaku arkivyskupu Džordžu Keriu. Popiežius nenutylėjo ir kai kurių naujų problemų, neseniai atsiradusių ekumenizmo kelyje, tačiau visos kliūtys bus pašalintos, jei visi nuoširdžiai įsiklausysime į Šventosios Dvasios balsą, darbuosimės dėl vienybės ir melsime vienybės malonės.
Kenterberio vyskupijos istorija siekia Anglijos evangelizavimo pradžią. Pirmuoju Kenterberio vyskupu VI amžiuje buvo paskirtas vienuolis misionierius Augustinas, vėliau paskelbtas šventuoju. Tad Kenterberio vyskupai save tituluoja šv. Augustino įpėdiniais. Dabartinis iškilmingai pradėjęs eiti pareigas arkivyskupas R.Viljamsas yra 104-asis Kenterberio vyskupas po šv. Augustino. Šios tradicijos tęstinumą taip pat simbolizuoja arkivyskupo ingreso apeigų elementai. Naujasis arkivyskupas duoda priesaiką padėjęs ranką ant senosios Evangelijų knygos, kurią pirmajam Kenterberio vyskupui Augustinui padovanojo popiežius Grigalius Didysis, siųsdamas jį apaštalauti į Angliją. Kaip žinoma, Anglikonų Bažnyčia XVI amžiuje atsiskyrė nuo Romos, o tiksliau – ne pati Bažnyčia, bet karalius Henrikas VIII ją privertė atsiskirti. Nuo to laiko Anglikonų Bažnyčia yra pavaldi monarchui, tačiau liturgijoje ir teologijoje išlaikė didelę dalį tos pačios tradicijos, kurios centras ir židinys yra Romos vyskupo sostas.
"Iš visos širdies dėkoju jums už jūsų sutikimą", - sakė R.Viljamsas tikintiesiems, prieš tai simboliškai tris kartus pabeldęs vyskupo lazda į Kenterberio katedros duris. R.Viljamsas tapo ne tik pasaulio anglikonų vadovu, bet ir įtakingiausiu tikinčiųjų bendruomenės balsu Didžiojoje Britanijoje, kur 70 procentų gyventojų, nors ir nelankančių bažnyčios, laiko save krikščionimis.
R. Viljamsas arkivyskupo poste pakeitė Dž. Kerį, kuris šiose pareigose praleido vienuolika metų. Liberalių pažiūrų dvasininku laikomas R. Viljamsas pavadino JAV antskrydžius Afganistane "morališkai abejotinais" ir sakė, kad karo Irake perspektyva kelia didžiulį nerimą. Pastarosiomis savaitėmis jis diskutavo dėl karo moralės, užsipuldamas ministrą pirmininką Tonį Bleirą, kuris dalyvavo ingreso iškilmėse.
R.Viljamsas (gimęs 1950 metais Velso mieste Svonsyje) tapo pirmuoju Kenterberio arkivyskupu ne iš Anglijos, kai XVI amžiuje anglikonų bažnyčia atsiskyrė nuo Romos. Per pastarąjį tūkstantį metų jis yra pirmasis velsietis, kuris eis šias garbingas pareigas.

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija