"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. birželio 13 d., Nr. 4 (13)

PRIEDAI







Raginama skelbti taikos Evangeliją

Pietų Sudano karas yra tęsiamas, nors buvo duotas aiškus Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų Vakarų pasaulio diplomatų ženklas, kad jie tarpininkaus taikos deryboms. Įstrigusios derybos nuvylė Sudano krikščionis, nes jie tikėjo ir labai laukė, kad įsikišus tarptautinei bendruomenei tikrai pavyks sustabdyti karą. Taip apie Sudano gyventojų nuotaikas kalbėjo Rumbeko katalikų vyskupas italas Čezarė Mazolaris. Vyskupas dėl karo yra priverstas gyventi ne savo vyskupijoje, o kaimyninės Kenijos sostinėje. Kalbėdamas su katalikų žinių agentūra, ganytojas minėjo didelį visų sudaniečių sielvartą dėl jų tėvynėje susiklosčiusios padėties. „Velykos jau čia pat. Ypač jų laukėme, ypač troškome, kad jos šiemet atneštų mums taiką, kad šiemet Sudano krikščionys galėtų Velykas švęsti ramiai. Taip troškome švęsti “Taiką”. Deja, šiuos lūkesčius tenka atidėti. Mums nei Kalėdų, nei Velykų nėra. Pas mus nuolat nesibaigiantis Didysis penktadienis, sakau tai su ašaromis akyse“, - pažymėjo vyskupas misijų pasauliu besirūpinančiai žinių agentūrai MISNA.
Karo dalyviams ankščiau ar vėliau vis vien teks nutraukti ugnį, sėstis prie derybų stalo ir tęsti tą darbą, kuris jau yra pradėtas. Praėjusią vasarą karo dalyviai, Islamo režimas ir Pietų sukilėliams atstovaujantys pareigūnai pirmą kartą po dviejų dešimtmečių išreiškė norą užbaigti konfliktą be ginklų pagalbos ir sėdosi prie pokalbių stalo Machakos vietovėje Kenijoje. Pradėtas derybas būtina tęsti, sakė Rumbeko vyskupas, nes dialogas yra vienintelė priemonė, kuri gali padėti sukurti ateitį šalies gyventojams, ginkluotų veiksmų engiamiems nuo 1983 metų. Būtent dėl žmonių ateities taip svarbu remti derybas, o jos yra neremiamos todėl, kad karas kažkam yra naudingas ir neša milžinišką pelną. Daugelis karininkų nenori atsisakyti nei galios, nei naftos dolerių. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad derybose galėtų dalyvauti visos sveikos visuomenės jėgos, tarp jų ir krikščioniškos Bažnyčių bendruomenės.
Taika neturėtų būti suvokiama kaip kariaujančiųjų politinių ir ekonominių interesų apskaičiavimai. Šitaip daromi sprendimai bus grindžiami kompromisais, už kuriuos brangiausiai sumokės paprasti žmonės. „Sudane Bažnyčia yra nesuinteresuota veikėja, kuri visuomet palaikys vargšus ir kenčiančiuosius“, - pažymėjo Sudano katalikų ganytojas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik krikščioniškos Bažnyčios taip karštai remia taikos derybas. Karininkai ir politikai turėtų sudaryti sąlygas, kad derybose galėtų dalyvauti visi, kurie ryžtasi šuoliui nuo kalbų prie darbų, kurie siekia ne piniginės naudos, o liaudies gerovės, sakė ganytojas.
Jis teigė, kad daugelis smurto veiksmams priešingų jėgų pritaria Katalikų Bažnyčios nuostatai. „Kaipgi galima toliau kovoti su ginklu rankoje, kai kalbama, jog šis konfliktas į kapus nuvarė daugiau kaip du milijonus žmonių?“ – klausė vyskupas. Visose Rumbeko vyskupijos misijose ganytojas įsteigė “Taikos ir teisingumo komitetus”, kurie stengiasi padėti žmonėms įveikti karo keliamas problemas vietos, regiono ir visos šalies mastu. Anot Rumbeko vyskupo Č.Mazolario, nuolatinis srautas karo veiksmų varomų benamių žmonių verste verčia iš tiesų atsiversti: Sudane reikia skelbti Taikos Evangeliją bei ugdyti smurtui priešingą kultūrą, kurią žmonijai dovanoja tik Kristaus atnešta Geroji naujiena.

MISNA, VR

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija