Mirė kardinolas F.Kolasuonas

Dėl sunkios ligos gegužės 31 dieną mirus žymiam Vatikano diplomatui 78 metų italui kardinolui Frančeskui Kolasuonui (Francesco Colasuonno), popiežius Jonas Paulius II užuojautos telegramose, pasiųstose velionio gimtosios Bario arkivyskupijos ganytojui ir seseriai, labai gerai įvertino jo „vaisingą tarnystę Bažnyčiai ir Šventajam Sostui“. Šventasis Tėvas ypač pabrėžė kardinolo F. Kolasuono daug pastangų pareikalavusį apaštalinio nuncijaus darbą Rytų Europos šalyse „ypatingu ir skausmingu regiono tautų istorijos laikotarpiu“.
Velionis kardinolas gimė 1925 metais, kunigu įšventintas 1947-aisiais ir nuo 1958 metų dirbo Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje. 1975 metais buvo konsekruotas vyskupu ir vadovavo apaštalinėms nunciatūroms Afrikos šalyse - Mozambike ir Zimbabvėje. 1985-aisiais buvo paskirtas nuncijumi į Jugoslaviją, kuri tuomet buvo vienintelė komunistų valdoma Rytų Europos valstybė, palaikiusi diplomatinius santykius su Vatikanu. Iš Belgrado arkivyskupas F.Kolasuonas buvo Popiežiaus siunčiamas ypatingoms misijoms į Prahą, Budapeštą, Bukareštą ir Varšuvą, kur palengva brendo politinės permainos ir keitėsi vietinės Bažnyčios padėtis.
1990 metais jis buvo paskirtas pirmuoju Vatikano diplomatiniu atstovu Sovietų Sąjungoje, o vėliau Rusijoje, padėdamas atgimstančioms bažnytinėms struktūroms iš komunizmo išsivadavusioje visuomenėje. 1994 metais arkivyskupas F.Kolasuonas buvo paskirtas apaštaliniu nuncijumi Italijoje, juo buvo iki atsistatydinimo 1998 metais (dėl sveikatos). Tais pačiais metais Popiežius jį pakėlė kardinolu.
Mirus kardinolui F.Kolasuonui, Kardinolų kolegijai priklauso 167 nariai, iš kurių 111 jaunesni kaip 80 metų ir gali dalyvauti naujo Popiežiaus rinkimuose.

KAP, VIS

© 2003 "XXI amžius"