"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. birželio 13 d., Nr. 4 (13)

PRIEDAI







Brolis, Viešpaties valia tapęs tėvu

Popiežius Jonas XXIII

Birželio 3 dieną sukako 40 metų nuo popiežiaus Jono XXIII mirties. Šiemet taip pat sukako 40 metų nuo paskutinio ir bene garsiausio tarp šio popiežiaus paskelbtų dokumentų - enciklikos “Pacem in terris” paskelbimo. Popiežius Jonas XXIII giliausią pėdsaką Bažnyčios istorijoje paliko sušaukdamas Vatikano II Susirinkimą, kurio tikslas buvo, jo paties žodžiais tariant, “atidaryti Bažnyčios langus, įleisti gaivaus oro, kai kurias senas istorines formas geriau pritaikyti naujiems laikams”. Dėl savo nuopelnų ir dėl gyvenimo šventumo pavyzdžio Jonas XXIII prieš trejus metus buvo paskelbtas palaimintuoju.
Gimęs nedideliame Italijos kaime, jaunas tapęs kunigu ir vėliau beveik netyčia patekęs į aukštesnes sferas, Andželas Džiuzepė Ronkalis visą gyvenimą buvo giedras ir nuolankus. Su meile jį prisimena katalikai ir stačiatikiai Bulgarijoje, kur beveik dešimtį metų jis ėjo Šventojo Sosto atstovo pareigas, geru žodžiu jį mini ir Turkijos gyventojai, prisimindami jo darbo Stambule laikus. Po Antrojo pasaulinio karo trumpai jam teko eiti nuncijaus Paryžiuje pareigas ir gerinti santykius su laicistine prancūzų valdžia. Po beveik trijų dešimtmečių diplomatinėje tarnyboje, galiausiai arkivyskupui, vėliau kardinolui Ronkaliui teko vadovauti Venecijos patriarchatui. Iš čia 1958 metais atvyko į Romą dalyvauti po Pijaus XII mirties naujoje popiežių renkančioje konklavoje. Čia didžiam jo paties ir daugelio kitų nustebimui būtent jis buvo išrinktas Popiežiumi.
Jono XXIII pontifikatas nebuvo ilgas – vos penkerių metų. Tačiau būtent šiuo trumpu laikotarpiu įvyko daug naujų dalykų. Pirmiausia Šventoji Dvasia jam pakuždėjo sušaukti Susirinkimą, kurio naujumu dar ir dabar gyvena Bažnyčia. Popiežių Joną XXIII amžininkai, kai kas su tam tikra ironija, bet dauguma su meile, vadino pasaulio klebonu, nes būtent toks, kaip rūpestingo kaimo parapijos klebono, buvo jo ganytojiškas stilius. Tai patvirtins ir paties Jono XXIII žodžiai sakyti maldininkams: “Nesvarbu, kas aš esu. Jums kalba brolis, mūsų Viešpaties valia tapęs tėvu. Mylėkime vieni kitus, vieni kitiems gero linkėkime; žiūrėkime to, kas mus vienija, o kas mus skiria, jei to būtų, pamirškime”.

VR

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija